Asmeninė erdvė. Ginti ir saugoti

Manęs dažnai apie tai klausia. Visiems įdomu – kaip ginti savo erdvę ir nepažeisti svetimos.

Be to, neseniai atlikau „draugų“ valymą socialiniame tinkle, kuris sukėlė emocijų audrą. Iš pusantro tūkstančio žmonių mano sąraše liko tik 170. Tik tie, kuriuos pažįstu asmeniškai, su kuriais bendrauju ir su kuriais malonu bendrauti.

Šitą idėją davė vyras, jis apskritai panaikino 2500 draugų. Už ką iškart „gavo per kepurę“.

Pagrindinis mano motyvas buvo paprastas – apsaugoti savo asmeninę erdvę. Nes man pasidarė pernelyg sunku atskirti sąraše tuos, kuriems aš galiu parodyti savo nuotraukas su vaikais, nuo tų, kuriems negaliu. Tuos, kuriems galima papasakoti asmenines naujienas nuo tų, kuriems neverta. Aš pavargau filtruoti pranešimų srautą, kad nepražiopsočiau artimų man žmonių gyvenimo įvykių. Man įkyrėjo gauti kasdien po 40-50 žinučių su pagalbos prašymais. Aš juk gyvas žmogus.

Ir ši situacija paskatino mane iš naujo pamąstyti apie asmeninės erdvės ribas. Vis dažniau ir dažniau ši tema išplaukia mano gyvenime. Kuo daugiau viešumo, tuo aštresni klausimai. Neišspręsi problemos – ji dar labiau pagilės. O juk aš tikrai kol kas dar tik mokausi tas ribas nusibrėžti.

Iš pradžių lyg ir nieko baisaus. Ir atsakyti į žinutes galima, ir laiko pakanka, kodėl gi ne? O paskui… Paskui pasipila asmeniniai laiškai į paštą ir socialinius tinklus. Komentarai tinklapyje. Telefono skambučiai. Prašymai pridėti į draugus. Prašymai atsakyti į klausimus. Gaunu kelias dešimtis asmeninių klausimų per dieną. Kiekvieną dieną.

Neatsakysi – reiškia, išpuikai, užrietei nosį. Pašalinsi iš draugų – išpuikai, pasijautei žvaigžde. Pašalinsi komentarus – kaltinimai, kad bijai bendravimo su skaitytojais…

Galiausiai man visa tai tiek įkyrėjo, kad visiškai atsisakiau socialinių tinklų. Sėdžiu sau, knygą skaitau ir prie nieko nelendu. Nerašau nieko naujo tinklapyje. Uždariau žinučių gaviklius. Atsipalaiduoju.

Tačiau tai du kraštutinumai – mėginti atsakyti visiems ir visiems įsiteikti, arba visiškai atsijungti nuo tinklo.

Suradau sau tinkamą balansą nusibrėždama bendravimo ratus. Man šitas Google socialinio tinklo modelis „prigijo“. Dabar turiu pirmą ratą – savo pačius artimiausius žmones – šeimą. Yra antras ratas – draugai, giminaičiai, labai geri pažįstami. Šitos dvi kategorijos ir liko mano drauguose.

Jei atvirai, pasidarė lengviau. Dabar matau, kas vyksta jų gyvenime. Galiu jiems atsakyti, nepražiopsojusi milžiniškame sraute jų pranešimų. Ir tuo pat metu nesuteikiu tuščių vilčių kitiems žmonėms.

Yra ir kitos žmonių kategorijos. Skaitytojai, klientai, bendraminčiai. Džiaugiuosi susitikimais su jais savo viešame puslapyje ir kituose internetiniuose resursuose.

Yra tiesiog praeiviai, kuriems nusišypsau susitikus, ir viskas tuo baigiasi. Yra tie, kurie ieško atsakymų ir atsitiktinai patenka į mano puslapį.

O yra tokių, kurie nori man atiduoti savo naštą ir nerimą. Savo baimes, pyktį, agresiją, neapykantą ir dar daug visko. Savo nepavykusias santuokas, nutrūkusius santykius, nesusiklosčiusius gyvenimus. Jie visa tai atsineša ir savo piktais pranešimais ar komentarais reikalauja meilės ir dėmesio. Užjaučiu kiekvieną tokį žmogų, tačiau nesu pasirengusi imti to, ką jie man duoda. Nenoriu padėti tiems, kurie nepasiruošę padėti patys sau. Juk žmogus, kuris supranta, kad visos problemos slypi jo viduje – jau žengia keliu į išgijimą.

Labai sunku išsiaiškinti internete, kas ką atneša, kieno kokie ketinimai. Dėl to ir atlikau totalinį valymą.

Taip, mano sprendimas ne visiems patiko. Ir tai jau ne pirmas valymas. Pamenu, keli žmonės labai džiaugėsi, kad jų nepalietė ankstesni. Ir sakė, kad tai teisingas sprendimas, taip ir turi būti. Šį kartą pašalinau ir juos, dėl ko susilaukiau begalės kaltinimų „sužvaigždėjimu“ ir „žmonių išnaudojimu“. Nepaisant to, kad niekada su tais žmonėmis nebendravau artimai ir asmeniškai.

Tačiau tai augimo liga. Aš, deja, esu gyvas žmogus ir negaliu persiplėšti į milijonus gabalėlių. Man toli iki Motinos Terezos. Pirmoje vietoje man – vyras ir šeima, apie ką daugybę kartų rašiau. Ir aš nekonsultuoju, kad ir kiek manęs to prašytų. Aš suradau savo pusiausvyrą ir mokausi jos laikytis.

O kokios ribos pas jus?

Yra geras pratimas, padedantis suprasti savo požiūrį į asmeninės erdvės ribas. Nusipieškite savo gyvenimo žemėlapį, kuriame jūs ir jus supantys žmonės – tai valstybės. Visi jūs esate skirtingo dydžio, santykiai tarp jūsų skirtingi. Su kažkuo turite bendras sienas, su kažkuo nesiribojate. Su kažkuo ribojatės vandeniu, per jūras. Su kažkuo galite turėti bendrą zoną – „muitų sąjungą“ aš „Šengeną“. Su kažkuo vizų režimas supaprastintas, o su kažkuo – apsunkintas.

O tada pasižiūrėkite į piešinį ir prisiminkite, kokios buvo sienos prieš, tarkime, penkis metus.

Kartais tai padeda suprasti daug dalykų. Pavyzdžiui:

  • Galbūt prieš penkis metus turėjote daug bendrų, glaudžių sienų ir ryšių, kontaktų ir konfliktų. Ir būtent dėl to jūs dabar pavirtote… sala. Kurios niekas neliečia ir netrokšta užimti. Aš tai vadinu „persisotinimu bendravimu“.
  • Galbūt priešingai – jūs išėjote iš izoliacijos ir ėmėte glaudžiai bendradarbiauti.
  • Galbūt jūsų valstybę pastoviai užgrobia kitos šalys ir jūs nemokate tam priešintis?
  • O gal jūs patys visus aplinkui užkariaujate (sunku tai pripažinti, tačiau kiekvienas žmogus turi šį siekį, tiesiog mastai skirtingi);
  • Galbūt jūs skirstote šalis į sąjungininkes, su kuriomis supaprastinti santykiai ir į priešininkes, nuo kurių tveriatės tvoromis?

Kai pamatysite pagrindinius dėsningumus, bus paprasčiau suprasti, ko siekti: ar mokytis gintis, o gal reikia išmokti gyventi taikiai ir nieko nepuldinėti. Gal reikėtų išmokti megzti santykius, o gal galima leisti sau padaryti pauzę ir pabūti vienatvėje.

Ir atminkite, kad neįmanoma gyventi taip, kad visiems patiktum ir nieko nenuskriaustum. Taip galima visiškai išklysti iš nuosavo kelio ir absoliučiai nieko nepasiekti. Nes neįmanoma patikti visiems. Vis tiek kažkam teks pasakyti „ne“, kažką teks įskaudinti.

Netgi Motina Tereza atsisakydavo dalyvauti demonstracijose prieš karą. Jos pozicija buvo labai aiški – ji sutikdavo dalyvauti tik mitinguose už taiką visame pasaulyje, bet ne prieš karą. Tikriausiai, daug ką tai skaudino. Nors ji yra šventoji.

Pasaulis taps laimingesnis tik jeigu kiekviena atskira šalis suras savo balansą ir taps laiminga. Kol bandome įtikti kitiems, aukodami savo pačių dvasinį komfortą, mes prarandame svarbiausią – save.

Ko ir kada ieškoti?

Asmeninės erdvės pažeidimas visada veda į konfliktus. Tai tiesiog uždelsto veikimo bomba. Jūs aktyvuojate ją tada, kai leidžiate įsibrauti žmogui giliau, nei derėtų.

Įsivaizduokite, kad jūsų širdis – tai namas. Į jį ateina įvairūs žmonės. Kiekvienas jų turi savo tikslą, savus motyvus, poreikius. Kažkas ateina su gėlių puokšte, kažkas su šlamšto krepšiu, kažkas su tortu, o kažkas išvis nesakysiu su kuo.

Ir štai užeina žmogus, jūs pasitinkate jį ant slenksčio. Dabar jums reikia nuspręsti, ar pasirengę jį įsileisti, ir kaip toli?

Jeigu iškart matyti, kad jis atsinešė su savimi įvairiausio purvo, kodėl nepalikus jo ten, kur dabar stovi? Netgi nebūtina jo barti ar pykti ant jo. Galima paprasčiausiai uždaryti duris, prieš tai nusišypsojus ir pasakius „Ne“.

Kažką galbūt įsileisite į svetainę. Puikiai ten pabendrausite. Bet ar būtina po puikaus pokalbio leisti žmogui tvarkytis savo namuose pagal jo nuožiūrą? Juk geras žmogus, pagautas kilnių troškimų, gali ir baldus perstatyti. Lyg ir nieko blogo nepadarys, norėjo padėti. Tačiau jums tai nepatinka.

Kodėl iš karto nenusprendus – kur ir kaip bendrausite? Su kolegomis ir darbuotojais – tik kabinete, kartais prie pietų stalo. Su draugais ir bičiuliais – svetainėje. Su tais, kurie jums priešiški – ant slenksčio. Ir tik tam, kuris jums artimas ir brangus mes patikime raktą nuo namų. Nors ir čia yra viena detalė. Vieną patalpėlę pasilikite tik sau.

Kiekvienas mūsų turi turėti grynai asmeninę intymią erdvę. Netgi ideali moteris ir 3 vaikų mama. Kuo ten užsiimsite – patys spręskite. Galbūt tai bus kūrybinės dirbtuvės ar grožio salonas. Galbūt biblioteka ar spa salonėlis. Jūs pačios sprendžiate, kas būtent bus toje vietoje.

Tai visiškai neprieštarauja mūsų moteriškoms pareigoms, netgi priešingai. Moteris, netekusi asmeninės erdvės, nepadarys laimingais kitų. Kadangi pati širdies gilumoje bus nelaiminga. Pati svarbiausia moters pareiga – tapti laiminga. Tada ji savo šviesa nušvies ir pasaulį, padarys jį geresniu.

Kentėti abstrakčios aplinkinių laimės vardan – blogiausia, ką galite padaryti su savimi ir savo gyvenimu.

Linkiu kiekvienai iš jūsų susirasti asmeninį balansą ir asmeninę erdvę.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

„Tau netinka šitos kelnės“ arba kas gi tas grįžtam... Straipsnio originalas Mūsų gyvenime grįžtamasis ryšys neišvengiamas. Darbe grįžtamąjį ryšį dažniausiai siejame su metiniais veiklos vertinimo pokalbi...
Kelios frazės, kurias derėtų pamiršti Kad pakeistume savo gyvenimą, kartais tiesiog pakanka atsisakyti įpročiu tapusių formuluočių. Žodžiuose slypi neįtikėtina galia. Žodžiai gali džiugin...
Kaip atskirti vienuolika keistų įpročių nuo rimtų ... Originalas Ar galėtumėte atskirti žmogų, kenčiantį nuo psichinės ligos, nuo to, kuris paprasčiausiai yra ekscentriškas? Panagrinėkime mokslinę litera...
Kaip patikti žmonėms Kaip užsitarnauti aplinkinių simpatiją ir pasitikėjimą ir susikurti pozityvų įvaizdį? Viso labo 9 veiksmai. Nebijokite nesėkmių. Malonūs žmonės nesis...
Apie deficitą, perteklių ir paskirtį Yra dvi pozicijos. Pirmoji - kai visada renkatės "arba-arba". Kai renkamasi: poilsis ar darbas, vaikas arba karjera, automobilis ar gimdymas privačioj...
Piktybinio žmogaus požymiai Priimta manyti, kad visi žmonės yra geri iš prigimties, tik turi įvairių nežymių charakterio trūkumų. Tačiau esama žmonių, kurie visiškai sugriauna to...
Prieš pasakydamas tai kitam, pasakyk iš pradžių sa... Pakalbėsime apie santykius - su sutuoktiniais, tėvais, ,vaikais, ar visai pašaliniais žmonėmis. Kartais būna labai sunku susilaikyti. Mes sprogstame,...
Laikas sau nėra fantastika – tiesiog tokio laiko p... Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti nesistengiant kartu ir užsukti sutvarkyti reikalų ar nu...
Auka. Pralaimėti negalima laimėti Įsivaizduokite, kad žmogus prašo pagalbos ir jūs imatės padėti. Tačiau kažkuriuo momentu pajuntate stiprų susierzinimą. Kuo labiau padedate, tuo labia...
Trys sąmonės lygiai – trys gyvenimo lygiai Visi sąmoningai gyvenantys žmonės žino, kad norint pakeisti gyvenimą, reikia keisti save patį ir savo mąstymo būdą. Pokyčiai gyvenime taps pokyčių sąm...
Pasyvi agresija – kai gerumas žudo Ar jums yra tekę sutikti žmonių, kurie atrodo labai geri, bet būti su jais labai sunku: jie atrodo nuskriausti, nelaimingi ir nejučia pradedi jaustis ...
Pragariška savaitė. Kaip pakeisti gyvenimą per 7 d... "Pragariška savaitė" - rūstus išbandymas Norvegijos armijos karininkams. Erikas Bertranas Larsenas - buvęs specialių pajėgų kovotojas, o dabar psichol...
Neprašytos nuomonės Vargu ar suklysiu sakydamas, kad praktiškai kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su tokiu reiškiniu kaip neprašyta nuomonė, neprašyti patarimai, pamokymai...
Neatidėkite gyvenimo neapibrėžtai ateičiai Neatidėkite gyvenimo ateičiai. Labai lengva pasinėrus į problemas ir einamuosius buitinius reikalus atidėti ateičiai pačią save, savo svajones, troški...
Kaip priimti svarbius sprendimus? Kiekvieną dieną priimame dešimtis sprendimų ir išsprendžiame daugybę smulkių problemų. Tokie klausimai kaip "Ką pagaminti vakarienei?", "Kokius užsidė...
Kaip reaguoti į toksiškus žmones Neieškokite toksiškų žmonių poelgiuose logikos. Jie arba apskritai nesuvokia savo negatyvaus poveikio aplinkiniams, arba supranta ir jaučia didelį mal...
Priklausomybė prasideda tėvų namuose Priklausomybė nuo kito žmogaus prasideda tėvų namuose. Iš esmės linkęs į priklausomybes žmogus yra nuskriaustas, negavęs meilės ir švelnumo vaikas. Su...
Vampyrai ir jų donorai Vampyras - tai žmogus, kuris paverčia kitus žmones savo nepavykusio gyvenimo ir blogos nuotaikos kaltininkais, savo pykčio aukomis ir keršija jiems pa...
Kaip kovoti su pavydu. Psichologo rekomendacijos Su pavydu susidurti teko kiekvienam. Ką čia slėpti, juk teko sukąsti dantis, kai draugė ateidavo su iš koto verčiančia suknele, kainuojančia pasiutišk...
Kaip smegenys suvokia apnuogintą kūną Merginoms ir moterims skaityti būtina! Žmogus vertina kitų būtybių protą pagal du kriterijus: a) sugebėjimas jausti ir suvokti ir b) sugebėjimas galv...
Ko moko ligos Yra tokių filmų rūšis - apie žmones, kurie sunkiai suserga ir dėl ligos pakeičia visą savo gyvenimą. Kartais norisi užsileisti vieną iš tokių filmų, k...
Meilė – kai mama juokiasi iš tėčio pokštų ne... Neseniai internete užtikau vieną iš gausiai ten dedamų aforizmų: "Jeigu mama juokiasi iš tėčio pokštų, reiškia, namuose yra svečių". Labai aktualus ir...
Ko reikėtų vengti, kad įgytume laisvę Jūsų smegenys nori, kad gyvenimas būtų aiškus ir prognozuojamas. Jūsų emocijos nori, kad gyvenimas būtų stabilus. Tačiau stabilus ir prognozuojamas gy...
Stresas ir perdegimas. Ar tai tas pats? Straipsnio originalas UAB „Galimybių Arsenalas“ verslo psichologė Eglė Rūkštelytė Su stresu, stipriu psichologiniu išgyvenimu susiduriame kiekvienas...
Leisk sau pykti – tapk geresniu Kada nors parašysiu knygą apie žmogaus psichikos paradoksalumą. Rimtai. Šita idėja sukasi galvoje jau kokius 4 metus. Kažkuriuo momentu sudėjau į krūv...