Apie gėdą, kaltę ir atsakomybę

Kaltė – labai destruktyvus jausmas. Jis pakeičia klaidų taisymą. Arba tai, kas lieka po to, kai jau išsiaiškintos priežastys, ištaisytos klaidos, padarytos išvados. Galbūt jau ir atleidimo susilaukta, bet štai pats sau žmogus atleisti negali. Kaltė smaugia, slegia, neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Hipertrofuotas kaltės jausmas trukdo bendrauti: „Man sunku su juo bendrauti, nes aš iki šiol jaučiu kaltę“. Tokio jausmo reikia atsikratyti. Tačiau kažkodėl mes neretai puoselėjame jį kaip didžią vertybę. „Turiu jausti kaltę, kadangi esu padorus žmogus“. – daro klaidą „kaltasis“, painiodamas kaltę su išties moraliu dalyku – atsakomybe.

Priežastis greičiausiai slypi auklėjime. Juk vienas pagrindinių svertų, kuriais naudojasi tėvai ir pedagogai – kaltės jausmo skiepijimas. Klaidingai manoma, kad šitaip ugdoma atsakomybė. „Čia tu dėl visko kaltas! Kaip tau ne gėda? Viskas dėl tavęs!“ – deja, tokia manipuliavimo forma sutinkama pakankamai dažnai. Paprastai laikoma, kad itin efektyvu kaltinti ir gėdinti prieš visą klasę. Arba priešais susirinkusius giminaičius – šeimos tarybą iš tėvų, senelių. Tėvai, tiesą sakant, anaiptol ne sąmoningai kenkia vaikų psichikai. Jie viso labo kartoja tai, ką patys patyrė savo vaikystėje. Jie neturi kitokio auklėjimo modelio. Jie ir patys tikriausiai džiaugtųsi atsikratę amžino kaltumo jausmo.

Vaikas žvelgia į pasaulį suaugusiųjų akimis ir iki tam tikro amžiaus besąlygiškai jais tiki. „Jeigu mama pasakė, kad aš blogas, reiškia, taip ir yra“. Jeigu mama kaltina, vaikas mokosi jaustis kaltu – kenksmingas, atvirai kalbant, įprotis psichologiniu požiūriu.

O kuo gi pakeisti kaltę? Kuo reguliuoti vaiko elgesį?

Yra sąvokos – moralė, dorovė, kurioms priklauso ir atsakingumo jausmas. Dorovė ir moralė – kai žmogus pats savo viduje vertina savo elgesį ir poelgius gėrio ir atsakomybės už poelgius aspektu. Atsakingumas (jei nagrinėsime etiniu, o ne juridiniu aspektu) – tai tarpusavio ryšio tarp savo veiksmų ir jų rezultatų suvokimas, mokėjimas reguliuoti savo elgesį, mokėjimas įtakoti įvykių eigą. Atsakingumas – tai ne kaltė, o pasitikėjimas savimi.

Kas nutinka, jeigu mes gėdiname ir skiepijame kaltės jausmą? Vaikas jaučia, kad jis negeras, niekam tikęs, nieko nevertas. „O jeigu aš toks, tai ko iš manęs norėti?“ Paradoksas: trokšdami diegti atsakingumą, iš tikrųjų įtvirtiname visišką neatsakingumą ir nepasitikėjimą savimi.

Ką daro kaltas žmogus? Jis save smerkia. Atgailauja. Prašo atleisti. Gydosi sužeistą savivertę (arba krapšto žaizdą dar labiau, priklausomai nuo atvejo sunkumo).

Ką daro atsakingas žmogus? Ištaiso padarytą klaidą.

Nėra nieko blogo, jeigu prašai atleisti. Blogai, kai tuo viskas ir baigiasi, neištaisius padarytų klaidų. Dar blogiau užstrigti kaltės jausme, imti laikyti save „neteisingu“ žmogumi. Tai blokuoja energiją, kurią galima buvo panaudoti klaidų ir visos situacijos ištaisymui.

Įsivaizduokite vadybininką, padariusį klaidą darbe. Atsakingas vadybininkas klaidą ištaisys, išanalizuos priežastį, pakoreguos verslo procesą, kad klaida nesikartotų. Jei menedžeris pasiners į kaltės jausmą – „Kaip aš galėjau! Aš visus nuvyliau! Niekad sau šito neatleisiu!“ – tai jau nebegalės sukoncentruoti dėmesio klaidos taisymui. Rezultate, ne tik neištaisys klaidos, bet ir naujų pridarys. Paskui jam bus labai gėda ir dėl jų, jis mes darbą, kadangi „nevertas užimti tokias pareigas“.

Suaugusieji vietoje atsakingumo pakiša vaikui kaltumą, kai triukšmingai kaltindami, nesuteikia galimybės ištaisyti klaidos. Arba kai verčia vaiką prašyti atleidimo, neišsiaiškinę situacijos: „Och tu begėdi! Tu kam mergaitei sudavei? Tučtuojau atsiprašyk!“

Jei tėvams visiškai pakanka vaiko atgailos, atsiranda įprotis atsikratyti atsakomybės suvaidinus atgailavimą ir atsiprašymą. Tačiau suaugusiame gyvenime kaltumas niekam nerūpi. Suaugusiame gyvenime svarbu ištaisyti padarytą klaidą, padaryti išvadas ir nebekartoti klaidų, o ne teatrališkai vaizduoti atgailą. Jums teko sutikti suaugusių, kurie atgailauja, kartoja savo klaidas, vėl atgailauja, ir taip be pabaigos? Šitie žmonės išauga iš kaltų vaikų, kurie taip ir nesuprato skirtumo tarp kaltės ir atsakomybės. „O! Aš be galo tau nusikaltau! Atleisk, atleisk, atleisk…“

Kaltės jausmas labai panašus į gėdos jausmą, neretai žingsniuoja drauge su nepasitikėjimu. Tačiau yra skirtumas. Kaltė – tai pojūtis dėl veiksmų, gėda – dėl savęs paties. „aš kaltas dėl to, ką padariau. Man labai gėda, kad apie tai sužinojo tėvai“.

Kaltės jausmas yra nuoskaudos, pykčio porininkas. Nuoskaudos, įsižeidimo, pykčio emociją dažnai demonstruoja, kad kitas žmogus pasijustų kaltas. Tiek kaltė tiek pyktis ir nuoskauda – manipuliavimo instrumentai, kurių neturėtų būti sveikuose santykiuose. „Jis mane įžeidė, aš rūpestingai vaizduosiu nuoskaudą, kad jis suprastų, koks yra kaltas, tegu pasikankina. O aš jam atleisiu, kai jis labai gražiai pavaizduos atgailą“… Ir šitie žaidimai pakeičia normalų darbą su santykiais ir asmenybės tobulėjimą.

Mokykite vaiką atsakomybės, atsakingumo, neskiepydami kaltės ir gėdos jausmo.

Jūsų signaluose neturi būti paties vaiko vertinimo: „Tu blogas! Tu neatsakingas! Tu apsileidęs!“ Vertinti reikia ne vaiką, o jo poelgius: „Ne pats geriausias poelgis. Čionai galėjai pasielgti atsakingiau. Tu gali atrodyti kur kas geriau“.

Atskirkite savo jausmus nuo vaikų veiksmų. Ne „Tu man darai gėdą!“, o „Aš jaučiuosi nepatogiai“. Ne „Tu mane liūdini!“, o „Aš nusimenu, kai tu…“

Neanalizuokite vaiko elgesio prie liudininkų, tik akis į akį. Kitaip įskiepijamas gėdos jausmas, o ne atsakingumas. Pamenate? Atsakingumas – tai pasitikėjimas. Gėda – nepasitikėjimas.

Nepratinkite formaliai prašyti atleidimo, o nukreipkite vaiko mąstymą vaga: „Kaip dabar ištaisyti situaciją?“

Visada padėkite vaikui suprasti tarpusavio ryšį tarp poelgio ir rezultato. Mokykite asmeniniu pavyzdžiu. Atsikratykite savo paties gėdos ir kaltės jausmo. Palikite tik atsakomybės jausmą, to visiškai pakanka.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Vaikų savižudybės. „Mylėk mane gyvą“ Mano darbo su paaugliais stažas - 36 metai. Pradėjau tolimame devintame dešimtmetyje. Dėl to turiu ką papasakoti apie mūsų vaikus - ir tuos, kurie jau...
Vartotojiška visuomenė mus sugadino Mano požiūriu, sąmoningai ar ne armija marketologų, reklamos specialistų tikslingai naikina mus kaip tautą, kuri orientuojasi į dvasines vertybes. Par...
Savarankiškas, reiškia – atsakingas Daug kartų savo praktikoje susidūriau su atvejais, kai tėvai skundžiasi nesavarankiškais vaikais. Gerai, jeigu tai pastebime, kai vaikas dar mažas, ta...
Kritiškos auklėjimo klaidos, paverčiančios vaikus ... Paskutiniu metu reikalavimai, susiję su vaikų auklėjimu, pakilo praktiškai į nepasiekiamą lygį. Staiga paaiškėjo, kad vaikui vos ne nuo gimimo reikali...
Kaip išlįsti iš interneto ir nustoti pykti ant vai... "Poilsis - tai veiklos pakeitimas" - dūsauja jauna mama, keliaudama "prasiblaškyti" į internetą "kelioms minutėms" po 2 valandų trukmės pasivaikščioji...
Šito geriau nedarykite už vaikus Tėvai, žinoma, turi mokyti vaikus ir jiems padėti. Ir visgi neverta persistengti su pagalba ir juo labiau nedaryti už vaikus visų darbų, kad jie neduo...
Jeigu nevaldome vaikų, jie pradeda valdyti mus Šeima, tai nedidelė grupė žmonių, ir valdo ją tėvai. Tiksliau, turėtų valdyti, kadangi realiame gyvenime taip yra anaiptol ne visada. "O ką aš galiu s...
Ar lengva būti mama? Dabar daugybė moterų vietoje motinystės renkasi karjerą. Ir turi tam rimto pagrindo. Kai samdaisi į darbą, tau suteikiama daug teisių ir pareigų. Kai...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Sūnaus auklėjimas Kaip moteris elgiasi, tokį žmogų ir turi greta savęs. Kaip jūs auklėjate ar ruošiatės auklėti savo sūnų? Stebėtinas dalykas - jeigu moteris nemoka "a...
Vaikai ir informacija. Kaip nenuskęsti Vienoje iš lekcijų, kurias skaitė paaugliams, Markas Tvenas pasakė: Mafusailis gyveno 969 metus. Jūs, mieli berniukai ir mergaitės, per sekančius 10 m...
Jie iš mūsų tyčiojasi Jie tyčiojasi kai nenori kalbėti, priaugti svorio, valgyti brokolių, naudoti naktipuodžio! Jie atsisako dalintis kastuvėliu su bjauriu berniuku žalia...
Ką darome šiandien, kad žinotume, kuo gyvena mūsų ... Dar taip nerašėme. Pasakojam ką darome, nežinome kaip bus (mūsų vaikas dar pakankamai mažas) kai ateis laikas, bet labai tikimės, kad tai suveiks. Ži...
Motinystės atostogų privalumai Motinystės atostogos gali kardinaliai pakeisti moterį. Psichologai tvirtina, kad šis sudėtingas gyvenimo periodas mums duotas ne vien vaiko priežiūrai...
Lygiateisių santykių drama Kodėl santykiai su vaikais, kuriuose nėra teisingos hierarchijos, tokie dramatiški ir sunkūs? Abipusės pretenzijos, kritika, susierzinimas, nuoskaudos...
Kaip privalomas lytinis švietimas gali pakenkti va... Ar privalomas lytinis švietimas vaikus daro pažeidžiamus seksualiniam išnaudojimui? Sistemingas 1,4 tūkst. vaikų seksualinis išnaudojimas Roterdame 19...
Dėl ko reikia išvežti vaikus iš miesto SVEIKATA. Gyvendamas mieste, vaikas pasmerktas sirgti. Skiepai, prasta ekologija, chemikalai, kurie vadinami "maistu" - visa tai užmuša vaiko imunitet...
Mylimų ir nemylimų vaikų smegenys. Šokiruojantis s... Žemiau pateiktoje nuotraukoje - dviejų 3 metų amžiaus vaikų smegenys. Tačiau kairiosios gerokai didesnės, jose mažiau juodų sričių, lyginant su dešini...
Tu toks pats kaip tavo tėvas! "Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 11. Norėjau likti su tėvu, tačiau mama ėmė verkti ir man teko išvažiuoti su ja. Vėliau, iki pat tos dienos, kai iš...
Akivaizdžios gerų tėvų taisyklės Vaikas niekam nieko neprivalo Jis neprivalo miegoti po 20 valandų per parą, neprivalo miegoti savo lovelėje, neprivalo mėgti plaukioti nuo pat gimimo...
Pastabos viešumoje Vakar išėjome su sūnumi į turgų. Sūnus važiuoja dviračiu, o aš einu. Viskas buvo gerai, tačiau paskui naujos kelnės pritrynė sūnui užpakaliuką. Pusiau...
Vaikai ateina pas tėvus. O ne atvirkščiai Kai tampame tėvais, tuo momentu mes tarsi persikeliame į nuosavą vaikystę. Ir iš naujo pergyvename džiugius ir liūdnus praeities įvykius. Atrandame sa...
Vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai Kasmet visi darželinukai ir mokiniai mokslo metų pradžioje privalo į jų lankomą ugdymo ir švietimo įstaigą pristatyti Vaiko sveikatos pažymėjimą (form...
Kaip išauginti iš dukters blogą žmoną ir motiną... Liaudis kalba: "Jeigu visos merginos nuostabios, tai iš kur atsiranda blogos žmonos?" Ir iš tiesų - iš kur jos imasi? Pamėginkime išsiaiškinti. Visai...
Išgamos sūnus Vasara. Pas vaikų gydytoją ateina mama su 6-7 metų sūnumi. Kol laukia eilėje, berniukas klusniai sėdi ant kėdės ir žiūri filmukus. Tuo pat metu jo mam...