Ar kvailėja šiuolaikiniai žmonės?

Klausimas įdomus ir kažkuria prasme netgi provokacinis. Koks gali būti „protingumo“ sumažėjimas pas mus, jeigu faraonų laikais į kosmosą neskraidė, dirbtinio proto nemėgino sukurti, interneto nebuvo ir t.t.?

Tačiau piramidės pastatytos. Iki šiol neišsiaiškintu būdu. Juk reikalingo kiekio darbo rankų tašyti blokams iš uolų ir jiems sukrauti į piramides, Egipte nebuvo ir būti negalėjo.

Į aklavietę mokslininkai pateko ir tada, kai archeologinių kasinėjimų metu buvo aptiktos figūrėlės, labai panašios į lėktuvus. Gaunasi, kad gerokai prieš mus žmonės jau sugebėjo skraidyti? Figūrėlės buvo nukopijuotos, pagal jas pagamino modelius ir tie modeliai išties skraido!

O kaip žiūrite į tai, kad aptikti senoviniai indai, kurie veikė kaip akumuliatoriai? Primityvūs, aišku, bet visiškai tinkami apšviesti patalpoms. Tiesa, pačių lempučių archeologai nerado. Tačiau jos ir negalėjo išlikti, pernelyg trapios.

O dabar prisiminkime, ar esama istorijoje kitų neįtikėtinų iš pirmo žvilgsnio pavyzdžių, liudijančių, kad dauguma šiuolaikinių išradimų buvo paprasčiausiai pakartoti. Kad ir tas pats kompiuteris. Jis buvo žinomas jau labai seniai. Tiktai ne elektroniniu, o mechaniniu pavidalu. Apie tai verta papasakoti detaliau.

1900 metais daugiau kaip 100 metrų gylyje Graikijos saloje Antikiteroje buvo aptiktas senovinis laivas. Iš jūros dugno ištraukė daugybę įvairių radinių. Vienas jų subyrėjo į dalis, viduje tyrėjai aptiko metalinius krumpliaračius. Tokiu pavidalu radinys išliko iki 1951 metų, kadangi juo niekas nesusidomėjo.

Ir tik anglų fizikas Derekas Cena atkreipė į jį dėmesį. Jis nustatė, kad mechanizmas buvo pagamintas dar prieš mūsų erą. Jam daugiau kaip 2000 metų. Pusę šimtmečio užėmė įtaiso atkūrimas. 2005 metais pavyko iššifruoti 95% išgraviruotų metale užrašų. Mechanizmą surinko, kopijuodami detales po 3D rentgeno skenavimo. Paaiškėjo, kad tai buvo analoginis kompiuteris, kuris su neįtikėtinu tikslumu apskaičiuodavo astronominius reiškinius vien tik trisdešimt aštuonių savo mechaninių detalių – krumpliaračių ir ciferblatų su rodyklėmis – pagalba.

Atidžiau paanalizavus intelekto lygio testus, kurie buvo atlikti prieš 50 metų ir tuos, kurie atliekami dabar, tai galima pastebėti lygio smukimą. Reiškinys turi masinį pobūdį ir aptiktas daugumoje šalių. Tai kas gi vyksta? Psichologų nuomone, taip žmones veikia progresas. Tai savotiškas pašalinis pažangos efektas. Ne per seniausiai žurnale Trends in Genetics buvo paskelbtas Džeraldo Krebtrio, Stenfordo universiteto bendradarbio, straipsnis apie tai.

Jis įrodinėja, kad labiau komfortiškos negu anksčiau gyvenimo sąlygos „išjungė“ mums geną, kuris atsakingas už proto aštrumą. Jis tapo paprasčiausiai nebereikalingas, kadangi daugumoje sferų mūsų gyvenimas yra užprogramuotas vidutiniam protiniam lygiui. Visiškai pakanka vidutinio statistinio proto, kad išspręstume savo vidutiniškas statistines problemas. Nėra būtinybės maksimaliai įsitempti, jei gali visiškai pasitenkinti vidutiniškais rezultatais.

O daugumą jie patenkina. Rezultatas – nevyksta geno, atsakingo už protinius sugebėjimus, mutacija. Kiekviena nauja karta praranda po kelis IQ punktus. Nors IQ testas kelia daug ginčų, tačiau juos vis dėlto tebesinaudojama.

Antrasis faktorius, darantis šiuolaikinį žmogų ne tokiu protingu – stresai. Jie smarkiai stabdo mūsų protinę veiklą. Streso būsenoje žmogus priima klaidingus sprendimus, pasikliaudamas standartiniais metodais, kurie toli gražu ne visada būna priimtini, sprendžiant individualias problemas.

Streso būsena tapo nuolatine daugeliui žmonių. Pati mūsų civilizacija kasdien kuria daugybę stresinių situacijų, prisideda ir masinis negatyvas, kurį skleidžia televizija ir masinės informacijos priemonės, kur vyrauja prievarta ir žudynės. Prie viso to prisideda dar ir su finansine krize susijęs negatyvas, žmogus jaučiasi įvarytas į kampą.

Klausimas, ar daromės mes kvailesni, žinoma, nevienareikšmiškas ir ginčytinas. Negalima painioti išsilavinimo lygio su protinės veiklos funkcijomis. Tačiau negalima nepastebėti ir to, kad mes dažniau ir dažniau stengiamės „neapsikrauti galvos“ dėl kokio nors klausimo ir aklai paklūstame bandos instinktui, atsisakydami mąstyti savo galva. O kaip gi tuomet su protiniais sugebėjimais tų, kurie gauna Nobelio premijas? Pas juos „proto“ genas dėl kažkokių priežasčių tebeveikia normaliai. Vėliau jis taps pilnavertis tikriausiai ir pas mus visus. Tačiau tai nutiks turbūt po to, kai visuomenę ištiks kokia nors katastrofa. Išlikę žmonės vėl atsidurs urviniame lygmenyje ir bus priversti demonstruoti maksimumą sumanumo, kad išgyventų.

ŠALTINIS



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI