Auklėti vaiką – tai išlaisvinti jį nuo šių dalykų

Pasidaryti vaiką nesudėtinga. O štai išauklėti, nepridarius daugybės klaidų – be galo aktualus klausimas. Knygynų lentynos lūžta nuo pedagoginės literatūros, vaikų psichologo profesija mūsų dienomis jau ne retenybė. Tačiau visa tai nė kiek nesumažina suaugusių žmonių, kurie kreipiasi į psichologus pagalbos dėl vaikystėje patirtų traumų, skaičiaus.

Galima ilgai postringauti šia tema, pažerti krūvą nuorodų į profesionalų parašytas knygas ar tiesiog prasilėkti per tematinius interneto tinklapius. Rezultatas bus tas pats. Dėl to nutarėme išvardinti tuos dalykus, nuo kurių vertėtų atriboti vaikus.

Būtinybė padaryti įspūdį. Apsimesti, užsimauti kaukę, būti tuo, kuo tu nesi iš tikrųjų – labai kvailas sumanymas. Praktiškai kiekvienas žaidžia tokius žaidimus. Iš pradžių jie padeda užmegzti reikiamus ryšius, suformuoti patogius tarpusavio santykius. Tačiau galiausiai vis tiek būsi demaskuotas. Dėl to nesislėpk po kaukėmis. Visada atsiras žmonių, kuriems patiksi arba atvirkščiai – būsi labai nesimpatiškas.

Etiketės. Atprask kabinėti etiketes žmonėms arba įvykiams, kurių negali suprasti. Stereotipinis mąstymas dar niekam nesibaigė geruoju.

Kritika. Neįprask vertinti negatyviai. Visada bus kitokių žmonių. Visada bus tavo lūkesčių neatitinkančių įvykių. Visi mes skirtingi.

Skundai. Kas nemėgsta pasiskųsti – žmonėmis, situacijomis, įvykiais? Tačiau tai viso labo tavo paties negatyvios emocijos, susijusios su šiais reiškiniais, ir nieko daugiau. Pakeisk emocijas, pasikeis požiūris.

Įprotis gintis. Turi pilną teisę turėti savo požiūrį ir pažiūras. Tačiau nereikia nusiristi iki marazmo, jeigu esi nepajėgus priimti svetimų nuomonių.

Kontrolė. Nėra būtinybės kontroliuoti visko, kas su tavimi vyksta. Toks gyvenimas – patinka tau tai, ar nepatinka. Gali keisti gyvenimą, gali priešintis ir kovoti, o gali paprasčiausiai palikti jį ramybėje ir leisti jam būti tokiu, koks jis yra.

Kaltės jausmas ir kaltinimai. Prisiimti visišką atsakomybę už savo gyvenimą – reiškia nustoti jausti kaltę ir liautis kaltinti kitus. Niekas nekaltas dėl to, ką turi ir ko neturi, ką jauti ir ko nejauti. Kaip ir tu pats nekaltas dėl kitų žmonių gyvenimų. Tiesiog priimk šitą aksiomą ir gyventi bus žymiai paprasčiau.

Pokyčiai. Jie neišvengiami. Jie vyksta kiekvieną dieną kiekvieno žmogaus gyvenime, net jeigu jis į tai neatkreipia dėmesio. Pokyčiai būtini, kad galėtume vystytis ir žengti į priekį. Dėl to nereikia jiems priešintis, juos reikia priimti ir gyvenimas ims keistis į gera.

Baimės. Savo baimes tu susikuri pats. Jos gyvena tik tavo galvoje. Jos gali tapti draugėmis, signalizuojančiomis, jog gyvenime kažkas ne taip. Pokyčiai išorėje įmanomi tik tada, kai pasikeičia vidinės nuostatos.

Praeitis. Ji tikrai buvo, ir ją reikia paleisti. Taip, tai labai sudėtinga. Ypač, kai gąsdina ateities nežinomybė. Problemą išsprendžia sugebėjimas gyventi čia ir dabar.

Pasiteisinimai. Demaskuok juos ir sumesk į tą patį stalčių, kur laikai įprotį gintis. Teisinti save ir savo neveiklumą – tai pačiam sau kaišioti pagalius į ratus gyvenimo kelionėje.

Lūkesčiai. Neturėk lūkesčių kitų žmonių atžvilgiu ir nepaisyk aplinkinių lūkesčių, adresuotų tau pačiam. Tie žmonės tikriausiai supratimo neturi, ko tu iš jų lauki. O ir tu pats jiems nieko neskolingas ir nieko neprivalai.

Teisingai auklėti vaiką – tai ne tik išmokyti jį naudingų ir teisingų principų, bet ir apsaugoti nuo nereikalingų bei žalingų.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI