Amžinai viskuo nepatenkinti

Amžinai viskuo nepatenkinti

Kodėl vieni žmonės amžinai viskuo nepatenkinti ir gyvena pagal principą „šiandien blogai, o rytoj bus dar blogiau“? Neteisinga atrodo ir kelia kančias viskas aplinkui: eilė prie kasos, kelių remontas, gydytojai, viršininkas, orai už lango. Kokia pesimizmo priežastis – sunkus charakteris, įprotis visame kame ieškoti blogo, o gal depresija? Ir ką daryti, jeigu toks žmogus – jūs pats?

Pesimizmas kaip gynyba ir apsauga



Neramiais ar pesimistiškais dažnai tampa tie žmonės, kuriuos nuo pat vaikystės supo ne pačios palankiausios aplinkybės. Įgūdis nesitikėti nieko gero ir būti pasiruošusiam blogiausiam saugojo jų psichiką, o neretai ir fizinę sveikatą. Nelabai tinka džiaugtis smulkmenomis ir atsipalaiduoti, kai bet kuriuo momentu tave gali su kumščiais užpulti girtas tėvas, aprėkti neadekvati močiutė arba kai mama už vieną ir tą patį poelgį tai apšaukia, tai pagiria, tai apskritai tave absoliučiai ignoruoja.

Dėl to neskubėkime smerkti bambeklių: galbūt jų niūrios prognozės, jų nepasitenkinimas tėra viso labo per daug metų ištreniruotas apsisaugojimo būdas. Jeigu laikui bėgant gyvenimas pagerėja, žmogus pradeda žvelgti į pasaulį labiau pasvertai ir pastebi daugiau gėrio aplinkui. Tiesa, ne visada, kaip bebūtų gaila.

Pesimizmas kaip depresijos pasireiškimas

Depresija gali būti kaip tik vaikiškų traumų ir gyvenimo nesaugioje aplinkoje pasekmė: šeimoje su geriančiais ir besimušančiais tėvais, regione, kur vyko karas, arba tarkime itin dideliame skurde. Gaila, bet tokiose ekstremaliose sąlygose žmogui iš tiesų geriau visą laiką būti pasiruošusiam pačiam blogiausiam. Tačiau gyvenimas nesibaigiančiame strese nepraeina be pėdsakų ir galiausiai kasdieninė grėsmė fizinei ar emocinei būklei perauga į ligą.

Taip pat depresiją gali sukelti koks nors pavienis įvykis, nutikęs visai neseniai – artimo žmogaus netektis, atleidimas iš darbo, kokia nors asmeninė nesėkmė. Arba dėl didelio streso pasikeitus gyvenimo būdui, net jeigu tos permainos teigiamos ir trokštamos: persikėlimas į kitą miestą ar šalį, veiklos pakeitimas, paaukštinimas darbe.

Psichiatrai išskiria taip vadinamą depresinę triadą iš trijų pagrindinių požymių. Pirmasis – prasta nuotaika, liūdesys, prislėgtumas. Antrasis – judėjimo aktyvumo sumažėjimas ir greitesnis pervargimas. O trečiasis – kaip tik susidomėjimo viskuo praradimas, negatyvus dabarties ir ateities vertinimas. Jei įtariate sau ar artimam žmogui depresiją, būtinai kreipkitės į specialistą, jis padės pergyventi sunkius įvykius, jeigu jų būta ir tam tikra prasme „perprogramuos“ jūsų suvokimą. Apie tai, beje, sekantis punktas.

Pesimizmas kaip mąstymo būdas

Šis variantas gali būti dviejų ankstesnių pasekmė. O dar pesimistiškam mąstymo būdui labai pritaria kultūra ir tradicijos: tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam – toks principas laikomas labai apdairiu ir išmintingu. O skrajoti padebesiais kaip drugeliui ir džiaugtis kiekviena gyvenimo smulkmena – šitai pranašauja bėdą.

Šitaip mąstant, susikoncentruoti ties blogiausiu atrodo visiškai natūralu ir teisinga: naujienos apie korupciją ir žmogžudystes, eilės, kamščiai gatvėse, problemos. O į tai, kas gera, žvelgiama su nepasitikėjimu, tarsi laukiant kad ten esama kažkokios paslėptos kiaulystės. Pasitaikė mandagus ir dėmesingas gydytojas? Paskirs krūvą nereikalingų analizių ir išrašys pačių brangiausių vaistų. Vyras lygiai su žmona dalinasi buities darbus? Kažkoks pernelyg geras, žiūrėk, kad kita nepasičiuptų.

Laimei, mąstymo būdą mes galime įtakoti. Ne iš karto, ne visu šimtu procentų, bet visgi galime. Labai gerai padeda rašymas, kuris padeda išsiaiškinti negatyvius jausmus ir „apokaliptinius“ įsitikinimus. Rašant tokius dienoraščius neretai galima išsiaiškinti, kad ruošimasis blogiausiam, kas tik gali atsitikti, pareikalauja labai daug energijos ir yra visiškai neefektyvus procesas. O susikoncentravimas ties maloniais momentais suteikia jėgų ir kaip tik padeda susidoroti su bet kokiomis problemomis.

Pesimizmas kaip subjektyvi patirtis

Kartais kažkieno patirtis visiškai skiriasi nuo mūsiškės. O kadangi prognozuoti mes esame linkę remdamiesi tuo, kas mums jau nutiko panašiomis aplinkybėmis – tai prognozės, pagrįstos svetima patirtimi, atrodys mums pernelyg niūrios arba atvirkščiai – pernelyg džiugios.

Pažįstama moteris išėjo iš darbo, apsirūpinusi nedideliu „parašiutu“ ir planuoja per mėnesį susirasti naują darbą? Tai gali atrodyti neatsargu ir netgi kvaila. Kas mūsų laikais išeina iš darbo į niekur, ką ji sau manė? Tačiau galbūt būtent ši specialistė tiksliai žino, kas turi paklausą darbo rinkoje, galbūt ji jau tris kartus tai padarė ir kiekvieną kartą susirasdavo naują darbą be ypatingų problemų. Arba priešingai – moteris, kuriai pavyko lengvai ir sėkmingai pastoti, gali ironizuoti draugę, kuri nervinasi, planuodama nėštumą. Ir tuo pat metu nežinoti, kad draugė turėjo jau keturis persileidimus ir jai iš tikrųjų baisu.

Žmonėms su skirtingomis gyvenimo istorijomis vienas ir tas pats poelgis ar reakcija gali atrodyti kaip vaikiškas neatsargumas, arba kaip visiškai pateisinamas, arba absoliučiai nepateisinamas. Jeigu jums atrodo, kad žmogus pernelyg pergyvena ir liūdi dėl niekų – ne pro šalį būtų atsargiai išklausinėti apie jo ankstesnę patirtį. Tada galbūt jo mąstymas nebeatrodys toks neadekvatus.

Pesimizmo pliusai

Beje, jeigu jums atrodo, kad patys esate pernelyg pesimistiški, pagalvokite, ar ne per daug negatyviai save vertinate? Turbūt tiesiog iš įpročio. Prisiminkite: galbūt jūsų pesimizmas iš tikrųjų jums puikiai pasitarnavo, padėjo perlaukti krizę, nežengti rizikingo žingsnio, privertė suabejoti žmogumi, kuris išties pasirodė nepatikimas…

Bet jeigu jaučiatės nepatenkinti savimi, jus supančiu pasauliu ir artimais žmonėms iki tokio laipsnio, kad šis nepasitenkinimas trukdo gyventi – verta pagalvoti, kaip galima būtų išmokti pastebėti šviesesnes įvykių puses. Tai ne kova su konkrečiu charakterio bruožu (bandymai save perdaryti yra visiškai beprasmiški), o greičiau pasaulio vaizdo papildymas svarbiomis trūkstamomis detalėmis: „Apie tai, kas blogo aplink mane vyksta, aš žinau. O kas vyksta gero? Kokie mano resursai, kokios stipriosios pusės, kokie mano santykių pliusai? Kokią paramą gaunu iš artimųjų?“

Silpnų ir sunkių savo gyvenimo niuansų žinojimas ir mokėjimas pasiruošti bėdoms – visiškai ne trūkumas. Tačiau atrama į stiprius ir daugiau resursų duodančius gyvenimo aspektus duos kur kas daugiau naudos. Svarbu suprasti, kad šie dalykai vienas kito neneigia.

Šaltinis