Atspėk, kaip man padėti

Kodėl būtent metams baigiantis ar prieš dideles šventes paaštrėja visos tos būsenos – liūdesys, nusiminimas, nerimo jausmas? Tikriausiai, be visų kitų priežasčių, dar ir dėl to, kad būtent šiuo laikotarpiu suveikia tam tikri psichologiniai ar netgi filosofiniai faktoriai. Pavyzdžiui – per metus nuo paėjusio gimtadienio pasiektų rezultatų suvedimas.

Žiniasklaida tik ir tekalba apie tai, kad ekonomika smunka, karai nesibaigia, vėl laukiame gripo epidemijos… Venas ištisinis didelis minusas. Iš čia ir didėjančio nerimo būsena, kurią vienaip ar kitaip jaučiame: mus ragina susumuoti rezultatus, va tik tie rezultatai – ne patys linksmiausi.

Žiema, didžiumą laiko praleidžiame patalpose, sumažėja judrumas, trumpėja šviesus paros laikas. O visur aplinkui mus supa „gražūs“ paveiksliukai, propaguojantys iš esmės depresiją. Labiausiai paplitęs vaizdelis – mergina su knyga prie židinio, apsigaubusi pledu, rankoje – glintveino taurė. Vaizdas nuostabus. Tačiau gyvenimas nėra statiškas ir realybėje ši idilija atrodys visiškai kitaip. Nesėdėsime gi mes nejudėdami su bokalu vynu ištisą vakarą…

Pagyvinkime šį vaizdą. Štai mergina paima bokalą, atsiverčia knygą. Išgėrus taurę, raidės ima lietis ir toliau seka antras bokalas, kadangi vieno dažniausiai nepakanka. Paskui rankoje atsiranda telefonas ir padaroma begalė pačių įvairiausių klaidų, arba viskas baigiasi girtomis ašaromis. Ryte – pagirios ir kitos pasekmės. Vyrams – tas pats scenarijus, tik vietoje knygos gali būti filmai, kompiuteriniai žaidimai ir stipresni gėrimai.

Tačiau esmė viena: gražus paveikslas realybėje pavirsta vienišu alkoholizmu. Ir tai patvirtina siaubą kelianti alkoholizmo statistika.

Elgtis reikia priešingai. Pirmiausia – jokiu būdu neišdykauti su alkoholiu. Jo šiluma apgaulinga, o pasekmės visada neigiamos. Antra – laisvalaikiu nesėdėkite namuose. Po vasaros aktyvumo, kai praktiškai visą dieną praleisdavome gryname ore ar bent jau atvirais langais, mes staiga užsidarome ankštoje erdvėje. Tai sukelia nervų sistemos ir apskritai viso organizmo astenizaciją – padidėja nuovargis, išsenka jėgos, smunka imunitetas. Pradedame sirgti, jaučiamės. Ne už kalnų ir depresija, o pačiu blogiausiu atveju gali pradėti reikštis realios klinikinės depresijos požymiai.

Dėl to būtinai praleiskite kiek galima daugiau laisvo laiko lauke. Galbūt neverta to atidėti tamsiam paros laikui, geriau paieškoti geresnių variantų: prasivaikščioti ryte prieš darbą ar skirti pasivaikščiojimui pietų pertrauką. Svarbiausia – išsikelti sau tokį uždavinį.

Kodėl tai taip svarbu? Kai patenkame į atvirą erdvę, kad ir kur bebūtume, tegu net paprastame gyvenamo mikrorajono kieme – vis tiek prieš mus atsiveria kokie nors horizontai. Mes įsiliejame į realybę, pradedame sąveikauti su išoriniu pasauliu: jaučiame kvapus, girdime gatvės garsus (jeigu pasiseks – netgi miesto paukščių čiulbėjimą), jaučiame šaltį ar priešingai – šilumą po intensyvaus ėjimo.

Visi mes vienaip ar kitaip linkę kaltinti kitus dėl savo nelaimių. Kažkas tiesiai sako, kad kalta vyriausybė, ekonomika, kaimynai, viršininkai, kažkas garsiai to nesako, tačiau taip galvoja. Bet kokiu atveju save teisinti linkęs kiekvienas. Klausimas tik tas, ar mes pabandome bent kartelį pažvelgti į save, ar pamėginame pradėti mąstyti kitaip, ar ir toliau ieškosime aplink save kaltininkų.

Kai apima depresija, situacija komplikuojasi tuo, kad žmogui pradeda atrodyti, tartum visas pasaulis jo nesupranta. Kalbant psichologiniais terminais, žmogus regresuoja, grįžta į vaikystę. O ko norisi vaikui? Kad kiti atspėtų jo mintis ir norus, kadangi pats paprašyti jis dar nemoka. Kaip dažniausiai būna? Vaikas pasipūtė ir laukia, kol mama atneš saldumyną, žaisliuką ar pralinksmins. Ir mums šioje būsenoje labai sunku paprašyti pagalbos, pasakyti brandžiai, kaip dera suaugusiam žmogui: drauguži, padėk, man labai blogai. Tą ir sau pačiam pripažinti nelengva.

Kai depresija užklumpa mums brangų žmogų, vargu ar verta pradėti kapstytis savyje, bandant išsiaiškinti „ką aš ne taip padariau“, nes šitaip galima įklimpti į kaltės jausmą, kuris nepadės nei artimam žmogui, nei mums patiems. Geriau pagalvoti apie tai, kaip padėti, palaikyti, paremti.

Svarbu turėti galvoje: kuo labiau „globosime“ žmogų, tuo mažiau jam norėsis pačiam rodyti iniciatyvą.

Būtina pažadinti jo paties gyvybines jėgas, įjungti imunitetą, pademonstruoti: žinai, aš tau padėti labai noriu, ir aš tau būtinai pasistengsiu padėti, tačiau gelbėtis tau reikia visų pirma pačiam.

Jei pradėsime reguliuoti ar įkalbinėti: va šitą paskaityk, štai ten pasižiūrėk, ir dar ten nueik – žmogus ims automatiškai priešintis. Kad ir kokį gėrį mes jam pasiūlysime, jis atsisakinės vien dėl to, kad atsisakymas jam – vienintelis dalykas, kurį jis dar pajėgia kontroliuoti, kam dar liko jėgų. Mūsų uždavinys – nukreipti jo pastangas ne į neigimą, o į grįžimą atgal į gyvenimą. O tam mes turime suteikti jam laisvę. Pasakyti: atleisk, bet tai tavo gyvenimas, stokis ant kojų ir eik.

Negaliu neprisiminti vieno atvejo. Silpna senutė, kurios amžius artėjo jau link šimtmečio, gyvenimo pabaigoje liko visiškai viena. Sūnus žuvo, vyras seniai mirė, visus brolius pergyveno. Prarado regėjimą, buvo prikaustyta prie lovos ir nepaisant to, gulėdama lovoje, laikė mane už rankos ir kartojo, šypsodamasi bedante burna: „Reikia gyventi, o kur dėtis? Reikia gyventi!“

Įdomu, kad mus veikia tuo pat metu dvi skirtingos jėgos. Viena jų – noras ir siekis keistis, o kita – stabilumo poreikis, kad viskas liktų kaip buvo. Tačiau kai mumyse kažkas pasikeičia, pakeista dalis atmiršta, o jos vietoje gimsta kažkas naujo. Dėl ko, beje, kalbama būtent apie pavasario-rudens depresijas? Todėl, kad šiais periodais viskas keičiasi ir mus aktyviau atakuoja liūdnos, nykios mintys.

Štai tokie labai paprasti dalykai paprastai suteikia nemažai vilties. Pradedi suprasti, kad norint susidoroti su sunkia situacija, nereikia tapti kitu žmogumi, bet ir likti tokiu kaip dabar – nėra prasmės. Vadinasi štai šitą ir aną mes keičiame ir ieškome būdų kaip būtent keisti. O štai to ir ano nekeičiame, tegu viskas lieka kaip buvo.

O sekantys metai atneš naujų klausimų ir naujų uždavinių.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Sveikas egoizmas Taip jau priimta manyti, kad egoizmas yra išimtinai negatyvus reiškinys. Atseit, jei žmogus egoistas, reiškia, galvoja tik apie save. Tačiau mažai kam...
Apie ką byloja troškimas gelbėti? Kartais jaučiu bejėgiškumą. Man tai labai sunkiai pakeliamas jausmas, nes atima energiją, o kažką daryti noras yra, ir labai stiprus. Nes norisi bėgti...
Prieš pasakydamas tai kitam, pasakyk iš pradžių sa... Pakalbėsime apie santykius - su sutuoktiniais, tėvais, ,vaikais, ar visai pašaliniais žmonėmis. Kartais būna labai sunku susilaikyti. Mes sprogstame,...
Tavo asmeninis laikas Daug visko prirašyta apie tai, koks būtinas žmogui asmeninis laikas, tačiau dabar norėtųsi pakalbėtiu apie tai, kas tai apskritai per daiktas ir su ku...
Tikslai ir planavimas Noras kažką apmąstyti ir suplanuoti, kaip taisyklė, užeina prieš naujuosius metus ar kitą reikšmingą datą. Įkvėpimas pradėti "naują gyvenimą" ir energ...
Kaip nustoti atsiprašinėti Daugelis mūsų taria žodį "atsiprašau" automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar padarėme, kažką blogo, ar ne. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas įpr...
Kenksminga saviapgaulė Saviapgaulė dažniausiai turi labai liūdnas pasekmes tiek aplinkiniams, tiek pačiam žmogui. Panagrinėkime ryškiausius kenksmingos saviaupgaulės atvejus...
Nelaukite pirmadienio Kalbėkime atvirai. Kiek kartų pasižadėjote pakeisti gyvenimą jau nuo rytojaus, nuo pirmadienio, nuo naujųjų metų? Kiek kartų sau sakėte, kad tai pasku...
Smegenims reikia… Konkrečių tikslų. Kai tik suformuluosite konkretų tikslą, uždavinį - prasideda stebuklai. Atsiranda priemonių, galimybių ir laiko jiems pasiekti ir įg...
Kaip išmokti prašyti pagalbos Tai nėra taip lengva ir paprasta, kaip atrodo. Kai prašome pagalbos, mums atrodo, jog pripažįstame savo silpnumą kito žmogaus, o ir savo paties akyse....
Keli patarimai gyvenimui pagerinti Kartą manęs paprašė duoti kelis patarimus moterimis, kurios susipainiojo savyje ar atsidūrė ant skyybų ribos, ar tiesiog nejaučia laimės, įklimpusios ...
Kuo skiriasi empatija ir užuojauta? Ką, jūsų manymu, rodote kitiems žmonėms - empatiją ar užuojautą? Šiedu žodžiai neretai naudojami kaip sinonimai, tačiau skiriasi jų emocinis poveikis....
Emocijų vergai. Kaip patys susikuriame sau psichol... Daugybė žmonių nesuvokia, iki kokio laipsnio negatyvios emocijos įtakoja mūsų gyvenimo įvykius. Būtent emocijų, dažniausiai - negatyvių, pagalba mes p...
Pamilk mane, juk aš toks geras! Pasitaiko siaubingai idealių žmonių. Jie niekada niekam nesako "Ne". Visada viskuo patenkinti. Nieko neprašo sau. Susidaro įspūdis, kad jie apskritai ...
10 protingo žmogaus požymių Originalas Manote, kad esate protingesni už kitus? Būkime nuoširdūs, kas nenori būti pats protingiausias? Pabandykime išsiaiškinti, koks yra iš tiesų...
Tyla yra gerokai svarbesnė, nei manėme iki šiol Kiekvienas mūsų yra pastoviai apsuptas daugybės garsų. Mes taip adaptavomės prie jų, kad akustinį užterštumą laikome natūraliu, nebekreipiame dėmesio ...
Ne įžeidė, o įsižeidžiau Pakalbėkime apie aukščiausią psichologinės brandos pilotažą: atsakomybę už savus jausmus. Kada gi mes pagaliau išmoksime tą atsakomybę prisiimti? ...
Ką iš tikrųjų reškia atleisti ir paleisti? Norime mes to, ar nenorime, vis tiek skaudiname žmonės, o jie skaudina mus. Ar mokame prašyti atleidimo, ar sugebame patys atleisti? O gal kaupiame nu...
Tikroji frazės „Neturiu laiko“ prasmė Kaip dažnai tenka išgirsti frazę: "Atleisk, neturiu laiko", kai pasiūlėte draugui kur nors nueiti ar paprašėte pagalbos? Tikriausiai ir patys kitiems ...
Pasinėriau į savo nuoskaudą… Nuoskauda apibūdinama kaip suteiktas skausmas, kaip įžeidimas ir kaip viso to sukeltos neigiamos emocijos. Pasireiškia pykčiu skriaudėjui ir savęs gai...
Chronofagai – žmonės, kurie maitinasi mūsų l... "...ponia Milda sako, kad ponas Tadas jai pasakė, jog reikia paskelbti įsakymą, o aš sakau, negalima skelbti tokio įsakymo visam personalui, reikia iš...
Kaip suprasti gyvenimo pamokas Tyrimai rodo, kad žmogus gali ir turi gauti iš gyvenimo bet kokias dovanas, jis gali keltis sau bet kokius tikslus ir juos įgyvendinti. Tačiau suveiki...
Lojalumas giminei Pats svarbiausias mechanizmas, kuris veikia kiekviename žmoguje - lojalumas. Čionai mes pakalbėsime apie itin sudėtingą lojalumo variantą - lojalumą g...
Giminės traumos ir resursai Pasaulyje daug žmonių, kilusių iš šeimų su kartais labai įdomia, kartais supainiota ar netgi baisia istorija. Aš pati iš tokios šeimos. Klientai pasak...
Ko moko ligos Yra tokių filmų rūšis - apie žmones, kurie sunkiai suserga ir dėl ligos pakeičia visą savo gyvenimą. Kartais norisi užsileisti vieną iš tokių filmų, k...