Apsimetęs, kad neturi širdies, jos neapginsi

Galima, žinoma, apsimesti, kad neturi širdies, nenorėdama, kad tau jos vėl nesudaužytų, tačiau tai gyvenimo nepalengvins ir neprivers tavęs nieko daugiau nejausti.

Nes tu negali meluoti sau.

Gali meluoti tėvams, kai jie paklausia ar turi mylimą žmogų. Gali meluoti sau, kad tau daugiau niekas nepatinka, kad meilė – tai nesąmonė. Gali netgi ignoruoti savo įkyrias mintis apie patrauklius kolegas, tačiau širdies gilumoje tu žinai teisybę.

Kadangi meilės neįmanoma niekuo pakeisti. Nei alkoholis, nei narkotikai, nei socialiniai tinklai nenumalšins širdies skausmo visiems laikams. Visi tie komentarai ir patiktukai po tavo nuotrauka Feisbuke šiek tiek padės, tačiau dienos pabaigoje tu vis tiek jausi vienatvę.

Kadangi ne tik santykiai teikia skausmą. Jeigu atsisakysi meilės, tai neatribos tavęs nuo širdies skausmo. Tavo keliai bet kokiu atveju susikirs su vyrais, dėl to visada gali atsitiktinai įsimylėti. Tu gali bėgti nuo meilės, bet neįmanoma nuo jos pasislėpti.

Kadangi skausmas – tai gyvenimo dalis. Tu juk netapsi bedarbe dėl to, jog bijai, kad tave atleis iš darbo? Tai kam vengti santykių iš baimės, kad tave paliks? Viską, kas šiame gyvenime vertinga, lydi skausmas.

Kadangi istorija neturi kartotis. Tave įskaudino, bet tai nereiškia, kad viskas kartosis. Yra vyrų, kurie nori tave mylėti, kurie nesiruošia teikti tau skausmą.

Kadangi tu pakankamai stipri, kad su tuo susidorotum. Nejaugi leisi kokiam nors žiauriam puspročiui galutinai sugriauti tau gyvenimą? Nemanau.

Kadangi tu ne robotas. Tu ne beširdė. Tu žmogus. Ir tai tavo prigimtis – patirti jausmus. Ir bėgti nuo jų pavojinga. Meilė – ne tas dalykas, kurio reikėtų gėdintis. Meilė nuostabi. Ir jeigu suteiksi jai dar vieną šansą, tu pati tai suprasi.

Šaltinis