Aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis. Galima sakyti, mus sustiprintai treniruoja išsiugdyti visas šias savybes. O bręsdamos, mes jau pačios mokomės būti stipriomis, protingomis, sugebančiomisi atleisti, netampant silpnomis, pasiaukoti, neatsižadant savęs, ypač kai kalba eina apie vyrus, kuriuo renkamės ar paprasčiausiai įsileidžiame į gyvenimą.

Pernelyg daug lūkesčių, pernelyg daug taisyklių, visuomenės instrukcijų, išduodamų mums nuo mažų dienų ir reguliuojančių, kaip turime elgtis, jausti, būti – ką reiškia būti „gera moterimi“, „padoria moterimi“, „stipria moterimi“, „išmintinga moterimi“, „verta moterimi“. Tarytum mes būtume nieko nevertos. Tarytum meilę ir pagarbą reikėtų užsidirbti, nusipelnyti, o kol kas mes jos nevertos.

Pasaulyje, kuriame tobulumas pavirto kultu, kur nepriekaištingumas tapo trokštamu idealu, kultivuojamu sociume, aš auklėsiu savo dukrą kitaip.

Aš išmokysiu ją nesikankinti dėl neidealios figūros ir neimti į galvą viso to, ką jai bruka visuomenė. Vietoje to aš išmokysiu ją būti drąsia ir narsia. Išmokysiu susikurti savo pačios taisykles. Išmokysiu kelti tikslus, kuriuos pasiekti galės tik ji. Išmokysiu kurti planus ir ramiausiai juos pažeisti, jei tie planai pasens ar nebeatitiks realybės.

Aš paaiškinsiu dukrai, kad nėra jokios būtinybės taikytis prie visuotinai priimtų etalonų ir atitikti svetimas idėjas, mintis, lūkesčius.

Aš paaiškinsiu, kad nebūtina tapti idealia, skatinsiu ją daryti klaidas, kristi, stotis ant kojų, mylėti ir jausti, būti tokia, kokia ji nori būti. Išmokysiu nebijoti savo talentų ir pozityvių bruožų, savo širdies ir proto balso. Išmokysiu būti labai drąsia.

Nes jeigu ji netaps savimi, jeigu baiminsis savo pačios balso, jeigu nedrįs ginti to, kas jai vertinga ir brangu, jeigu ji bus neryžtinga vien tam, kad kitų akyse atrodytų nepriekaištinga, jei nukreips visas jėgas, kad taptų tobulu žmogumi, manydama, kad grožio ir padorumo šablonus diktuoja visuomenė – ji niekada nesupras savo vidinės jėgos ir savo unikalumo.

Ji niekada nesužinos viso savo potencialo, jei nebus pakankamai narsi. Dėl to išmokysiu ją drąsos. Žengti žingsnį į priekį. Pakovoti už- save. Išmokysiu, kad „tobulumo“ kriterijai pernelyg išpūsti, kad pastangos tapti „idealia“ pernelyg varginančios. Kad kur kas geriau tapti tikra, gyva ir autentiška.

Aš išmokysiu priešintis nustatytiems apribojimams ir kalbėti tiesą. Išmokysiu stengtis, mėginti, bandyti, patirti nesėkmes, kristi, stotis ant kojų ir vėl tęsti kovą. Išmokysiu ją viso to, nes žinau, kad jėgų jai užteks.

O aš pati stovėsiu šalia ir paslapčia nusišluostysiu išdavikišką ašarą, kai suprasiu, kokia stipria, savarankiška ir nepriklausoma asmenybe ji tapo.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti