Aš stengiausi būti gera

Aš svajojau visiems patikti, gyvenau tam, kad nusipelnyčiau aplinkinių meilę ir pritarimą. Daugiau šito nebenoriu. Visų pirma man norisi patikti pačiai sau, gyventi taikoje ir harmonijoje su savo giliausiomis vertybėmis. Taip, aplinkiniams tai labai nepatogu, tačiau tai pateisinama kaina už teisę būti savimi.

Kažkada norėjau, kad man jaustų dėkingumą. Viską dariau kitiems, gėdinausi pasakyti „ne“. Kaip galima? O dabar griežtai vadovaujuosi savais jausmais ir gerbiu savos asmeninės erdvės ribas. Taip, tai gali atrodyti kaip egoizmas, bet aš geriau nueisiu į suplanuotą manikiūrą nei padarysiu kažką kažkam, ką jis gali pasidaryti pats, bet tiesiog tingi pakelti užpakalį nuo sofos.

Yra, žinoma, ir išimčių. Tačiau jos irgi sąmoningos.

Jeigu aš darau kažką kitiems, tai ne iš baimės, o iš meilės. Tai mano pasirinkimas.

Kažkada maniau, kad gėda gyventi geriau už kitus ir jeigu tau gyvenasi lengviau – tai vienareikšmiškai privalai padaryti laimingais kitus. Atiduoti visus pinigus vargingesniems. Išdalinti drabužius, kurie reikalingi man pačiai. Užleisti daiktus, kurie man patinka. Nieko neprašyti, atsisakyti to, ką man siūlo.

Mano tuometiniame norų sąraše kokių 70% norų buvo susiję su abstrakčiais dalykais, tokiais kaip „taika visame pasaulyje“.

Kodėl?

Todėl, kad pasąmonėje tikėjausi kompensacijos, kurią už tokį pasiaukojimą išmokės man aplinkiniai ir pasaulis. Aš juk tokia teigiama, nieko neprašau sau. Vadinasi, man turi duoti daugiau negu kitiems, juk aš to nusipelniau.

O dabar sukaupiau įžūlumo nebesigėdinti savo norų. Garsiai išsakyti sau ir aplinkiniams savo poreikius. Jeigu man kažką duoda, nesijaučiu įsiskolinusi. Tiesiog priimu. Su nuoširdžiu dėkingumu. Man įkyrėjo apsimetinėti, visų pirma prieš pačią save, kad materialių dalykų man nereikia. Tai netiesa.

Aš noriu gyventi gražiai, komfortiškai, apsupti save puikiais daiktais ir negalvoti, kad šiandien pietums geriau paimsiu tuos produktus, kurie išparduodami su nuolaida.

Man įkyrėjo puošti savo fasadą ir eikvoti begalę jėgų jo priežiūrai. Kai kurie galvoja, kad mano gyvenimas – idealus, tačiau taip tikrai nėra. Aš toks pats gyvas žmogus, kaip visi, aš turiu jausmus, daug kas man nepatinka, aš kenčiu, verkiu ir nemiegu naktimis. Kažkada aš dėl viso šito teisindavausi. Teisinausi, kad man paprasčiausiai pasisekė.

Dabar taip nedarau.

Dabar aš tiksliai žinau, kad tai ką turiu – tai mano sąmoningo pasirinkimo rezultatas. Ir tik aš viena žinau, kiek pastangų kainavo, kad atsidurčiau ten, kur dabar esu. Aš daugiau nebeleidžiu, kad kas nors nuvertintų ir sumenkintų mano rezultatus. Tai mano gyvenimas ir jis man patinka toks, koks yra.

Kažkada norėjau visus išgelbėti, padaryti laimingais. Dabar suprantu, kad permainos – nekomfortiškas ir labai skausmingas procesas ir kiekvienas žmogus pats sprendžia, ar yra jam pasirengęs. Ir niekas neprivalo keistis vien tam, kad būtų man patogiau, kad man nebūtų gėda už savo laimę ir gerovę. Tai tų žmonių pasirinkimas – toliau būti nelaimingais. Ir aš šį pasirinkimą priimu ir pripažįstu. Tačiau sau pasirinkau kitką.

Kažkada buvau įpratusi kentėti. Pakentėk dar truputėlį, priversk save, padaryk tai, kas tau nemalonu. Juk visi taip daro, kuo tu tokia ypatinga, kad darytum kitaip? O dabar aš drąsiai sakau: su manimi taip negalima! Negalima visų pirma man pačiai.

Kažkada nesuteikdavau sau teisės klysti, atsidurti kvailoje, nekomfortiškoje situacijoje, leptelėti kažką ne į temą – visa tai kėlė man didelę baimę. O dabar mokausi suteikti sau teisę įgyti ir tokios patirties. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Anksčiau aš bijojau santykių nutraukimo ir stengiausi išsaugoti ryšius visur, kur tik įmanoma. Tai baisiai vargino, reikalavo labai daug laiko ir dvasinių jėgų. Dabar aš taip nedarau. Dabar suprantu, kad laimingų santykių garantas – pagarba vienas kitam ir vidinės partnerio laisvės gerbimas. Iš pradžių tai sunku ir baisu, užtat tuo puikiau, kai tik atleidi savo geležinius gniaužtus.

Ir su nuostaba pamatai partneryje ne šiaip manekeną ir statistą savo kuriamam scenarijui, o atskirą nuostabią asmenybę, kurie kiekvieną dieną tobulėja, išskleidžia žiedus ir tavo akyse darosi vis gražesnė ir gilesnė.

Kažkada labai norėjau būti teisinga. Maniau, kad tam tikro taisyklių rinkinio laikymasis apdraus mane nuo visų bėdų ir neteisingo pasaulio. Dabar suprantu, kad tai buvo klaida. Gyvenime visada bus pamokų ir išbandymų. Ir jeigu teisingai tas pamokas išmoksime, jos pavirs mūsų resursu.

Kažkada norėjau, kad mane gerai vertintų, pastoviai jaučiau teigiamą atgalinį ryšį, kad mane girtų. Dabar pati mokausi jausti ir suvokti savo vidinę vertę, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.

Kažkada maniau, kad norint būti sėkminga, visą laiką turiu kažko siekti ir pasiekti. Dabar esu linkusi jaustis laiminga, išlaikant konkrečią būseną.

Kažkada man baisiai rūpėjo, kaip atrodau kitų žmonių akyse. Dabar koncentruojuosi į tai, kiek priimu ir myliu pati save.

Kažkada aš norėjau būti gera.

Dabar aš noriu būti gyva, šiek tiek su „tarakonais galvoje“, kartais aktyvia, o kartais – pritinginčia, gruboka ir šiek tiek rūsčia, kartais – spindinčia ir pati savimi besigėrinčia, o kartais nusiminusia ir pasimetusia.

Aš noriu ne atrodyti, o būti.

Kiekvieną dieną būti gyva, laiminga ir tikra.

econet


DAUGIAU ŠIA TEMA

Išdaužytų langų teorija Devintojo dešimtmečio Niujorkas buvo panašus į pragarą. Ten buvo įvykdoma daugiau kaip 1500 sunkių nusikaltimų - kiekvieną dieną! 6-7 nužudymai per pa...
Esu mama, jeigu… Turiu labai atidžią auditoriją, kuri sėdi už durų, kol tūnau užsidariusi tualete arba vonioje. Nešiojuosi sauskelnes krepšelyje kartu su pinigais ir ...
Kodėl niekada nesiginčiju Kas iš mūsų nepyksta ir nesiginčija? Nežiūrint į tai, kad visada esama pagundos įrodyti savo teisumą ir paimti viršų, visgi esu linkusi nesiginčyti. G...
Vartotojo portretas Originalas Daugumai žmonių jau įprasta, kai juos vadina vartotojais – ne žmonėmis ar žmonija, bet vartotojais. Taip yra todėl, kad dabar pasaulis gyv...
Atpažinti mamą Ar gali vaikas atpažinti mamą vien prisilietęs ar iš kvapo? Šis kompanijos Pandora video įrodo, kad taip, gali. Šešias moteris pakvietė pademonstru...
Kas yra zombiai ir kaip su jais kovoti Mintis, šeimą ir valgio įpročius kontroliuojančioje valstybėj, totaliai bukinančios, kryptingos informacijos ir bulvarinių nesąmonių vandenyne išjungi...
Mergaitės ir berniukai iki pat senatvės Manau, esate pastebėję, kaip moterys (dažniausiai netekėjusios) baisiai pasipiktina, išgirdusios, jog 30-35 metų jau nebekotiruojama santuokų rinkoje ...
Pusiau rimtai apie taiką ir ramybę namuose Gyveno kaimynystėje dvi skirtingos šeimos. Vieni sutuoktiniai be paliovos kivirčijosi, o pas kitus - visada tyla, ramybė, tarpusavio supratimas. Kartą...
Kuomet neįmanoma tampa įmanoma Originalas Nikas Vujičičius - pastaraisiais metais yra bene labiausiai įkvepianti asmenybė visame pasaulyje. Tai unikalus žmogus ir puikus pavyzdys v...
Nenaudingi ir kenksmingi draugai Žmogus "Aš kietesnis!" Šis žmogus niekada nieko nepadarys jūsų labui. Jus paaukštino darbe, jūs susiradote puikią moterį - šis žmogus bet kokiu atvej...
Atmintinė vyrams, kurių žmonos „viso labo sėdi nam... Kurios prižiūri vaiką ir sunkiai nedirba nuo ryto iki vakaro kaip jie. 1. Darbe jums nereikia sekti, kad kolega nekištų sau į burną mašinėlės ratuko,...
Nereikia šypsotis kai liūdna Kada nors teko apsideginti? Arba įsipjauti pirštą? Pirmąsias sekundės dalis visiškai neskauda. Paskui skausmas labai stiprus, o iš pradžių - tiesiog a...
Mano bėdų priežastis Mes dažnai painiojame priežastis ir pasekmes. Sukeičiame jas vietomis, tai mus kažkiek nuramina, tik tas nusiraminimas yra absoliučiai beprasmiškas ir...
Kaip Dievas visa tai leidžia? Daug kas įrodinėja Dievo nebuvimą tuo, kad jeigu jis egzistuotų, tai tikrai neleistų, kad pasaulyje vyktų tokie dalykai. Kaip Dievas leidžia karus, žu...
Viena iš priežasčių, kodėl jūs nekenčiate pirmadie... Yra daug priežasčių, kodėl žmonėms nepatinka pirmadienis. Tai - taškas, nuo kurio savaitgalio reikia laukti ilgiausiai. Taip pat tai dažnai būna diena...
Svetima laimė Kas pavydi svetimos laimės - tegu ją pasiima. Kartu su visu kitu "bagažu", savaime suprantama. Kartu su likimu. Nes vieno be kito nebūna. Pavydėjote k...
Kaip skausmas keičia žmones Nebūna meilės be skausmo, kaip nebūna be skausmo ir gyvenimo. Skausmo dėka įgyjame išminties, jėgos, užsiauginame storesnę odą. Tačiau kažkur tarp ska...
Mergaičių pareigos senovėje Tradicinėje visuomenėje mergaites imdavo mokyti darbų anksčiau nei berniukus. Jos jau nuo 6 metų sėsdavo verpti, ganė viščiukus, nuo septynerių - siuv...
Kodėl besilaukiančioms negalima verkti Parašyta daugybė knygų apie nėštumą, gimdymą ir naujagimius. Jas rašo kvalifikuoti medikai - psichologai, pediatrai. Tikėti jomis, žinoma, galima, tač...
Ir sutvėrė Dievas moterį… Kai Dievas sukūrė moterį, jis dirbo jau šeštą dieną. Į dirbtuvę užsuko angelas. -Šitiek daug laiko viena projektui? - nusistebėjo. Dievas atsakė: -...
Giminės dėsniai Kiekvieną iš mūsų į pasaulį paleido tėtis ir mama, mums sukurti buvo reikalingi du žmonės. O už jų stovi jų tėvai, už kurių seka jų protėviai ir t.t. ...
Bumerangas Įsijungi kompiuterį ir pradingsti jame. Vaikas kviečia pažaisti, kaip visada, pačiu netinkamiausiu momentu. Lenda su savo kvailystėmis. Erzina. "Kaip...
Kaip mes susitikinėjame Mes nustojome stengtis. Tiesiog nebematome tam prasmės. Mums visada sakė, kad jūroje tiek daug žuvies, kad užteks visiems. O dabar tos žuvys tiesiai p...
Alkanas ir piktas: mokslininkai jau turi paaiškini... Originalas Guelpho universiteto Kanadoje mokslininkai išsiaiškino, kad staigus gliukozės sumažėjimas kraujyje turi įtakos gyvūno psichikos būklei, ra...
Artumas – tai drauge praleistas laikas Artumas - tai detalės, kurias žinote apie žmogų. Vargu ar pamilsite mažai pažįstamą, o artimu jis taps tik tada, kai sužinosite jo istoriją, įvairias ...