Ar ne per daug reikalaujame iš vyrų

Ar ne per daug reikalaujame iš vyrų?

Įprastas „šovinizmas“ labai greitai gavo papildomą patikslinimą – „vyriškas“. Reikšmė, savaime, aišku, neigiama. Engti moteris pagal lyties požymį labai blogai ir nešiuolaikiška. Kartais prieinama iki visiško marazmo. Jeigu treneris pataria nekilnoti moteriai sunkesnių svarmenų, kadangi tai gali baigtis moteriškų organų trauma, ji treneriui padėkos už patarimą. O jeigu gydytojas narkologas paaiškina, kad dėl moteriško organizmo ypatumų moterys turi daugiau šansų tapti alkoholikėmis, daktaras išvadinamas seksistu. Prisiminti apie diskriminaciją ypač puiku, kai pakvimpa kokia nors nauda, o ne tada, kai iš tavęs atima taurę vyno.

Atrodo visa tai taip, tarsi kovodamos už savo teises, moterys galutinai pamiršo bet kokias pareigas. Tuo tarpu reikalavimai vyrams, greta tradicinių, buvo papildyti tokiais punktais, kurie paprasčiausiai atima iš jų šansą sukurti šeimą, kurioje viešpataus meilė, kur tvyros tarpusavio supratimas ir banalus poilsis nuo sunkios rutinos darbe.

Moteriškas šovinizmas – štai kas realiai egzistuoja ir trukdo ne tik vyrams, bet ir daugybei normalių moterų kurti šeimas ir laimingai jose gyventi. Kurstyti jaukų šeimos židinį, prie kurio norisi sugrįžti. Patirti malonumą savo realioje, o ne TV ekrane vaizduojamoje šeimoje.

Taigi, „normalus“ vyras šiais laikais privalo:

Gerai uždirbti. Ne šiaip bazinių poreikių patenkinimui, o dideliam butui, apstatytam gražiais baldais, geram automobiliui, auklei ir poilsiui po palmėmis ne rečiau kaip du kartus per metus. Statusas ir atlyginimas – svarūs rodikliai, bylojantys, kad vyras patikimas ir sugeba stoiškai tempti šeimos naštą daugelį metų. Tačiau svarbiausia – jis turi aprūpinti žmoną, jis neturi teisės riboti jokių jos poreikių ir netgi paprasčiausiai patarti, ką daryti. Dėl to, kad pas mus lygybė, ir moteris – laisvas žmogus.

„Negaliu pakęsti to bjauraus įpročio. – skundžiasi žmona draugei. – Ateina namo ir griūna ant sofos – savo teliką vėpso! O galėtų su manimi pabendrauti, ar su vaikais užsiimti. O šitas – įsikibo į pultą ir tyli“.

O viena pažįstama neduodavo vyrui ramybės šeštadieniais. Pažadinta vaiko, ji atsikeldavo devintą, susierzindavo dėl šalimais miegančio organizmo ir pradėdavo bildėti, tarškėti po visą namą. Nes nėra ko čia voliotis! Suprantama, kad motinystės atostogos – tai ne lengvas pasivaikščiojimas, tačiau kodėl gi nedavus žmogui normaliai išsimiegoti kartą per savaitę?

Būti vyrišku. Priminsiu, šiuolaikinis vyriškumas – tai dviejų durų spintos pločio pečiai plius rūstus jūreivio žvilgsnis. Jokių emocinių pliūpsnių, apskritai jokių emocijų. Toks vyras nebijo būsto kredito, nedalyvauja feisbuko batalijose, neturi paskyros Instagrame ir lengvai vieba ranka perneša savo brangiausiąją per visas balas. Jau per pirmą pasimatymą jis prieina prie jos, tokios visos švelnios, baltos ir pūkuotos, ir pareiškia: „Išspręsim visas problemas!“ Ir išsprendžia! Išmoka kreditą už baldus. Organizuoja uošvei operaciją. Padaro remontą. Vėžina motociklu. Ramiai reaguoja į PMS. Už jo – kaip už mūro sienos, – pasakoji kolegėms darbe, gerdama kavą, o tos svajingai dūsauja.

Būti romantišku. Ir ne šiaip gėles dovanoti ir vakarienes prie žvakių organizuoti, o „rodyti jausmus“: pergyventi dėl tavęs, suprasti, klausytis ir girdėti. Iki ašarų žavėtis ką tik gimusiais kačiukais. Nuoširdžiai piktintis nenaudėle kaimyne, kuri numetė 20 kilogramų svorio. Dievinti uošvę su jos tulžingu liežuviu. Kitaip gausi stuobrio statusą.

Būti gražiu. Ar bent jau geros fizinės formos. Galbūt netgi turėti kokių nors pasiekimų sporte. Praeityje. Nes dabar visą laisvą nuo darbo laiką privalai skirti moteriai ir niekam daugiau. Blogiausiu atveju, skandinaviškam vaikščiojimui su žmona. Pastebėjusi, kad kitados stangrus tikro vyro kūnas apaugo sofos riebaliukais, nepasotinama idealistė žmona uždraus jam valgyti po šeštos, o likusį laiką maitins tą kūną brokoliais ir ryžiais, tuo pat metu išvydama kiekvieną rytą pabėgioti.

Būti puikiu tėvu. Tokiu, kuris tiesiog ant kelių maldauja žmoną pagimdyti jam vaiką, kadangi visą gyvenimą vien apie tai ir svajojo. Jis apsiverkia iš džiaugsmo, pamatęs savo WhatsApp’e nėštumo testo su dviem juostelėmis nuotrauką. Sąžiningai lanko su suapvalėjusia žmona būsimų tėvų kursus ir stropiai meistrauja per užsiėmimus lėlę. Būtinai dalyvauja gimdyme. Supa rėkiantį įpėdinį ištisą naktį, o ryte keliauja į darbą žvalus kaip agurkėlis. Skambina po kelis kartus per dieną, tiesiai iš už derybų su svarbiais verslo partneriais stalo, kad sužinotų, ar pakakojo mažylis. Susikuria paskyrą „Supermamų“ bendruomenėje ir reguliariai bendrauja, domėdamasis skiepais ir vaikiškais drabužėliais. Lekia paknopstomis namo penktą vakaro, apsikrovęs vaikiškais barškučiais ir sauskelnėmis. Metų metus neprisimena savo draugų, dviračio, žvejybos, kadangi, kaip paaiškėjo, su vaiku jam nepalyginamai įdomiau. O dar nuostabiai gamina maistą.

Kvailystės? Marazmas? O jūs paskaitykite moteriškus žurnalus, pasidairykite po feisbuką, kokiomis „išmintingomis“ mintimis moterys ten užtvindė savo paskyras.

Moteriški žurnalai ir internetiniai resursai choru tvirtina, kad moteris niekam nieko niekada neprivalo. Neprivalo būti vyrui ir vaikams patogiu robotu. Turi teisę būti tingia mama, dirbančia žmona, kuo tik norite, jeigu jai tai patinka. Negaminti maisto, jei nesinori. Nevežioti vaikų į užsiėmimus. Nesukti galvos dėl buities. Deleguoti visas išvardintas pareigas namų darbininkei ir auklei, juolab, kad šiandien jų pakanka. O pačiai užsiimti mėgstama veikla…

Sutinku, laisvė – tai nuostabu. Ne priešas gi aš pati sau, kad atsisakyčiau tokio rojaus.

Vyrai visais laikais turėjo pareigų, o ne vien tik teisių ir laisvių. Su pareigomis visi jie daugmaž susidorodavo. Tačiau išlaikyti šiandien šeimą, turint galvoje nepasotinamus šiuolaikinių moterų, vaikų, ugdymo įstaigų poreikius ir apetitus – be galo sunkus reikalas. Vyriškiai išties stengiasi būti gerais vyrais, suorganizuoti atostogas prie jūros ar vasarą už miesto, mėgina klausytis ir girdėti, jeigu dar liko jėgų.

Tačiau ir jie turi savo teises.

Teisę būti mylimais ir gerbiamais. Teisę būti išgirstais. Teisę į poilsį ir nuosavą asmeninę erdvę. Teisę į vyriškus pomėgius. Į nuosavą nuomonę. Galimybę pabūti vienam ir pasielgti taip, kaip atrodo teisinga. Teisę nežaisti su vaikais, jeigu nėra tokio noro. Teisę neatsiskaitinėti už kiekvieną išleistą centą. Nepasakoti visko apie savo gyvenimą. Bendrauti su savo vaikais iš ankstesnės šeimos, jei tokios esama. Drybsoti vakare ant sofos ir nieko nedaryti. Miegoti šeštadieniais iki vidurdienio, o ne lėkti paknopstomis su šeima į akvaparką iš pat ankstaus ryto. Jie turi teisę nebūti amžinai tarkuojami. Turi teisę neklausyti amžinų nepasitenkinimo žodžių.

Štai tada santykiai bus sąžiningi.

Šaltinis