Atspėk, kaip man padėti

Kodėl būtent metams baigiantis ar prieš dideles šventes paaštrėja visos tos būsenos – liūdesys, nusiminimas, nerimo jausmas? Tikriausiai, be visų kitų priežasčių, dar ir dėl to, kad būtent šiuo laikotarpiu suveikia tam tikri psichologiniai ar netgi filosofiniai faktoriai. Pavyzdžiui – per metus nuo paėjusio gimtadienio pasiektų rezultatų suvedimas.

Žiniasklaida tik ir tekalba apie tai, kad ekonomika smunka, karai nesibaigia, vėl laukiame gripo epidemijos… Venas ištisinis didelis minusas. Iš čia ir didėjančio nerimo būsena, kurią vienaip ar kitaip jaučiame: mus ragina susumuoti rezultatus, va tik tie rezultatai – ne patys linksmiausi.

Žiema, didžiumą laiko praleidžiame patalpose, sumažėja judrumas, trumpėja šviesus paros laikas. O visur aplinkui mus supa „gražūs“ paveiksliukai, propaguojantys iš esmės depresiją. Labiausiai paplitęs vaizdelis – mergina su knyga prie židinio, apsigaubusi pledu, rankoje – glintveino taurė. Vaizdas nuostabus. Tačiau gyvenimas nėra statiškas ir realybėje ši idilija atrodys visiškai kitaip. Nesėdėsime gi mes nejudėdami su bokalu vynu ištisą vakarą…

Pagyvinkime šį vaizdą. Štai mergina paima bokalą, atsiverčia knygą. Išgėrus taurę, raidės ima lietis ir toliau seka antras bokalas, kadangi vieno dažniausiai nepakanka. Paskui rankoje atsiranda telefonas ir padaroma begalė pačių įvairiausių klaidų, arba viskas baigiasi girtomis ašaromis. Ryte – pagirios ir kitos pasekmės. Vyrams – tas pats scenarijus, tik vietoje knygos gali būti filmai, kompiuteriniai žaidimai ir stipresni gėrimai.

Tačiau esmė viena: gražus paveikslas realybėje pavirsta vienišu alkoholizmu. Ir tai patvirtina siaubą kelianti alkoholizmo statistika.

Elgtis reikia priešingai. Pirmiausia – jokiu būdu neišdykauti su alkoholiu. Jo šiluma apgaulinga, o pasekmės visada neigiamos. Antra – laisvalaikiu nesėdėkite namuose. Po vasaros aktyvumo, kai praktiškai visą dieną praleisdavome gryname ore ar bent jau atvirais langais, mes staiga užsidarome ankštoje erdvėje. Tai sukelia nervų sistemos ir apskritai viso organizmo astenizaciją – padidėja nuovargis, išsenka jėgos, smunka imunitetas. Pradedame sirgti, jaučiamės. Ne už kalnų ir depresija, o pačiu blogiausiu atveju gali pradėti reikštis realios klinikinės depresijos požymiai.

Dėl to būtinai praleiskite kiek galima daugiau laisvo laiko lauke. Galbūt neverta to atidėti tamsiam paros laikui, geriau paieškoti geresnių variantų: prasivaikščioti ryte prieš darbą ar skirti pasivaikščiojimui pietų pertrauką. Svarbiausia – išsikelti sau tokį uždavinį.

Kodėl tai taip svarbu? Kai patenkame į atvirą erdvę, kad ir kur bebūtume, tegu net paprastame gyvenamo mikrorajono kieme – vis tiek prieš mus atsiveria kokie nors horizontai. Mes įsiliejame į realybę, pradedame sąveikauti su išoriniu pasauliu: jaučiame kvapus, girdime gatvės garsus (jeigu pasiseks – netgi miesto paukščių čiulbėjimą), jaučiame šaltį ar priešingai – šilumą po intensyvaus ėjimo.

Visi mes vienaip ar kitaip linkę kaltinti kitus dėl savo nelaimių. Kažkas tiesiai sako, kad kalta vyriausybė, ekonomika, kaimynai, viršininkai, kažkas garsiai to nesako, tačiau taip galvoja. Bet kokiu atveju save teisinti linkęs kiekvienas. Klausimas tik tas, ar mes pabandome bent kartelį pažvelgti į save, ar pamėginame pradėti mąstyti kitaip, ar ir toliau ieškosime aplink save kaltininkų.

Kai apima depresija, situacija komplikuojasi tuo, kad žmogui pradeda atrodyti, tartum visas pasaulis jo nesupranta. Kalbant psichologiniais terminais, žmogus regresuoja, grįžta į vaikystę. O ko norisi vaikui? Kad kiti atspėtų jo mintis ir norus, kadangi pats paprašyti jis dar nemoka. Kaip dažniausiai būna? Vaikas pasipūtė ir laukia, kol mama atneš saldumyną, žaisliuką ar pralinksmins. Ir mums šioje būsenoje labai sunku paprašyti pagalbos, pasakyti brandžiai, kaip dera suaugusiam žmogui: drauguži, padėk, man labai blogai. Tą ir sau pačiam pripažinti nelengva.

Kai depresija užklumpa mums brangų žmogų, vargu ar verta pradėti kapstytis savyje, bandant išsiaiškinti „ką aš ne taip padariau“, nes šitaip galima įklimpti į kaltės jausmą, kuris nepadės nei artimam žmogui, nei mums patiems. Geriau pagalvoti apie tai, kaip padėti, palaikyti, paremti.

Svarbu turėti galvoje: kuo labiau „globosime“ žmogų, tuo mažiau jam norėsis pačiam rodyti iniciatyvą.

Būtina pažadinti jo paties gyvybines jėgas, įjungti imunitetą, pademonstruoti: žinai, aš tau padėti labai noriu, ir aš tau būtinai pasistengsiu padėti, tačiau gelbėtis tau reikia visų pirma pačiam.

Jei pradėsime reguliuoti ar įkalbinėti: va šitą paskaityk, štai ten pasižiūrėk, ir dar ten nueik – žmogus ims automatiškai priešintis. Kad ir kokį gėrį mes jam pasiūlysime, jis atsisakinės vien dėl to, kad atsisakymas jam – vienintelis dalykas, kurį jis dar pajėgia kontroliuoti, kam dar liko jėgų. Mūsų uždavinys – nukreipti jo pastangas ne į neigimą, o į grįžimą atgal į gyvenimą. O tam mes turime suteikti jam laisvę. Pasakyti: atleisk, bet tai tavo gyvenimas, stokis ant kojų ir eik.

Negaliu neprisiminti vieno atvejo. Silpna senutė, kurios amžius artėjo jau link šimtmečio, gyvenimo pabaigoje liko visiškai viena. Sūnus žuvo, vyras seniai mirė, visus brolius pergyveno. Prarado regėjimą, buvo prikaustyta prie lovos ir nepaisant to, gulėdama lovoje, laikė mane už rankos ir kartojo, šypsodamasi bedante burna: „Reikia gyventi, o kur dėtis? Reikia gyventi!“

Įdomu, kad mus veikia tuo pat metu dvi skirtingos jėgos. Viena jų – noras ir siekis keistis, o kita – stabilumo poreikis, kad viskas liktų kaip buvo. Tačiau kai mumyse kažkas pasikeičia, pakeista dalis atmiršta, o jos vietoje gimsta kažkas naujo. Dėl ko, beje, kalbama būtent apie pavasario-rudens depresijas? Todėl, kad šiais periodais viskas keičiasi ir mus aktyviau atakuoja liūdnos, nykios mintys.

Štai tokie labai paprasti dalykai paprastai suteikia nemažai vilties. Pradedi suprasti, kad norint susidoroti su sunkia situacija, nereikia tapti kitu žmogumi, bet ir likti tokiu kaip dabar – nėra prasmės. Vadinasi štai šitą ir aną mes keičiame ir ieškome būdų kaip būtent keisti. O štai to ir ano nekeičiame, tegu viskas lieka kaip buvo.

O sekantys metai atneš naujų klausimų ir naujų uždavinių.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Turite atleisti sau už šiuos dalykus Atleisti visada labai sudėtinga. Žmonės linkę įsikibti į tai, kas kelia skausmą ir kančias. Kartais neturi jėgų paleisti nuoskaudų, pykčio ir kitų neg...
Neimkite į galvą Visos nuotaikos, kurios jus apėmė dabar, anksčiau ar vėliau išsisklaidys ir išnyks, o jų vietą užims kažkas kito. Kai pykstame, mums atrodo, jog mus r...
Auka. Pralaimėti negalima laimėti Įsivaizduokite, kad žmogus prašo pagalbos ir jūs imatės padėti. Tačiau kažkuriuo momentu pajuntate stiprų susierzinimą. Kuo labiau padedate, tuo labia...
Psichologiškai brandžios asmenybės požymiai Būtina suprasti, kad kalba eina apie pakankamai lankstų brandžios asmenybės modelį, kuris gali turėti skirtingus požymių rinkinius. Dėl to siūlai pana...
Nomofobija Kaip dažnai naudojatės telefonu? Tikriausiai atsakymas bus "kasdien". O kas atsitiks, jei ilgesniam laikui liksite be telefono? Jausitės nepatogiai, n...
Emociniai nuodai Originalas Žmonės naudoja baimę kaip priemonę kitiems dresuoti, ir sulig kiekviena patirta neteisybe mūsų baimė auga. Neteisybės jausmas yra lyg peil...
Instrukcija suaugusiems vaikams Šis tekstas skirtas tėvams, kurie turi vyresnių nei 18 metų amžiaus vaikų, kurių vaikai jau pradėjo gyventi atskirai ar jau sukūrė savo šeimą. Tačiau ...
Trys skundų rūšys Kaip psichologas, seniai domiuosi žmonėmis: ką jie galvoja ir jaučia, kaip elgiasi. Man patinka stebėti jų veido išraiškas, įsiklausyti į žodžius, sek...
Tikroji frazės „Neturiu laiko“ prasmė Kaip dažnai tenka išgirsti frazę: "Atleisk, neturiu laiko", kai pasiūlėte draugui kur nors nueiti ar paprašėte pagalbos? Tikriausiai ir patys kitiems ...
Kiekvieną rytą užduokite sau šiuos klausimus Vidutinis dėmesio koncentracijos lygis nukrito nuo 12 sekundžių 2000 metais (kai prasidėjo mobilių telefonų revoliucija) iki 8 sekundžių mūsų dienomis...
Išdavystė. Ypatinga likimo pamoka Mylimo žmogaus išdavystė - labai sunkus įvykis, kupinas kančių, nepakeliamo širdies skausmo, nuoskaudų ir nesuvokimo, kuo nusipelnėte tokio elgesio. P...
Pagarba tėvams Mūsų tėvai - ne mažiau traumuoti žmonės nei mes patys. Jie irgi patyrė deficitą - ir dėmesio, ir šilumos, ir materialių gėrybių. Tarybiniais laikais j...
Visiems neįtiksi Jūs niekada negalėsite įtikti visiems aplinkiniams. Niekada. Kad ir ką bedarytumėte, kad ir kaip besistengtumėte. Net jeigu išvirkščiai išsiversite. N...
Šiek tiek faktų apie smegenis Žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą, kur kas didesnį, negu mes manome. Jas galima treniruoti, galima priversti veikti kitaip. O tai, savo ruož...
Lūkesčiai Ar galima gyventi be lūkesčių? Ar tai bus laisvė, ar banalus dreifas be vairo ir krypties? Nesvajoti, nenorėti, nekurti ateities planų, o tiesiog plau...
Pietaukime kartu su visa šeima Pabrėšiu: kartu su šeima prie bendro stalo, o ne šalia televizoriaus. Visiškai neseniai paprastą statistinė šeimą "vienijo" televizorius, tačiau daba...
Atmosfera namuose Krizė šeimoje - kaip laivas, užplaukęs ant rifų. Tarpusavio nesupratimas, sudužusios viltys. Kaip išgelbėti tai, ką dar vakar laikėte viso gyvenimo pr...
Motyvacija – vaistas tingintiems. Disciplina... Motyvacija neveikia. Pernelyg daug aplinkui įkvepiančios literatūros, treningų, kurie išjudina emocijas, bet daugiau nieko naudingo neduoda. Žmonės mi...
Veiklumas gydo savivertės sutrikimus Originalas Kartais psichologinė kančia įgauna keistų pavidalų. „Kartą ar du per metus man tenka priimti į konsultaciją kokių 30 ar 40 metų vaikus, ku...
10 tipų „toksiškų“ žmonių, su kuriais geriau neben... Pagalvokite, kaip palengvėtų gyvenimas, jei atsisakytumėte bendrauti su žmonėmis, kurie tempia jus žemyn. Štai dešimt pagrindinių tokių žmonių tipų. ...
Mano vidinis kritikas Vidinis kritikas - tai tas sutvėrimas mūsų viduje, kuris kritikuoja, vertina ir verčia siekti idealo. Būtent jo akyse mes turime atrodyti idealia žmon...
Svarbiausi psichologijos principai Veidrodžio principas. Mane supantys žmonės - mano veidrodžiai. Jie atspindi mano asmenybės ypatumus, kurių neretai pats nesuvokiu. Pavyzdžiui, jeigu k...
Žaidimai, kuriuos žaidžia mūsų protas Būčiau laimingesnis, jei tektų mažiau dirbti Protas dažnai griebiasi šio argumento, mes įsivaizduojame gyvenimą, kupiną pramogų ir apsigauname, manyd...
10 motinos klaidų, kurios gali sugriauti dukrai gy... Originalas Didžiausia klaida, kurią daro motinos ir močiutės, – tam tikro merginai būtinų įgūdžių ir savybių rinkinio programavimas. „Tu turi būti mi...
Kaip įprotis teisti trukdo mums gyventi? “Lengva nevogti. Dar lengviau – nežudyti. Lengva negeisti savo artimo žmonos. Daug sunkiau – neteisti. Galbūt tai ir yra sunkiausias dalykas. Gal todė...