Barniai vaikų akivaizdoje ir jų pasekmės

Nebūna santykių be barnių, jie neišvengiami, kai kyla konfliktas ir reikia ieškoti sprendimo. Tačiau negalima leisti, kad ginčai pavirstų skandalais ir juo labiau neleistina kivirčytis vaiko akivaizdoje.

Vaikai, kurie dažnai tapdavo barnių ir skandalų (jau nekalbant apie fizines batalijas) liudininkais, jaučia nepasitikėjimą ir baimę. Jie kankinasi, o paskui šios kančios transformuojasi į pyktį ir kitą negatyvą. Kai vaikai dar visai maži, psichologinės pasekmės gali būti dar sunkesnės.

Galimos pasekmės

Pasąmonės lygmenyje, kai vaikai dar labai maži. Naujagimiai fiksuoja pasąmonėje aplinkinių žmonių nuotaikas ir netgi balsus bei gestus. Jie ne tik sugeria į save juos gaubiančią meilę, bet ir jaučia, kada situacija įsitempia ir tampa nekontroliuojama. Vaikai reaguoja į piktą balsą ar netgi žvilgsnį.

Pasekmės vaiko emociniam vystymuisi. Nepriklausomai nuo nesutarimų masto, įtemptoje šeimyninėje atmosferoje augusiam vaikui gali susiformuoti labai rimti emociniai sutrikimai. Toks negatyvus fonas namuose neleidžia vaikui jausti ramybės, naikina savivertę ir orumo jausmą. O rami aplinka, kai vaikas nedalyvauja suaugusių konfliktuose ir jų nemato, priešingai, padeda harmoningai vystytis psichologine prasme.

Barnių įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikui. Šiame gyvenimo etape vaikas dar ne iki galo išmoko kalbėti ir bando išreikšti savo jausmus ir nuotaikas neverbaliniu bendravimu. Dėl to po barnio jis gali karčiai verkti arba elgiasi įžūliai ir nuraminti jį labai nelengva. Jie jau ne kūdikiai, tačiau vis tiek kol kas nesupranta tikrųjų kivirčo priežasčių. O jei prisiminsime, kad vaikai tokiame amžiuje žvelgia į pasaulį grynai iš egocentriškų pozicijų, darosi aišku, kodėl kai kurie iš jų ima jaustis kalti dėl tėvų nesantaikos. Reakcijos įvairiais konkrečiais atvejais gali būti skirtingos, tai priklauso nuo paties vaiko. Vieni elgiasi taip, tarsi nieko nenutiko. Kitus apima siaubas, jie bijo, kad atsitiks kažkas siaubingo. Treti slepiasi nuo išorinio pasaulio iki to laiko, kol vėl pasijaučia saugūs. Atsiliepia tai ir miegui bei apetitui. Vaikai gali pradėti šlapintis į lovelę, tapti labai dirglūs, agresyvūs.

Barnių įtaka mokyklinio amžiaus vaikams. Šiame amžiuje vaikai jau pradeda suprasti, kas vyksta aplinkui. Bet ir jie jaučia baimę, jiems irgi atsiranda kaltės prieš tėvus jausmas. Dėl šios kaltės jie priversti stoti į vieną ar kitą pusę. Mergaitės dažniau stoja mamos, berniukai – tėvo pusėn.

Nedidelių, tačiau dažnų barnių įtaka. Kaip ten bebūtų, vaikai pripranta prie konfliktų, kurie sukuria namuose nesveiką atmosferą. Vaikas puikiausiai supranta, kad net menkiausia smulkmena gali sugadinti patį maloniausią momentą. Vaikas gali jausti būtinybę kažkaip kontroliuoti situaciją, be to, jis gali nustoti reikšti savo tikruosius poreikius, kad nepatektų į nemalonę. Dar labiau smurtas įtakoja vaiko pasitikėjimą savimi.

Rimti kivirčai ir įžeidinėjimai. Jokiu būdu negalima kviestis vaiko į sąjungininkus prieš kitą konflikto pusę. Ypač jeigu jau priimtas galutinis sprendimas išsiskirti. Be to, svarbu vengti barnių vaiko akivaizdoje vakarais, prieš vaikui einant miegoti. Šis momentas mažyliui labai svarbus, tokiu metu jis turi būti maksimaliai ramus. Nesutarimų pasitaiko visose šeimose. Tačiau reikia iš visų jėgų stengtis, kad nepakenktumėte vaikams. Kiekvienas žmogus individualus ir suvokia konfliktus savaip.

Barkitės vaikams nematant. Vaikai gali žinoti, kad tėvai dėl kažko aiškinasi santykius, tačiau bent jau nesijaus esantys konflikto dalimi. Vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, negali giliau prasiskverbti į žodžių prasmę, jie viską suvokia tiesiogine prasme. Ir jeigu išgirs iš tėvų kažką panašaus į „Pakaks, esu sotus/soti tokio gyvenimo, negaliu daugiau į tave žiūrėti…“, vaikai ne tik patirs skausmą, bet ir jausis labai nepasitikinčiais, įtardami, kad tėvai ruošiasi skirtis.

Kalbėkite su vaikais. Kartais barniai vaikų akivaizdoje neišvengiami. Tačiau tokiu atveju būtina paaiškinti vaikui, kad visi žmonės ginčijasi, net jeigu labai vienas kitą myli. Vaikas turi suprasti: barnis nereiškia, kad tėvai vienas kito daugiau nebemyli ir nebevertina. Jei konfliktas išsisprendė, neblogai suorganizuoti kokį nors šeimyninį renginuką. Tik be dirbtinumo ir apsimetinėjimo. Jeigu pyktis ir įtampa išliko, vaikai būtinai tai pajaus, kad ir kaip besistengtumėte apsimesti linksmais.

Tėvai kaip elgesio modelis. Visada turėkite galvoje, kad tėvai savo vaikams yra elgesio pavyzdžiai ir modeliai. Kartą pamatę, kaip vienas iš tėvų žodiškai ar fiziškai smurtauja prieš kitą, vaikai patirs labai gilią traumą. Ir ji turės pasekmių tiek būsimai vaiko asmenybei, tiek tam suaugusiam žmogui, kuriuo vaikas kažkada taps. Be to, tai būtinai atsilieps vaiko bendravimui su draugais.

Svarbiausia – išmokyti vaikus spręsti konfliktus dialogu. Tam būtina sukurti namuose pakantumo ir tarpusavio pagarbos atmosferą. Tokią, kurioje nebėra reikalo pykti, rėkauti ir švaistytis nemaloniais žodžiais.

Šaltinis