Apie gėdą, kaltę ir atsakomybę

Kaltė – labai destruktyvus jausmas. Jis pakeičia klaidų taisymą. Arba tai, kas lieka po to, kai jau išsiaiškintos priežastys, ištaisytos klaidos, padarytos išvados. Galbūt jau ir atleidimo susilaukta, bet štai pats sau žmogus atleisti negali. Kaltė smaugia, slegia, neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Hipertrofuotas kaltės jausmas trukdo bendrauti: „Man sunku su juo bendrauti, nes aš iki šiol jaučiu kaltę“. Tokio jausmo reikia atsikratyti. Tačiau kažkodėl mes neretai puoselėjame jį kaip didžią vertybę. „Turiu jausti kaltę, kadangi esu padorus žmogus“. – daro klaidą „kaltasis“, painiodamas kaltę su išties moraliu dalyku – atsakomybe.

Priežastis greičiausiai slypi auklėjime. Juk vienas pagrindinių svertų, kuriais naudojasi tėvai ir pedagogai – kaltės jausmo skiepijimas. Klaidingai manoma, kad šitaip ugdoma atsakomybė. „Čia tu dėl visko kaltas! Kaip tau ne gėda? Viskas dėl tavęs!“ – deja, tokia manipuliavimo forma sutinkama pakankamai dažnai. Paprastai laikoma, kad itin efektyvu kaltinti ir gėdinti prieš visą klasę. Arba priešais susirinkusius giminaičius – šeimos tarybą iš tėvų, senelių. Tėvai, tiesą sakant, anaiptol ne sąmoningai kenkia vaikų psichikai. Jie viso labo kartoja tai, ką patys patyrė savo vaikystėje. Jie neturi kitokio auklėjimo modelio. Jie ir patys tikriausiai džiaugtųsi atsikratę amžino kaltumo jausmo.

Vaikas žvelgia į pasaulį suaugusiųjų akimis ir iki tam tikro amžiaus besąlygiškai jais tiki. „Jeigu mama pasakė, kad aš blogas, reiškia, taip ir yra“. Jeigu mama kaltina, vaikas mokosi jaustis kaltu – kenksmingas, atvirai kalbant, įprotis psichologiniu požiūriu.

O kuo gi pakeisti kaltę? Kuo reguliuoti vaiko elgesį?

Yra sąvokos – moralė, dorovė, kurioms priklauso ir atsakingumo jausmas. Dorovė ir moralė – kai žmogus pats savo viduje vertina savo elgesį ir poelgius gėrio ir atsakomybės už poelgius aspektu. Atsakingumas (jei nagrinėsime etiniu, o ne juridiniu aspektu) – tai tarpusavio ryšio tarp savo veiksmų ir jų rezultatų suvokimas, mokėjimas reguliuoti savo elgesį, mokėjimas įtakoti įvykių eigą. Atsakingumas – tai ne kaltė, o pasitikėjimas savimi.

Kas nutinka, jeigu mes gėdiname ir skiepijame kaltės jausmą? Vaikas jaučia, kad jis negeras, niekam tikęs, nieko nevertas. „O jeigu aš toks, tai ko iš manęs norėti?“ Paradoksas: trokšdami diegti atsakingumą, iš tikrųjų įtvirtiname visišką neatsakingumą ir nepasitikėjimą savimi.

Ką daro kaltas žmogus? Jis save smerkia. Atgailauja. Prašo atleisti. Gydosi sužeistą savivertę (arba krapšto žaizdą dar labiau, priklausomai nuo atvejo sunkumo).

Ką daro atsakingas žmogus? Ištaiso padarytą klaidą.

Nėra nieko blogo, jeigu prašai atleisti. Blogai, kai tuo viskas ir baigiasi, neištaisius padarytų klaidų. Dar blogiau užstrigti kaltės jausme, imti laikyti save „neteisingu“ žmogumi. Tai blokuoja energiją, kurią galima buvo panaudoti klaidų ir visos situacijos ištaisymui.

Įsivaizduokite vadybininką, padariusį klaidą darbe. Atsakingas vadybininkas klaidą ištaisys, išanalizuos priežastį, pakoreguos verslo procesą, kad klaida nesikartotų. Jei menedžeris pasiners į kaltės jausmą – „Kaip aš galėjau! Aš visus nuvyliau! Niekad sau šito neatleisiu!“ – tai jau nebegalės sukoncentruoti dėmesio klaidos taisymui. Rezultate, ne tik neištaisys klaidos, bet ir naujų pridarys. Paskui jam bus labai gėda ir dėl jų, jis mes darbą, kadangi „nevertas užimti tokias pareigas“.

Suaugusieji vietoje atsakingumo pakiša vaikui kaltumą, kai triukšmingai kaltindami, nesuteikia galimybės ištaisyti klaidos. Arba kai verčia vaiką prašyti atleidimo, neišsiaiškinę situacijos: „Och tu begėdi! Tu kam mergaitei sudavei? Tučtuojau atsiprašyk!“

Jei tėvams visiškai pakanka vaiko atgailos, atsiranda įprotis atsikratyti atsakomybės suvaidinus atgailavimą ir atsiprašymą. Tačiau suaugusiame gyvenime kaltumas niekam nerūpi. Suaugusiame gyvenime svarbu ištaisyti padarytą klaidą, padaryti išvadas ir nebekartoti klaidų, o ne teatrališkai vaizduoti atgailą. Jums teko sutikti suaugusių, kurie atgailauja, kartoja savo klaidas, vėl atgailauja, ir taip be pabaigos? Šitie žmonės išauga iš kaltų vaikų, kurie taip ir nesuprato skirtumo tarp kaltės ir atsakomybės. „O! Aš be galo tau nusikaltau! Atleisk, atleisk, atleisk…“

Kaltės jausmas labai panašus į gėdos jausmą, neretai žingsniuoja drauge su nepasitikėjimu. Tačiau yra skirtumas. Kaltė – tai pojūtis dėl veiksmų, gėda – dėl savęs paties. „aš kaltas dėl to, ką padariau. Man labai gėda, kad apie tai sužinojo tėvai“.

Kaltės jausmas yra nuoskaudos, pykčio porininkas. Nuoskaudos, įsižeidimo, pykčio emociją dažnai demonstruoja, kad kitas žmogus pasijustų kaltas. Tiek kaltė tiek pyktis ir nuoskauda – manipuliavimo instrumentai, kurių neturėtų būti sveikuose santykiuose. „Jis mane įžeidė, aš rūpestingai vaizduosiu nuoskaudą, kad jis suprastų, koks yra kaltas, tegu pasikankina. O aš jam atleisiu, kai jis labai gražiai pavaizduos atgailą“… Ir šitie žaidimai pakeičia normalų darbą su santykiais ir asmenybės tobulėjimą.

Mokykite vaiką atsakomybės, atsakingumo, neskiepydami kaltės ir gėdos jausmo.

Jūsų signaluose neturi būti paties vaiko vertinimo: „Tu blogas! Tu neatsakingas! Tu apsileidęs!“ Vertinti reikia ne vaiką, o jo poelgius: „Ne pats geriausias poelgis. Čionai galėjai pasielgti atsakingiau. Tu gali atrodyti kur kas geriau“.

Atskirkite savo jausmus nuo vaikų veiksmų. Ne „Tu man darai gėdą!“, o „Aš jaučiuosi nepatogiai“. Ne „Tu mane liūdini!“, o „Aš nusimenu, kai tu…“

Neanalizuokite vaiko elgesio prie liudininkų, tik akis į akį. Kitaip įskiepijamas gėdos jausmas, o ne atsakingumas. Pamenate? Atsakingumas – tai pasitikėjimas. Gėda – nepasitikėjimas.

Nepratinkite formaliai prašyti atleidimo, o nukreipkite vaiko mąstymą vaga: „Kaip dabar ištaisyti situaciją?“

Visada padėkite vaikui suprasti tarpusavio ryšį tarp poelgio ir rezultato. Mokykite asmeniniu pavyzdžiu. Atsikratykite savo paties gėdos ir kaltės jausmo. Palikite tik atsakomybės jausmą, to visiškai pakanka.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Vaikai geriau vystosi, kai pasakas prieš miegą ska... Reguliarus skaitymas prieš miegą pagerina santykių su tėvais kokybę. Kai tėvai, guldydami vaikus miegoti, skaito jiems knygas, jie skatina sūnus ir y...
Kaip užauginti laimingą moterį Mergaitė, mergina, moteris - kokie vaizdiniai kyla jūsų vaizduotėje, kai tariate šiuos žodžius? Kas yra moteris jūsų supratimu - trapi švelni gėlelė,...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Bravo. Jūs ką tik sulaužėte savo vaikui gyvenimą... Pajutau poreikį parašyti apie tai po to, ką šiandien mačiau parduotuvėje. Iš anksto prašau atleisti už straipsnio toną, tačiau kitaip paprasčiausiai n...
Ne, sūnau, tavęs nepasiims čigonai Ne, sūnau, tavęs nepasiims čigonai. Ir dėdė policininkas nepasiims. Ir štai tai nepažįstamai močiutei aš tavęs neatiduosiu. Ne, baubas neegzistuoja, s...
Ko nedaro psichiškai sveikų vaikų tėvai Sveika psichika nereiškia, kad vaikas neverks, kai jam liūdna ar kad niekada nesielvartaus dėl patirtų nesėkmių. Psichiškai sveikas žmogus - tai ne ja...
Kaip išlįsti iš interneto ir nustoti pykti ant vai... "Poilsis - tai veiklos pakeitimas" - dūsauja jauna mama, keliaudama "prasiblaškyti" į internetą "kelioms minutėms" po 2 valandų trukmės pasivaikščioji...
Vaikai tūkstančius metų gyveno be jokių darželių... Kai kuriose šeimose klausimas vesti vaiką į darželį, ar ne, neiškyla tiesiog dėl to, kad nėra kitos išeities: mamai reikia eiti į darbą. Kitiems tokio...
Šeimos bijo būti sumedžiotos Vaiko teisių reformos grimasos Lietuvoje pasėjo baimę. Tėvus gąsdina ugdymo įstaigose dalijamos anketos su asmeniškais klausimais. Kalbama apie vaikų ...
Mes bendraujame su savo vaikais kaip vaikai Paauglys - jau nebe vaikas, o štai tėvai kartais pavirsta tikrais mažvaikiais. Pakalbėkime apie krizines situacijas santykiuose ir rimto, brandaus žai...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Ar mokate kalbėtis su savo vaikais? Originalas Daugumai tėvų tenka smarkiai stengtis bent jau nešauktų ant vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Tačiau kalbėtis su vaikais visiškai ...
Kaip užsidirbti fobiją. Kenksmingi patarimai Kaip padaryti, kad jūsų vaikas užaugęs lankytų psichologus, stengdamasis atsikratyti įvairiausių baimių? Pradėkite nuo štai ko: neleiskite jam nieko ...
Mokėkite atsiprašyti, jeigu nuskriaudėte vaiką Šeimose pasitaiko įvairių problemų su mažyliais: jie neklauso, yra nevaldomi, priešgyniauja, meluoja ir t.t. Ir patys tėvai neretai tampa nebevaldomi ...
Blogų vaikų nebūna Labai sudėtinga spręsti užleistas santykių tarp vaiko ir tėvų problemas - suaugusieji jaučiasi patekę į aklavietę ir neranda jokios išeities. Jie iš v...
Kai atstumiamas tėvas Priimu pacientus. Berniukui 6 metai. Neurotiniai sutrikimai. -Su kuo tu gyveni? -Su mama. -O tėtis? -O mes jį išvarėme. -Kaip tai? -Mes su juo i...
Neperlenkite lazdos su madingu ankstyvu ugdymu Pasitaiko, kad mamos ir tėčiai stengiasi realizuoti savas ambicijas ir neišsipildžiusias svajones per vaikus. Arba jiems labai norisi, kad vaikas būtų...
Kada žmogus sužino savo vardą? Nustebsite sužinoję... Kūdikiai nuo pat gimimo yra vadinami vardais. Ir tai yra gerai - visiems žmonėms reikia vardo. Tai yra žodis, kuris mus identifikuoja ir kurį suvokiam...
Kaip girti ir neišlepinti? Jeigu norite teisingai išauklėti vaiką - girkite jį. Vaikas galės laiku suprasti, kad visi jo poelgiai, sąmoningi ar atsitiktiniai, sukelia konkrečią ...
Savarankiškas, reiškia – atsakingas Daug kartų savo praktikoje susidūriau su atvejais, kai tėvai skundžiasi nesavarankiškais vaikais. Gerai, jeigu tai pastebime, kai vaikas dar mažas, ta...
Patarimų tėvams šiupinys Jeigu vaikas nukrito, pirmiausiai paklauskite jo: "Tau skauda, ar išsigandai?" Paprastai vaikai dažniausiai išsigąsta arba sutrinka. Jeigu taip ir yra...
O aš tavo amžiuje… Kai kalbamės su vaikais, netgi jei laikome save moderniais jaunais tėvais, mes dažnai kartojame "O štai aš tavo amžiuje..." Toliau eina sąrašas, už ku...
Motinos vaidmuo auklėjant sūnų Motiniška meilė sūnui ir jos instinktyvus troškimas jį saugoti ir globoti - tai pats geriausias kompasas, kuris vėliau parodys vaikui kryptį pirmaisia...
Uždrausti tėvų metodai Bauginančios prognozės Ką sako suaugusieji... "Nelakstyk - sprandą nusisuksi", "Blogai valgysi - tave bet kas galės primušti", "Nesivaipyk - visam l...
Vaikai ir dovanos, kurias jie mums atneša Visi vaikai atsineša su savimi mums skirtas dovanas. Kiekvienas vaikas, gimdamas, pakeičia tėvų gyvenimą, atnešdamas į jį kažką ypatingo. Naujo. Ir ke...