Aš stengiausi būti gera

Aš svajojau visiems patikti, gyvenau tam, kad nusipelnyčiau aplinkinių meilę ir pritarimą. Daugiau šito nebenoriu. Visų pirma man norisi patikti pačiai sau, gyventi taikoje ir harmonijoje su savo giliausiomis vertybėmis. Taip, aplinkiniams tai labai nepatogu, tačiau tai pateisinama kaina už teisę būti savimi.

Kažkada norėjau, kad man jaustų dėkingumą. Viską dariau kitiems, gėdinausi pasakyti „ne“. Kaip galima? O dabar griežtai vadovaujuosi savais jausmais ir gerbiu savos asmeninės erdvės ribas. Taip, tai gali atrodyti kaip egoizmas, bet aš geriau nueisiu į suplanuotą manikiūrą nei padarysiu kažką kažkam, ką jis gali pasidaryti pats, bet tiesiog tingi pakelti užpakalį nuo sofos.

Yra, žinoma, ir išimčių. Tačiau jos irgi sąmoningos.

Jeigu aš darau kažką kitiems, tai ne iš baimės, o iš meilės. Tai mano pasirinkimas.

Kažkada maniau, kad gėda gyventi geriau už kitus ir jeigu tau gyvenasi lengviau – tai vienareikšmiškai privalai padaryti laimingais kitus. Atiduoti visus pinigus vargingesniems. Išdalinti drabužius, kurie reikalingi man pačiai. Užleisti daiktus, kurie man patinka. Nieko neprašyti, atsisakyti to, ką man siūlo.

Mano tuometiniame norų sąraše kokių 70% norų buvo susiję su abstrakčiais dalykais, tokiais kaip „taika visame pasaulyje“.

Kodėl?

Todėl, kad pasąmonėje tikėjausi kompensacijos, kurią už tokį pasiaukojimą išmokės man aplinkiniai ir pasaulis. Aš juk tokia teigiama, nieko neprašau sau. Vadinasi, man turi duoti daugiau negu kitiems, juk aš to nusipelniau.

O dabar sukaupiau įžūlumo nebesigėdinti savo norų. Garsiai išsakyti sau ir aplinkiniams savo poreikius. Jeigu man kažką duoda, nesijaučiu įsiskolinusi. Tiesiog priimu. Su nuoširdžiu dėkingumu. Man įkyrėjo apsimetinėti, visų pirma prieš pačią save, kad materialių dalykų man nereikia. Tai netiesa.

Aš noriu gyventi gražiai, komfortiškai, apsupti save puikiais daiktais ir negalvoti, kad šiandien pietums geriau paimsiu tuos produktus, kurie išparduodami su nuolaida.

Man įkyrėjo puošti savo fasadą ir eikvoti begalę jėgų jo priežiūrai. Kai kurie galvoja, kad mano gyvenimas – idealus, tačiau taip tikrai nėra. Aš toks pats gyvas žmogus, kaip visi, aš turiu jausmus, daug kas man nepatinka, aš kenčiu, verkiu ir nemiegu naktimis. Kažkada aš dėl viso šito teisindavausi. Teisinausi, kad man paprasčiausiai pasisekė.

Dabar taip nedarau.

Dabar aš tiksliai žinau, kad tai ką turiu – tai mano sąmoningo pasirinkimo rezultatas. Ir tik aš viena žinau, kiek pastangų kainavo, kad atsidurčiau ten, kur dabar esu. Aš daugiau nebeleidžiu, kad kas nors nuvertintų ir sumenkintų mano rezultatus. Tai mano gyvenimas ir jis man patinka toks, koks yra.

Kažkada norėjau visus išgelbėti, padaryti laimingais. Dabar suprantu, kad permainos – nekomfortiškas ir labai skausmingas procesas ir kiekvienas žmogus pats sprendžia, ar yra jam pasirengęs. Ir niekas neprivalo keistis vien tam, kad būtų man patogiau, kad man nebūtų gėda už savo laimę ir gerovę. Tai tų žmonių pasirinkimas – toliau būti nelaimingais. Ir aš šį pasirinkimą priimu ir pripažįstu. Tačiau sau pasirinkau kitką.

Kažkada buvau įpratusi kentėti. Pakentėk dar truputėlį, priversk save, padaryk tai, kas tau nemalonu. Juk visi taip daro, kuo tu tokia ypatinga, kad darytum kitaip? O dabar aš drąsiai sakau: su manimi taip negalima! Negalima visų pirma man pačiai.

Kažkada nesuteikdavau sau teisės klysti, atsidurti kvailoje, nekomfortiškoje situacijoje, leptelėti kažką ne į temą – visa tai kėlė man didelę baimę. O dabar mokausi suteikti sau teisę įgyti ir tokios patirties. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Anksčiau aš bijojau santykių nutraukimo ir stengiausi išsaugoti ryšius visur, kur tik įmanoma. Tai baisiai vargino, reikalavo labai daug laiko ir dvasinių jėgų. Dabar aš taip nedarau. Dabar suprantu, kad laimingų santykių garantas – pagarba vienas kitam ir vidinės partnerio laisvės gerbimas. Iš pradžių tai sunku ir baisu, užtat tuo puikiau, kai tik atleidi savo geležinius gniaužtus.

Ir su nuostaba pamatai partneryje ne šiaip manekeną ir statistą savo kuriamam scenarijui, o atskirą nuostabią asmenybę, kurie kiekvieną dieną tobulėja, išskleidžia žiedus ir tavo akyse darosi vis gražesnė ir gilesnė.

Kažkada labai norėjau būti teisinga. Maniau, kad tam tikro taisyklių rinkinio laikymasis apdraus mane nuo visų bėdų ir neteisingo pasaulio. Dabar suprantu, kad tai buvo klaida. Gyvenime visada bus pamokų ir išbandymų. Ir jeigu teisingai tas pamokas išmoksime, jos pavirs mūsų resursu.

Kažkada norėjau, kad mane gerai vertintų, pastoviai jaučiau teigiamą atgalinį ryšį, kad mane girtų. Dabar pati mokausi jausti ir suvokti savo vidinę vertę, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.

Kažkada maniau, kad norint būti sėkminga, visą laiką turiu kažko siekti ir pasiekti. Dabar esu linkusi jaustis laiminga, išlaikant konkrečią būseną.

Kažkada man baisiai rūpėjo, kaip atrodau kitų žmonių akyse. Dabar koncentruojuosi į tai, kiek priimu ir myliu pati save.

Kažkada aš norėjau būti gera.

Dabar aš noriu būti gyva, šiek tiek su „tarakonais galvoje“, kartais aktyvia, o kartais – pritinginčia, gruboka ir šiek tiek rūsčia, kartais – spindinčia ir pati savimi besigėrinčia, o kartais nusiminusia ir pasimetusia.

Aš noriu ne atrodyti, o būti.

Kiekvieną dieną būti gyva, laiminga ir tikra.

econet



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Atpirkimo ožio kasdienybė

Originalas Ožių būna įvairių: baltų, juodų, ilgais ir trumpesniais ragais, jaunų, senų, prižiūrėtų ir apleistų. Tiesa, dar būna Atpirkimo Ožių. Pastarieji „ganosi“ kone kiekvienoje organizacijoje. Toks ožys kasdien ateina anksčiau už visus, kasdien jaučiasi vargšas ir išnaudojamas, kasdien tipena į darbą drebėdamas, kad štai, kiti jį ims ir išnaudos. Be…

Spręskite problemas be konfliktų

Originalas Skyrybos visada reikalauja daug jėgų, kantrybės ir nervų. Jeigu iš pradžių buvote nusiteikę išsiskirti gražiuoju, dažnai šis nusiteikimas laikui bėgant išgaruoja. Erzina sutuoktinio nuotaikos ir elgesys, susierzinimas greitai perauga į priešiškumą ir pykčio priepuolius. Kaip to išvengti? Kaip išsiskirti taip, kad nereikėtų slapta “dalintis” daiktų ir viso užgyvento turto?…

Idealios profesijos intravertams

Originalas Jeigu kalbėjimas viešumoje jums reiškia stresą ir paniką, o susitikimai su klientais sukelia depresiją, nenusiminkite ir nebandykite pakeisti savo prigimties. Kitaip būsite nelaimingi visą gyvenimą. Verčiau jau pasirinkti veiklos sritį pagal savo temperamentą. Intravertams geriausiai tinka tokie darbai, kurie nesusiję su tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, nesibaigiančiais telefonų skambučiais ir…

Kaip išmokyti vaiką teisingai reaguoti į savo klaidas

Originalas Seniai žinoma, kad nuo tėvų elgesio priklauso, ar vaikas bus sėkmingas ir sugebės nuolat siekti įvairių laimėjimų, ar ne. Tėvai, norintys skatinti vaiką vystytis, būna linkę nuolat girti savo mažylius. Deja, ne visi pagyrimai padeda vaikui stengtis. JAV psichologė Carol Dweck eksperimentais nustatė, kad vaikų niekada negalima girti už…

Vyrai moteriškėja dėl moterų

Originalas Ji – daug pasiekusi verslininkė. Jis augina vaikus, tvarko namus, ruošia valgyti ir dėl karjeros nesuka galvos. Ar tokia šeima gali būti laiminga? Psichoterapeutė Lina Vėželienė įsitikinusi – net ir pats garbingiausias postas moteriai laimės nesuteiks. Ji kankinsis nesuprasdama, kodėl būdama tokia protinga ir daug pasiekusi, turi gyventi su…