„Arti-Toli” bendraujant su vyrais

Jei turite įprotį aplenkdamos įvykius samprotauti apie būsimo susitikimo su vyriškiu perspektyvą – galimą santuoką ar galimą nusivylimą – reiškia, artimiausiu laiku tapsite neurotike. Nes ši jūsų įtampa neišvengiamai įtakos bendravimo procesą ir sukels vyrui norą kuo greičiau nuo jūsų sprukti.

Iš vienos pusės – skubinti įvykių neverta. Kaip manote, kur gali nuvesti vidinis moters nusistatymas, atitinkamas bendravimo stilius ir elgesys, kai visa tai labai aiškiai rodo kažką panašaus į: „Vyruti, tu nuostabus. O aš – apskritai tobulybė. Tu man tinki. Neverta švaistyti laiko puokštėms ir saldainiams, bei kitiems niekams. Griūkim į lovą, daugiau nebesiskirkime ir pradėkime gyventi kartu!”

Vargu ar sveikai protaujantis vyriškis, ieškantis normalios žmonos sau pačiam ir motinos būsimiems savo vaikams, o ne partnerės seksui, sureaguos į tokį pasiūlymą pozityviai.

Yra ir kitas variantas. Susitinkate su nauju kandidatu, tuojau pat jį nuskaitote ir be jokių ceremonijų pareiškiate: „Žinai, vyruti, galbūt tu ir geras žmogus ir tarp mūsų yra daug ko bendro. Ir visgi aš nešvaistysiu tau savo dėmesio, nes ne tokiu įsivaizduoju savo vyrą”.

Ar verta sakyti, kad tokiu pareiškimu pademonstruosite ne tik savo netaktą ir polinkį daryti neapgalvotas išvadas, bet ir, atleiskite, savo menką protelį.

Nes iš tikrųjų jūs pasakėte štai ką:

„Atleisk, vyruti, bet tu ne mano svajonių vyras. Aš neisiu į kiną, negersiu arbatos, nesivažinėsiu dviračiu su žmogumi, kuris nėra mano Princas. Na ir kas, kad man jau 35-eri, kad biologinis laikrodis tiksi, o princas vis nesirodo. Vyruti, tau neišpasakytai pasisekė sužinoti iš anksto, kad esu paprasta kvailelė. Nešvaistyk savo brangaus laiko apgailėtinai idiotei”.

Vengimas susitikinėti gali reikšti dar ir tokį dalyką:

„Kažkada mano gyvenime pro šalį prajojo Princas ant balto žirgo, tiesa, viskas įvyko taip greitai ir nerimtai iš jo pusės. Bet juk įvyko! Dėl to laukiu susitikimo su žmogumi, kuris bus panašus į jį”.

Kokia išvada? Priimkite išmintingą sprendimą mėgautis romantiškais susitikimais, neturėdama kosminio masto lūkesčių. Su sąlyga, kad ir antroji pusė suinteresuota jumis ir žengia atitinkamus žingsnius.

Santykiai tam ir reikalingi, kad suprastume, nuves jie mus į rimtesnius dalykus, ar nenuves. Jeigu bendravimas dinamiškai plėtojasi, tai kiekvienas susitikimas vis konkrečiau parodys santykių kryptį.

Ir turėkite galvoje, kad pačiu savimi žmogus tampa ne anksčiau kaip po 2-3 daugmaž intensyvaus bendravimo mėnesių. Pradinis dvasinis pakilimas palaipsniui atslūgsta, jeigu iki to laiko žmogus siekė demonstruoti pačius geriausius savo bruožus, tai kuo toliau, tuo labiau jis atsipalaiduoja ir pradeda lįsti „skeletai iš spintos”.

Kiek jie jums bus netikėti ir baisūs – sprendžiate tik jūs patys.

Santykių kūrimas panašus į aitvaro leidimą. Jeigu darysime tai atsargiai, neskubėdami, yra šansas, kad aitvaras pakils aukštai iki debesų. O jei pamėginsite sviesti jį iškart kuo aukščiau, viskas baigsis kritimu.

Dėl to yra prasmės iš pradžių pasimėgauti bendravimu, susitikimais su žmonėmis, kuriuos šiame gyvenimo etape pasiuntė jums likimas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *