Ar-kenksmingos-sauskelnės-620x369

Ar kenksmingos sauskelnės?

Televizijos reklama sukūrė mitą, kad nuolatinis sauskelnių naudojimas nedaro jokios žalos. Realybėje sauskelnės anaiptol ne tokios nekenksmingos, kaip gali pasirodyti. Kur gi slypi nuolatinio jų naudojimo grėsmė?

Pradėsime nuo to, kad sauskelnės gerai sugeria drėgmę, dėl to vaikas nejaučia diskomforto. Iš vienos pusės tai gerai, tačiau nejausdamas nemalonių pojūčių vaikas neišmoksta savikontrolės, susijusios su tuštinimusi. Tai gali baigtis tuo, kad jis nešios sauskelnes vos ne iki 5 metų amžiaus.



Dar viena priežastis, dėl kurios vaikui itin nepageidautina nešioti sauskelnes, deja nežinoma netgi nemažam skaičiui mūsų gydytojų, tačiau puikiai žinoma gydytojams Vakaruose. Sulaukusiems kelių mėnesių amžiaus berniukams formuojasi Leidigo ląstelės, kurios gamins vyrišką lytinį hormoną testosteroną. Tačiau šį procesą gali nutraukti kiaušinėlių perkaitimas, kurį gali sukelti nuolatinis, ištisą parą trunkantis sauskelnių nešiojimas. Šiuolaikinės sauskelnės tampa tarsi karštais kompresais.

Tokio perkaitimo pasekmės gali išplaukti į paviršių po kokių 20 metų – kaip nevaisingumas. Mažas spermatozoidų kiekis, silpnas jų judrumas – visa tai gali būti sauskelnių pasekmėmis. Dėl to itin nepageidautina, kad vaikas ištisą parą nešiotų sauskelnes – mažiausiai 3-4 valandas vaikas turi vaikščioti be jų.

Įdomų būdą sterilizuoti avinus naudoja australų fermeriai. Jie užmauna ant avino kiaušinėlių šiltus vilnonius maišelius ir po tam tikro laiko avinas tampa nevaisingu. Gaila, bet daug mamų, rengdamos berniukus, naudoja tą patį metodą. Ant sauskelnių užmaunamos pėdkelnės, ant jų – kelnytės, ant šių – dar kas nors. Tačiau vyriška anatomija reikalauja, kad lyties organai negali perkaisti, geriausia, kai jie yra pastoviai vėdinami ir „laikomi“ vėsumoje.

Medicininės paskirties gaminių kompleksinio vertinimo laboratorijos vadovė: „Mūsų požiūriu, sauskelnių naudojimas tikslingas ne visiems naujagimiams. Vaikams su padidintu jautrumu ar kenčiantiems alerginę diatezę sauskelnes nešioti galima tik trumpą laiką, ne ilgiau kaip 3-4 valandas, nežiūrint į gamintojų reklamos srautą“.

Praktikuojantis psichoterapeutas: „Vaikas, užaugęs su sauskelnėmis, gali būti nepasirengęs atsakyti už savo veiksmus. Žmogus turi suprasti, kad kiekvienas jo poelgis turi pasekmes. Pasąmonėje tai įsirašo praktiškai nuo kūdikystės“.

Su juo solidarūs vaikų psichologai: „Vaikas, užaugęs su sauskelnėms, neišmoks įveikti sunkumų (juk šlapi vystyklai – vienas pirmųjų sunkumų gyvenime) ir gali užaugti komformistu – žmogumi, kuris plauks pasroviui, nebandydamas priešintis ir ginčytis“.

O štai urologų nuomonė: „Kiek kartų per dieną prireikia puoduko? Tai svarbu žinoti kiekvienai mamai. Ar dažnai vaikas sušlapina kelnytes ir kiek ten „pribėga“? Blogai, pavyzdžiui, jeigu mažylis ne iki galo ištuština šlapimo pūslę: padaro kelis kartus po truputėlį, o per paskutinį „seansą“ išleidžia daug šlapimo. Su sauskelnėmis šito stebėti neįmanoma. O nevisiškas pūslės ištuštinimas veda į infekcijas, kitus susirgimus, kuriems reikalingas ilgalaikis gydymas. Ir jau visai blogai, jei vaikas šlapinasi labai retai. Ir jeigu sauskelnės paverčia šią problemą mamoms nepastebima paslaptimi. Retą šlapainimąsi gali sukelti nugaros smegenų arba šlapimo sistemos ydos. Pasekmės gali būti itin baisios. Ypač rizikuoja berniukai – sulaukusiam 17 metų, tokiam paaugliui gali visiškai netikėtai atsirasti sunkus inkstų nepakankamumas. O požymiai, pagal kuriuos susirgimą galėtų atpažinti urologas, pasireiškia ankstyvoje vaikystėje – mažai šlapinosi, retai, arba šlapindamasis krūpčiojo, verkė. Bet argi pastebėsi visa tai, jeigu sūnus ištisas dienas bėgioja su neperšlampamomis sauskelnėmis, nes tėvams gaila, kaip išsireiškė viena mama, kad sugadins naują sofą.

Ne, mes ne prieš pažangą. Naudojantis sauskelnėmis protingai (ne ištisą parą, o dedant tik einant pasivaikščioti ar į svečius), jokios žalos jos nedaro. Tiesiog nuo ankstyvos vaikystės reikia stebėti, kaip vaikas šlapinasi ir pasirodžius pirmiesiems sutrikimams, apie kuriuos šiandien sužinojote, kreipkitės į gydytoją. Tada ir urologai turės mažiau vaikų-pacientų, kuriems reikalingas ilgas, varginantis, o neretai ir labai brangus gydymas. Mažiau bus ir kenčiančių, kompleksuotų vaikučių“.

Pastaruoju metu aktyviai reklamuojamos super kvėpuojančios sauskelnės. Reklama tvirtina, jog būtent „kvėpavimas“, t.y. pralaidumas orui ir išskiria jas iš kitų tarpo.

Tačiau specialistai, kurie užsiima sauskelnių sertifikavimu, mano, jog jos paprasčiausiai negali „kvėpuoti“. To neleidžia gaminio konstrukcija. Sauskelnes sudaro trys sluoksniai. Nuo sušlapimo viršutinius drabužėlius (ar itin saugomas naujas sofas) saugo apatinis sluoksnis iš polimerinės plėvelės (joje, skirtingai nuo vidurinio sluoksnio, nėra perforacijos, t.y. skylučių). Ir, kaip tvirtina ekspertai, jeigu šis sluoksnis nepraleidžia drėgmės, tai nepraleis ir oro.

Teoriškai galima daryti prielaidą, kad sauskelnėse naudojama neįtikėtinai mikroskopinė perforacija, kuri pavers polimerinę plėvelę „kvėpuojančia“ ir tuo pat metu nepraleidžiančia drėgmės. Tačiau tada šitas vienkartinis asmeninės higienos gaminys turėtų kainuoti kaip juvelyrinis dirbinys iš gryno aukso.

Teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad esama mitų apie sauskelnes, kuriuose joms priskiriamos neegzistuojančios neigiamos savybės.

Pavyzdžiui, daug kalbama, jog dėl sauskelnių vaikas turės kreivas kojytes. Tačiau realybėje kojų išsikreivinimas iki dviejų metų amžiaus neturi nieko bendro su sauskelnėmis. Priežastis – koks nors susirgimas, visų pirma – rachitas, arba iki šiol tebereklamuojamų, bet dėl to ne mažiau kenksmingų vaikštynių naudojimas.

Sauskelnėms priskiriama ir „atsakomybė“ už cistitą (šlapimo pūslės uždegimas). Ji sukelti gali neteisinga vaiko priežiūra, tame tarpe ir nereguliarus ar nesavalaikis sauskelnių keitimas. Bet ar kaltos dėl to pačios sauskelnės? Beje, medikai pažymi, kad cistito gydymo metu reikėtų vengti sauskelnių – taip bus patogiau stebėti šlapinimosi dažnumą ir apimtis, o taip pat vaiko lyties organai išvengs ilgalaikio kontakto su šlapiu audiniu.

Būtų neteisinga kaltinti vien tik sauskelnes ir dėl kito nemalonumo – taip vadinamo vystyklų dermatito (oda parausta, susidirgina). Paaiškinti reiškinį galima iš dalies fiziologiškai – naujagimių šlapimas pirmosiomis gyvenimo savaitėmis turi daugiau druskų, kurios erzina švelnią ir jautrią odą. O gausūs tyrimai, atlikti įvairiu laiku įvairiose šalyse, parodė, kad vystyklų dermatito atvejų skaičius vystant marliniais vystyklais ir nešiojant sauskelnes yra daugmaž vienodas: 50:50. Mokslininkai pažymi, kad išspręsti problemą galima tik rūpestingai laikantis higienos – dažnesnis prausimas, oro vonios, raukšlių tepimas kremais. Be to, reikia bent jau laikinai pakeisi „susikompromitavusias“ sauskelnes į vystyklus, arba atvirkščiai.

Baigiant, verta pastebėti, kad šis išradimas, be jokios abejonės, palengvina tėvų gyvenimą. Tačiau peiliu galima ir duonos atsiriekti, ir pirštą įsipjauti – taip ir sauskelnės gali teikti naudą, arba daryti žalą.

Šaltinis