Paprastai kalbant, santuokoje egzistuoja trys atlaidumo tipai: atlaidumas partneriui, atlaidumas situacijai arba aplinkybėms ir atlaidumas sau. Mes tikimės, kad perskaitę tai, kas parašyta žemiau, jūs pagalvosite apie atlaidumą ir apie tai, ką jis jums reiškia ir kodėl jis yra toks svarbus. Juk pažiūrėjus atlaidžiau į daugelį dalykų, galima būtų išvengti bereikalingų konfliktų ir kaltinimų, kurie griauna mūsų gyvenimą ir nukreipia energiją netinkama linkme.
Taigi, prieš pasmerkdami partnerio poelgį, pagalvokite apie tai:
· Būdami kartu jūs nuolat ir reguliariai priimate sprendimus, kurie daro įtaką jūsų gyvenimui, jūsų partnerio gyvenimui ar jūsų santuokai.
· Tuo metu, kai jūs priimate sprendimą dėl konkretaus pasirinkimo, su juo asocijuojasi rezultatas arba tikslas, kurio tikimasi po pasirinkimo.
· Pasirinkimas ir jo tikėtinas rezultatas buvo paremti tik tuo, kas buvo žinoma tuo momentu.
· Faktiniai rezultatai dažnai žymiai skiriasi nuo tų, kurių buvo tikimasi.
· Žiūrėdamas retrospektyviai žmogus gali suvokti, kad, jeigu būtų žinojęs daugiau, geriau, ar būtų turėjęs kitos informacijos, būtų priėmęs kitokį sprendimą.
· Visi žmonės klysta. Jūs tikriausiai nesate išimtis, tiesa?
Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Jūs norite gyventi ar drybsoti lovoje? Žinoma, yra ir tokių, kurie niekuomet neveda, nes bijo susieti gyvenimą “ne su tuo žmogumi”, neleidžia sau įsimylėti, nes bijo nusivilti. Tačiau ko vertas toks gyvenimas?
· Viena iš žmogiškųjų tendencijų yra žiūrėti atgal į pasirinkimą, kuris atnešė nepageidaujamų rezultatų ir vadinti jį “klaida” pamirštant, kad pasirinkimas buvo nuoširdžiai paremtas tuo, kas buvo žinoma tuo momentu (iš tikrųjų buvo padaryta geriausia, kas buvo įmanoma tuo momentu).
· Žiūrėdami į praeitį mes esame linkę pasmerkti savo elgesį ir save. Mes dažnai keiksnojame savo pasirinkimą, rezultatus ir, galiausiai, save. “Aš turėjau žinoti. Kodėl aš padariau tokią kvailystę? Kodėl gi aš toks kvailas?!” Tokias mintis dažnai lydi liūdesys, pyktis ir bejėgiškumo jausmas. Kai kurie iš šių kaltinimų gali būti nukreipti ir į aplinkinius. Tačiau dažniausiai jie skiriami sau. Rezultatas – imame jaustis visiškais nevykėliais.
· Šie kaltinimai dažnai esti apibendrinantys, nes apima tai, kas atsitiko ir sklando kaip “amžina” tiesa. Tai svarbu, nes mes pasmerkiame save ir sau neatleidžiame. Mes tarsi “užšaldome” save ar kitą asmenį toje neigiamoje situacijoje, įtikiname save, kad esame blogi ir neleidžiame sau ištrūkti iš šios pragaišties. Tai gyvuoja kaip mūsų įsitikinimų sistema.
Viena padaryta klaida anaiptol nereiškia, kad esate nevykėliai. Tačiau jeigu nuolat sau tai kartosite, tikrai pakliūsite į uždarą ratą.
· Gerai, dabar mes tai suvokiame, tačiau ką daryti su skauduliu ir nemaloniais dėl to kylančiais jausmais. Kaip pasijusti geriau?
· Surasti palengvėjimą galite liaudamiesi save kaltinę. Atsisakykite savęs pasmerkimo ir graužimo. Atleiskite pirmiausia sau!
· “Tačiau,” sakysite jūs, “Kodėl gi pirmiausia neišvengus kaltinimų – tuomet nebekils problemų ir nereikės atleisti nei sau, nei kitiems?”
Teoriškai tai teisinga, skamba puikiai, tačiau nerealu.
Žinoma, jeigu mes nieko nekaltinsime, nebus kam ir atleisti. Tačiau realybėje mes vis tik neišvengiame kaltinimų. O tai skaudina ir daug ką riboja. Norite žinoti būdą, kaip su tuo susitvarkyti? Stenkitės sužinoti daugiau apie jus erzinančios situacijos aplinkybes ar pykdantį jūsų partnerio elgesį. Ir neskubėkite smerkti.
