Aš pats!

Originalas

Ar yra nustatyta riba, kurią peržengęs jis nustoja būti mažu ir tampa savarankišku, suaugusiu?

Galima išskirti keletą svarbių savarankiškumo etapų, kurie tiesiogiai susiję su fiziniu ir intelektiniu vaiko vystymusi, taip pat su santykių kaita su aplinkiniu pasauliu.

Suaugimo etapai

Savarankiškumas kaip asmenybės savybė pradeda formuotis maždaug apie pirmuosius metus, kai mažylis gali judėti ir išlaikyti daiktus, o taip pat apie save pareikšti žodžiais. Kartais šis procesas prasideda anksčiau laiko, o kai kuriais atvejais užtrunka. Kad ir kaip būtų, iš pradžių vaikas savo sėkmę suvokia per savojo “Aš” visumą. Jis nesupranta, kad jam pavyksta “tik” išlaikyti šaukštą arba jis “tik” nuėjo nuo sienos iki kėdės. Ši patirtis suteikia jam teisę nuspręsti: “Aš jau didelis”.

Po to, kai mažyliui pavyko pataikyti šaukštu į burną, jam atrodo, kad savarankiškumą jis gali išreikšti ir kitur, kas žinoma, ne visuomet sutampa su jo realiomis galimybėmis. Tačiau, vadovaudamasis būtent šiuo jausmu, jis bando paimti peilį arba sutvarkyti stalą… ir būna stipriai nusivylęs dėl savo nesėkmių ir jūsų draudimų, juk ką tik jis buvo visiškai didelis, o dabar vėl tapo mažas!

Išmintingi suaugusieji leidžia vaikui eksperimentuoti nepavojingose situacijose, kontroliuodami ne tiek mažylio veiksmus, bet kiek jį supančią erdvę. Jie leidžia jam nubėgti keletą žingsnių, bet neleidžia pradingti iš akių, leidžia valgį ragauti šaukštu, bet atitraukia peilį, leidžia šliaužti po stalu, bet padeda palenkti galvą ir nesusižeisti.

Jeigu mažyliui pavyksta gerai valdyti savo kūną, pirštukai paklūsta, kojos tvirtai ir patikimai laiko, o suaugusieji priima vaiko savarankiškumą, pripažįsta jo teisę klysti, iki trejų metų jis įgaus pasitikėjimą savimi ir suvoks, kad “aš pats – tai gerai”. Vėliau, siekdamas tikslų, mokėdamas susitarti su kitais žmonėmis, jis pasitikės savimi ir jaus malonumą nuo reikalo, kuriuo šiuo metu užsiėmęs.

Tėvų pergyvenimai Nr.1

Dažnai suaugusius gąsdina vaiko bandymai parodyti savarankiškumą. Juos erzina mažylio nerangumas ir tai, kad jam kažkas kaip reikia nepavyksta, o nuo to aplinkui tiek daug netvarkos. Negana to, mažo žmogučio elgesys jiems būna ne visiškai suprantamas: tai jis, kaip suaugęs, tvirtina savo, tai būna visiškai bejėgis prieš paprasčiausią užduotį. Pajutęs tokį požiūrį į save, mažylis gali dėl savo žioplumo ir nepasisekimo pajusti gana stiprų gėdos arba negrabumo jausmą ir atsisakyti bandymų laikytis savo savarankiškumo.

Be to, atkaklūs suaugusiųjų bandymai ištobulinti mažylio veiksmus, padėti jam pasiekti didesnio tikslumo, tvarkingumo, tik apsunkina padėtį, verčia jausti sumišimą ir nerangumą. Jeigu suaugusiojo susierzinimas dar yra lydimas pašaipų ir ironijos, vaikas gali ilgam atsisakyti bandymų veikti savarankiškai.

Tokioje situacijoje kai kurie vaikai nuspręs, kad geriau visam laikui likti mažais, nei girdėti įžeidžiančius tėčio priekaištavimus (“kas per rankos – kreivos, šleivos”), o daugelis iš visų jėgų pasistengs kuo greičiau tapti dideliais ir stipriais. Ir tuo, ir kitu atveju formuojasi vaiko gėdos jausmas dėl nerangumo. Jam gėda “būti mažu”, ir tas jausmas trukdo jam atsiskirti nuo motinos, daro jį labiau priklausomą nuo suaugusiųjų.

Tėvų pergyvenimai Nr.2

Kartais suaugusieji kitaip žvelgia į vaiko savarankiškumo apraiškas. Jie tokie patenkinti, kad mažylis kažką daro pats, jog pasiruošę kuo greičiau patikėti, kad jis “suaugęs”ir suteikti jam gerokai daugiau savarankiškumo, nei vaikas gali išlaikyti. “Mūsų Dariukas toks šaunuolis, jis jau seniai valgo pats!”- didžiuodamiesi sako tėvai.

Tačiau mažyliui svarbu ne tik išreikšti savo savarankiškumą, jam reikia aplinkinių pagalbos ir kartu turėti galimybę pabūti mažu, kad tam tikrą laiką pasišildytų tėvų dėmesio ir rūpinimosi spinduliais. Kitaip sprendimas “aš pats” bus susijęs su tokiu graudžiu išgyvenimu, kaip: “Aš vienas, ir nieko nėra šalia, kas mane pamaitintų, paguostų, paimtų ant rankų, leistų pabūti mažu”. Ir vietoj džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi savarankiškumas būna nuspalvintas vienišumo ir beviltiškumo.

Ką galima patarti tokiems tėvams? Sukaupti kuo daugiau kantrybės, nes savarankiškumo periodas gana ilgas ir iš suaugusiųjų visuomet reikalauja aktyvaus dalyvavimo. Reikia ne tik girti ir taisyti vaiką, labai svarbu su juo bendradarbiauti ir jam padėti veiksmu: palaikyti už rankytės, padėti pralįsti po stalu arba užsisegti sagas ar užsirišti raištelius. Tuomet vaiko sieloje susidarys teigiamas tarpusavio santykių su artimais jam žmonėmis vaizdas: “Aš pats, bet mes – kartu, nes mes reikalingi vienas kitam”.

Jeigu suaugusieji bet kokiu būdu bando pakeisti arba pakoreguoti vaiko veiksmus (verčia jį kitaip imti šaukštą, siūlo lipti laiptais taip, kaip jiems atrodo patogiau), tai gali sukelti audringą mažylio protestą. Tam tikrais atvejais jis panorės atsisakyti bandymų įsisavinti pasiūlytą veiklos rūšį ir ilgam maitinimą arba lipimą laiptais perduos suaugusiems. Geriau sulaukti to laiko, kai vaikas šiuos veiksmus atliks įtikinamiau, ir tik po to apmokyti jį patogesnių būdų įjungti šviesą arba flomasteriu brėžti linijas.


DAUGIAU ŠIA TEMA

Gabūs vaikai turi savų problemų Visi puikiai žinome, kad tarp vaikų atsiranda ypatingai gabių. Jie ne tokie kaip visi. Tai vaikai, kurie turi savų vystymosi ypatumų, mokantys neįpras...
Kaip išauklėti Vyrą Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra auklėjimas. Nereikia jo painioti su mokymu. Mokymas – tai darbas su protu, informacijos įrašymas į smegenų „kietą...
Tėtis – irgi šaunuolis Mamų ir moterų forumuose ir socialiniuose tinkluose itin dažnas devizas, su kuriuo kaip su vėliava žygiuoja ir jaunos, ir jau patirties turinčios mamy...
Maitinimas krūtimi. Psichologiniai faktoriai Kam reikalingas maitinimas krūtimi. Paprasčiausias atsakymas - kad vaikas pasisotintų. Šis atsakymas ne visiškai teisingas, nes alkio jausmas vaikui s...
Kaip padėti vaikui saugiai tyrinėti pasaulį? Originalas Natūralu, kad tėvai labai myli savo vaikus ir stengiasi juos apsaugoti nuo visų pasaulio blogybių. Kai turi mažą vaiką su siaubu supranti,...
Baudimo prasmė Pradėkime nuo klaidingo požiūrio. Labai paplitusi nuomonė, kad bausmės reikalingos tam, kad būtų sukeltos neigiamos emocijos (skausmas, nuoskauda, bai...
Ne, sūnau, tavęs nepasiims čigonai Ne, sūnau, tavęs nepasiims čigonai. Ir dėdė policininkas nepasiims. Ir štai tai nepažįstamai močiutei aš tavęs neatiduosiu. Ne, baubas neegzistuoja, s...
Garantuoti būdai kaip sužlugdyti vaikui gyvenimą... Ko reikia vaiko laimei ir harmoningam vystymuisi? Nežiūrint į gausybę teorijų ir pedagoginių metodų, yra viso labo vienas teisingas atsakymas - ramūs ...
Daryti klaidas – normalu Nebarkite vaiko už klaidas, neverskite atsiprašinėti ir kompensuoti padarytos žalos. Bent jau iki devynerių metų amžiaus. Vaikas šiuo metu tyrinėja pa...
Ką gi jūs darote? Neseniai kaip specialistė dalyvavau tėvų konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie tai, kodėl vaikai bėga iš namų. Aptarinėjamos buvo daugiausiai įvai...
Kaip užsidirbti fobiją. Kenksmingi patarimai Kaip padaryti, kad jūsų vaikas užaugęs lankytų psichologus, stengdamasis atsikratyti įvairiausių baimių? Pradėkite nuo štai ko: neleiskite jam nieko ...
Mokytojai ir dėstytojai, nuo kurių paspruks netgi ... Kurtinys. Šis dėstytojas nekalba, nepasakoja, neaptarinėja - jis transliuoja savo programą kaip radijo imtuvas. Jam visiškai neįdomu, ar mokinys supra...
Tėvai auklėja vaiką taip pat, kaip patys buvo aukl... Visiems norisi būti gerais tėvais, jei ne pačiais geriausiais. O kai kuriems idealių tėvų statusas tampa svarbiausiu gyvenime. Bet juk tai visiškai sk...
„Kai – Tada“ metodika Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimtotūksta...
Kaip įveikti prisitaikėliškumą Originalas Viena dažniausiai tėvų girdimų frazių: „Visiems galima, man ne?“ Vaikai ją ištaria ir instinktyviai, ir su negailestingu išskaičiavimu. Tė...
Kai tėvai aiškinasi santykius Vaikams barniai yra baisiau už rykštes. Būtent taip ir jausdavausi tomis ilgomis dienomis, kai tėvai aiškindavosi santykius. Jų vertybių sistemoje atv...
Tėvų kantrybė Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai - tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupr...
Beprotiškos tėvų nuostatos ir jų pasekmės Pradėkime nuo lyrikos. Gyvenote kartą jūs. Kažkada labai seniai. Po stalu pėstute vaikščiojote, džiaugėtės viskuo, kuo tik netingėjote. Verkšlenote ir...
Kodėl besilaukiančioms negalima verkti Parašyta daugybė knygų apie nėštumą, gimdymą ir naujagimius. Jas rašo kvalifikuoti medikai - psichologai, pediatrai. Tikėti jomis, žinoma, galima, tač...
Apie gėdą, kaltę ir atsakomybę Kaltė - labai destruktyvus jausmas. Jis pakeičia klaidų taisymą. Arba tai, kas lieka po to, kai jau išsiaiškintos priežastys, ištaisytos klaidos, pada...
Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis - mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje...
Kaip sužadinti vaiko motyvaciją mokytis Originalas Turbūt visi tėvai bent kartą yra susidūrę su vaiko nenoru eiti į mokyklą ar staiga suprastėjusiais kurio nors mokomojo dalyko rezultatais....
Šiandien – siaubingi tėvai. Rytoj – dėkingi vaikai... Originalas Taip jau yra – geri dalykai lengvai neatsitinka. Taip ir gerais tėvais tapti sunku. Taip sunku, kad bus momentų, kai vaikai ims tėvų nemėg...
Ne jūsų reikalas Jeigu nežinote, kaip reaguoti į neprašytus patarimus ir įkyrius aplinkinių klausimus apie jūsų vaiką, šitas straipsnis jums. Patyrusios mamos dalinasi...
Kaip bandžiau tapti idealia mama. Ir kas iš to išė... Viena gera draugė laukiasi. Ir paprašė patarimo. Pradėjau galvoti ir prisiminiau savo pačios motinystės pradžią. Štai taip ir atsirado šis tekstas. Ga...