Ar įmanoma gyventi be pretenzijų?

Pretenzijos… Visiems taip puikiai žinoma bėda. Šiek tiek sutirštinau spalvas ir pabandžiau įsivaizduoti tokį žmogų. Su pretenzijomis visiems ir viskam, su nepasitenkinimu gyvenimu.

Jis skleidžia aplink save nepasitenkinimą, panašų į tamsią, lipnią miglą, apgaubiančią savo čiuptuvais aplinkinius žmones. Labai nemalonus vaizdelis gaunasi.

Su tokiais žmonėmis labai sunku būti drauge. Nemalonu, nes jie pastoviai ieško kaltininkų dėl savo nevykusio, jų manymu, gyvenimo. Jie viskuo nepatenkinti ir laukia, kad kiti patenkintų jų nepatenkintus poreikius.

Kas slypi už pretenzijų?

“Tu privalai…, jūs privalote… Kiekvieną dieną gaminti skanius pietus, būti protingu, patylėti, pasitikti mane namuose tik su šypsena, uždirbti pinigų, besąlygiškai klausyti, būti man atrama, neatsikalbinėti, neprieštarauti, atspėti mano norus…”

Pretenzijomis galima svaidytis kiekvieną dieną, viskas jau įprasta, aišku, veikiama pagal seniai nusistovėjusį šabloną. Kartais svaidosi vienas, kartais abu vienas kitą apsvaido.

Pretenzijos gali kauptis metų metus, o paskui staigiai sprogti dėl visiško menkniekio. Ir viskas – gaisras, griuvėsiai…

Pretenzijos – tai kitam žmogui adresuojami mūsų lūkesčiai, kad jis, tasai kitas žmogus, patenkins mūsų norus ar poreikius mums apie juos net nepasakius. Tarytum jis privalėtų žinoti, ką mes ten savo galvoje prisifantazavome, tartum turėtų mokėti kaip aiškiaregis skaityti mūsų slapčiausias mintis. O jeigu to nedaro, netarnauja mums, netenkina mūsų poreikių, tampa mums blogas…

Norint atsikratyti pretenzijų ar bent jau žymiai sumažinti jų skaičių, reikia:

  • Išsiaiškinti savo poreikius, žinoti, ko norime ir išmokti garsiai tai išsakyti;
  • Ieškoti resursų tų poreikių patenkinimui;
  • Įgyti naujos patirties, naujų įgūdžių, plėsti savo kompetenciją įvairiose srityse;
  • Išmokti pajausti malonumą dėl savo poreikių patenkinimo.

Juk jeigu patys nesugebate patenkinti savo pačių poreikių, reiškia, esate priklausomi nuo kitų, pasikliaunate kitais – kad jie užpildys turiniu jūsų gyvenimą tarsi pasakų burtininkai.

O burtininkais esame mes patys. Esame pajėgūs vienu rankos mostelėjimu susikurti sau patiems stebuklus. Tereikia tik noro nuveikti kažką savo labui ir pastangų.

O kai dėl kito žmogaus… Kartą teko išgirsti tokią frazę: “Kuo mažiau tikimės iš kito žmogaus, tuo tvirtesni mudviejų santykiai”. Tačiau tai jau šiek tiek kita tema.

Tai kas gi vietoje pretenzijų?

Savo poreikių tenkinimas. Sutarimas su savimi. Komfortas. Malonus atsipalaidavimo jausmas ir dėmesys artimam žmogui.

Ar įmanoma to išmokti?

Be jokios abejonės.

Šaltinis



Naujienos iš interneto