Artumas ir susiliejimas

Santykių gali būti įvairių. Jie gali būti pagrįsti artumu, o pasitaiko, jog du žmonės susilieja į vieną. Ir neretai sunku atskirti – kur sveiki santykiai, o kur – abipusė priklausomybė. Juk pažvelgus iš šalies gali pasirodyti, jog ne visai sveiki santykiai yra kur kas tvirtesni ir labiau užpildyti meile.

Kas gi yra susiliejimas ir artumas?

Kai gimsta vaikas, jis būna susiliejęs su motina. Kūdikis nuo mamos neatsiskyręs – jie yra vienos visumos dalys. Situaciją galima įvardinti žodžiu „Mes”. „Mums 5 mėnesiai”, „Mes turime jau 3 dantukus” – labai dažnai pasitaikančios frazės praktiškai kiekvienos mamos leksikone. Ir iki tam tikro amžiaus – tai visiškai normalu. Tačiau „Mums 5 mėnesiai” ir „Mums 15 metukų” skamba šiek tiek skirtingai, tiesa? Susiliejimas gyvybiškai reikalingas kūdikiui po gimimo, kad būtų patenkinti poreikiai, būtų užtikrintas pasitikėjimas pasauliu, būtų patenkintas saugumo poreikis ir užtikrintas sveikas bei patikimas prisirišimas.

Toliau pagal normaliai besiplėtojantį scenarijų santykiuose tarp vaiko ir mamos įvyksta atsidalinimas. Vaikas auga, pradeda suvokti savo ribas, savo asmenybę, pradeda diferencijuoti save ir pasaulį.

Tai kuo gi skiriasi susiliejimas ir artumas?

Ten, kur susiliejimas – ten pernelyg daug „Mes”, „Mūsų”, „Bendra”.

Ten nesijaučia ribos tarp „Aš” ir „Ne Aš”.

Žmogus nebesupranta kur kieno jausmai, kas ką jaučia.

Nesuvokia savo paties poreikių ir pasisavina svetimus.

Susiliejus, labai liguistai išgyvenami išsiskyrimai.

Susiliejime labai daug kaltės, nuoskaudos, baimės jausmų.

Kaip pavyzdį galima pateikti moterį, kuriai santykiai – aukščiausia vertybė. Ji negali atsakyti į klausimą, ką ji mėgsta, apie ką svajoja (būtent ji, o ne vyras ar vaikas). Ji negali atsakyti į klausimą, kas tokia ji yra už santykių ribų. Ji jaučia didžiulę baimę prarasti tuos santykius.

Artumas – tai nuoširdus apsikeitimas jausmais. Mes galime būti atviri, atsivėrę kitam ir likti savimi, be baimės būti atstumtais. Kur nėra pasitikėjimo ir saugumo, ten nėra ir artumo. Arba tvyro artumo baimė.

Artumas – kai nėra jokių paslėptų motyvų ir tikslų, nėra žaidimų ir manipuliacijų. Artume yra mano ribos ir kito žmogaus ribos. Bei pagarba šioms riboms.

Artume irgi egzistuoja sąvoka „Mes”, tačiau „Mes” – tai du skirtingi žmonės, ir mes drauge.

Artumas – tai gyvas ir gilus kontaktas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *