Mažai kam iš mūsų pasisekė turėti idealius tėvus. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti kažką tokio, kas nepatiko vaikystėje ir kas kelia negatyvius jausmus, kai jau dabar, suaugę, prisimename tėvų elgesį. Ir štai – dabar jūs patys suaugę, patys tapote tėvais arba norite jais tapti. Ko tiksliai negalima daryti auklėjant vaikus, kad ateityje jie taptų psichologiškai sveikomis ir vientisomis asmenybėmis? Kad nepakliūtų į priklausomus santykius, kad neįsmuktų į kitokias priklausomybes?
Pradžiai šiek tiek apie scenarijų teoriją. Penkių-šešių metų amžiaus vaikai sugeria į save viską, ką mato, girdi ir jaučia aplinkui save. Kiekvieną šio margo ir įvairiapusiško pasaulio momentą jie „pasimatuoja” sau. Tėvai vaikams yra maksimaliai artimi žmonės ir būtent tėvų elgesys susigeria į vaiką praktiškai visu šimtu procentų. Visi tėčio ir mamos įpročiai bei scenarijai, visi netgi menkiausi poelgiai ir mąstymo bei jausmų modeliai persiduoda vaikams. Tėvų bendravimo maniera ir jų jausmai irgi tampa vaikams jų būsimais scenarijais.
Ir paskui, kai žmogus užauga, jis realizuoja visą tą mozaiką, kurią sudaro tėvų ir kitų reikšmingų suaugusių elgesys. Visa tai tampa jo mąstymo būdu, jo gyvenimo scenarijumi.
Jeigu vaikystėje tėvai daro viena, o auklėja visai kitaip, prisiskaitę kokių nors knygų ar prisiklausę svetimų patarimų, yra labai didelė tikimybė, kad tokioje aplinkoje užaugusiam vaikui susiformuos labai galingas vidinis konfliktas.
Neauklėkite vaikų žodžiais, kurie, jūsų manymu, turėtų išugdyti jums ar sociumui priimtiną elgesį.
-
Nevalia būti atviram, garsiai kalbėti ir juoktis;
-
Nevalia atvirai demonstruoti jausmų, ypač „negatyvių” – pykčio, baimės, ašarų;
-
Nevalia atvirai aptarinėti problemų;
-
Na ir nemirtingos, amžinos tėvų frazės: „kaip tau ne gėda?” ir „ką žmonės pasakys”.
Visu tuo jūs duodate vaikui signalą: „negalvok, nejausk, nepasitikėk savimi!”
Be to, suformuojate vaikui vidines nuostatas, kurių jis paskui laikosi visą gyvenimą, visose gyvenimiškose situacijose. Šitas vidinis konfliktas ir jūsų asmeninis pavyzdys vėliau įstums vaiką į įvairias priklausomybes, iš kurių ištrūkti labai sudėtinga. Kartais išsilaisvinimas gali trukti visą gyvenimą.
Auklėti vaikus žodžiais – beprasmiška.
Ne tėvų žodžiai, o darbai – protingo auklėjimo pagrindas.
-
Norite, kad užaugtų sėkmingu žmogumi? Pats tapkite sėkmingas;
-
Norite, kad pasitikėtų savimi? Pats savimi pasitikėkite;
-
Norite, kad būtų atsakingas? Būkite atsakingas pats;
-
Norite, kad būtų geras? Būkite geras su juo.
Ir taip toliau, sąrašą galite pratęsti patys.
Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimą:
-
Nesate sėkmingas?
-
Turite žemą savivertę?
-
Turite priklausomybių?
Štai į šiuos dalykus ir reikia nukreipti visą savo dėmesį.
