Atleisti – tai numarinti savo lūkesčius dėl kito žmogaus

Originalas

Ką reiškia atleisti kitam žmogui ir kaip surasti savyje jėgų tai padaryti? Kaip atleisti jam už jo sprendimus, skausmą, kurį jis sukėlė, jo nedėmesingumą, aplaidumą ir klaidas?

Atleisti, vadinasi, priimti tą faktą, kad tai, kas įvyko (skyrybos ar išsiskyrimas), jau įvyko. Jūs neturite galimybės to pakeisti. Atleisti, vadinasi, pripažinti savo bejėgiškumą kontroliuoti kito veiksmus jūsų atžvilgiu. Tai yra suvokimas, kad to, kas sugriauta, jau niekada neatstatysite pirminiu pavidalu, kad jums dar teks kurį laiką gyventi ant griuvėsių ir prikelti gyvenimą turėsite jūs savarankiškai.

Etapas tarp griuvėsių

Pirmiausia jūs susigūšite į kamuoliuką, nutilsite arba imsite verkti, gal blaškysitės po kambarį, nerasdamos vietos. O paskui nuolankiai pradėsite laukti, kol laikas užgydys jūsų žaizdas.

Atleisti – tai prisiimti asmeninę atsakomybę ir už save, ir už sugriautus santykius, ir už gyvenimo atkūrimą. Tai bus sprendimas gyventi be kito žmogaus, ryžtas susigrąžinti sau ramybę, sukaupti jėgas ir pradėti kurti naują gyvenimą. Kils daug buitinių ir finansinių problemų, daug rūpesčių – kaip per laidotuves. Jūs imsitės karštligiškos veiklos ir visą laiką būsite užsiėmusi.

Atleisti – tai leisti numirti savo lūkesčiams kito žmogaus atžvilgiu, iliuzijoms ir fantazijoms, kurios neišsipildė, todėl jums skaudu. Atleisti – tai leisti numirti savo idealizuotam meilės ir draugystės supratimui, nerealioms viltims, nepateisinamiems lūkesčiams.

Jeigu jūs būtumėte buvusi pakankamai sąžininga, kad galėtumėte pamatyti savo santykius su buvusiuoju be pagražinimų, tikriausiai anksčiau būtumėte nutraukusi ryšius. Juk yra dvi nuodėmės: nutraukti gyvus santykius ir gaivinti mirusius.

Ką daryti, kad sugebėtumėte atleisti?

*Paeiliui išgyvenkite visas emocijas: nuoskaudą, skausmą, pyktį, baimę, t. y. leiskite vykti savo natūralioms emocinėms reakcijoms, atsiduokite joms, reaguokite, išgyvenkite ir paleiskite. Jeigu negalėsite atleisti dabar pat, neskubinkite savęs. Jūs negalite padaryti to anksčiau, nei būsite tam viduje pasiruošusi.

*Priimkite įvykius. Pasakykite sau: „Taip, tai įvyko. Manęs nemylėjo, negeidė, nebrangino, negerbė. Situacijos nepakeisi. Mokysiuosi gyventi naujomis sąlygomis.“

*Išanalizuokite, kas įvyko ir kaip įvyko. Pasekite save, ar teisingai vertinote įvykius, ar neiškreipdavote realybės, su kuria nenorėjote susidurti? Ar neapgaudinėjote savęs?

*Galvokite apie tai, ką įgijote šiuose santykiuose, o ne apie tai, ką praradote. Ko išmokote, kokios vertingos patirties gavote? Išanalizuokite, ką jums davė jūsų padėtis, ar galėjote ją iš anksto numatyti, išvengti jos? Atleiskite sau klaidas. Dabar jau jūs subrendote ir galite geriau suprasti. Prisiimkite atsakomybę už savo elgesio klaidas ir už netinkamą pasirinkimą, kad to nekartotumėte ateityje. Tikriausiai aname gyvenimo etape tas žmogus ir buvo geriausias variantas jums. Dabar jūs pasikeitėte.

*Pradėkite atkurti save kaip asmenybę. Jeigu kažką mylėjote, tai nevalingai prisiderinote prie to žmogaus, jo vertybių, pažiūrų. Jis tapo jūsų identiteto dalimi. Atsiskirkite nuo jos! Prisiminkite, kas esate jūs, o kas – ne jūs. Jūs greitai surasite ribas tarp savo ir jo asmenybės. Atsiskirkite, jeigu to nepadarėte anksčiau, kol dar palaikėte santykius.

Atleisti – tai suprasti, kad idealių žmonių nebūna. Kiekvienas gali pasielgti taip, kaip geriausia jam. Kiekvienas gali neatsižvelgti į kitą, sąmoningai ir nesąmoningai sužeisti, smarkiai traumuoti.

Kai jausmai nurims, galvoje vėl įsivyraus aiškumas ir ramybė, galėsite nukreipti dėmesį į kitus žmones. Ir jums pavyks atleisti kitam už jo sprendimus, skausmą, kurį jis sukels, jo klaidas. Ir jūs sugebėsite atleisti, nes tai jau būsite išmokę padaryti.



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…