Ar tikrai vyrai pergyvena išsiskyrimą greičiau už moteris?

Jums tikriausiai žinoma ši situacija: vaikinas sutiko nuostabią merginą. Ir sako, kad dar neregėjo šiame pasaulyje geresnės už ją. Prisipažįsta meilėje. Tačiau dėl kažkokios priežasties nutraukia santykius maždaug tokia fraze: „Atleisk, problema ne tavyje, o manyje. Viso geriausio, likime tiesiog draugais”. Tą pačią dieną pakeičia statusą socialiniame tinkle, užpildo anketą naujomis nuotraukomis iš vakarėlių, kuriuose šmėkščioja kitos merginos.

Paliktos merginos širdis sudaužyta. Ji visiems pasakoja, kaip neteisingai su ja pasielgė tasai vaikinas. Skundžiasi, kad jis taip greitai ją pamiršo ir gyvena lyg niekur nieko, kai ji, tuo tarpu, visiškai išmušta iš vėžių. Ji vis iš naujo ir iš naujo analizuoja santykius, bando išsiaiškinti, kas buvo ne taip.

Maždaug 85% moterų patyrė tokią situaciją. Būtent dėl to klausimas, ar tikrai vyrai greičiau atsigauna po išsiskyrimo, išties aktualus. Galbūt jus paguos štai toks įrodytas faktas: vyrai kenčia ne mažiau už moteris, nors jų gyvenimas internete byloja visai ką kita.

Atsikratyti skausmo

Buvo ištirta 5000 žmonių iš 96 pasaulio šalių ir nustatyta, kad vidutiniškai vyrai išties patiria mažesnį emocinį skausmą, nei moterys. Tačiau priežastis slypi visai ne vyrų abejingume savo partnerėms. Už tokią reakciją reikia dėkoti evoliucijai ir biologijai. Kai kalba užeina apie palikuonis, moterys praranda daugiau nei vyrai. Devyni mėnesiai nėštumo, vėliau – žindymo periodas, kurio metu gali tekti susidurti su įvairiais sunkumais. Dėl to moterys kruopščiau renkasi partnerį. Todėl moteris patiria ištisą gamą jausmų, kai vyras ją palieka. Juk ji iš anksto suplanavo bendrą gyvenimą, jau nusprendė, kad jis tinka jai visais aspektais.

Neverta manyti, kad vyrai visiškai nieko nejaučia po išsiskyrimo. Jie irgi patiria skausmą, tiesiog kitaip jį išreiškia. Minėto tyrimo autorius Kreigas Morisas rašo: „Mūsų duomenimis, vyrams po išsiskyrimo būdinga agresija ir savigriova. Moterys tuo tarpu linkusios į pesimizmą, kančias, prislėgtumą. Konstruktyvus moterų elgesys susijęs su noru išsaugoti santykius, o destruktyvios vyrų strategijos skirtos išsaugoti jų orumą”.

Kas negerai su santykiais?

Tyrinėtoja Loren Hou analizuoja žmogaus elgesio ypatumus – kodėl po išsiskyrimo mes bandome išsiaiškinti, kas negerai. Hou teigia, kad tai visiškai normalu ir kai kuriais atvejais toks elgesys gali priversti mąstyti pozityviai, kadangi padeda susitaikyti su neišvengiamybe ir suvokti tikruosius kito žmogaus motyvus. Išgyventa patirtis, tegu ir negatyvi, turėtų būti laikoma šansu asmenybės augimui.

Štai dvi išvados, turinčios vieną ir tą patį pagrindą: „Jis mane metė dėl to, kad nemoku bendrauti. Tikriausiai emociškai užsisklęsiu ir daugiau su niekuo nekontaktuosiu” arba „Jis mane metė dėl to, kad nemoku bendrauti. Ką gi, dabar bent jau žinau, kokioje srityje teks su savimi padirbėti”.

Morisas taip pat priduria, kad kritiška analizė, kuri iš pradžių atrodo kaip destruktyvi, ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti teigiamų rezultatų. Po kiekvieno išsiskyrimo moteris, panašiai kaip Feniksas, visiškai sudega ir atgimsta iš pelenų atsinaujinusi. Ji tampa emociškai stipresnė, išmintingesnė, kantresnė.

Jausmai

Dauguma vyrų tokio sugebėjimo paprasčiausiai neturi. Kaip teigia daktaras Skotas Kerolas, santykių ekspertas ir psichiatras iš Niu Meksiko universiteto, vyrai visiškai kitaip kovoja su jausmais: „Vyrai, kaip taisyklė, sąmoningai slopina savo širdgėlą. Iš tikrųjų jie baiminasi artimų santykių ir stengiasi pabėgti, kai pamato, kad moterys nori iš jų daugiau. Kad nuslopintų liūdesį, jie stačia galva neria į darbą, mokslus, pradeda šėlti vakarėliuose, kad tik nereikėtų galvoti apie juos persekiojantį skausmą”.

Vyrams, skirtingai nei moterims, reikia daugiau laiko, kad atsigautų po išsiskyrimo. Kerolas teigia: „Gali praeiti metai ir netgi dešimtmečiai, jeigu vyras išties mylėjo moterį. Jis paprasčiausiai nerodo savo sielvarto kitiems žmonėms”.

Taip yra dėl to, kad vyrų nuo vaikystės nemoko valdyti savo emocijų. Jie išties nežino, ką daryti, kai susiduria su emociniu skausmu. Kerolas komentuoja: „Vyrus nuo vaikystės auklėja taip, kad jie mokytųsi slėpti jausmus ir skausmą. Ir kuo didesnis skausmas, tuo stipriau ir giliau jis paslepiamas viduje”.

Biologija irgi vaidina savo vaidmenį santykiams išyrant. Kaip tvirtina D. Maslar, biologijos profesorė ir knygos „Vyriška medžioklė, moteriškas pasirinkimas” autorė, kai vyras pradeda santykius, jo testosterono lygis krinta, kad užleistų vietą kitam hormonui – oksitocinui, kuris atsakingas už prisirišimo susiformavimą. Kai tik vyras nutaria nutraukti santykius, testosterono lygis praktiškai akimirksniu atsistato, sumažindamas oksitocino poveikį. Kitaip sakant, kai vyras išsiskiria su moterimi, jis visiškai nutraukia juos siejusius jausmus. Atprasti nuo emocijų padeda jo paties organizmas.

Taip kad, galbūt, tikroji istorija turėtų skambėti taip:

Vaikinas sutiko nuostabią merginą. Ir sako, kad dar neregėjo šiame pasaulyje geresnės už ją. Prisipažįsta meilėje. Tačiau dėl kažkokios nežinomos priežasties nutraukia santykius maždaug tokia fraze: „Atleisk, problema ne tavyje, o manyje. Viso geriausio, likime tiesiog draugais”. Jis labai greitai pakeičia statusą socialiniame tinkle, užpildo anketą naujomis nuotraukomis iš vakarėlių, kuriose šmėkščioja kitos merginos. Paliktos merginos širdis sudaužyta. Ji visiems pasakoja, kaip neteisingai su ja pasielgė tasai vaikinas. Skundžiasi, kad jis taip greitai ją pamiršo ir gyvena lyg niekur nieko, kai ji, tuo tarpu, visiškai išmušta iš vėžių. Ji vis iš naujo ir iš naujo analizuoja santykius, bando išsiaiškinti, kas buvo ne taip. Tačiau ji nežino, kad vaikino širdis lygiai taip pat sudaužyta. Tiesiog jis niekam nerodo savo tikrųjų jausmų. Jis niekada nepapasakos tiesos, kadangi žino, jog tikri vyrai neverkia.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *