Baziniai žmogaus sugebėjimai. Ko reikia išmokyti vaiką

Mokyklose, o pastaruoju metu ir vaikų darželiuose vaikams dėsto pernelyg daug įvairių disciplinų. Ir kiekvienas pedagogas ar psichologas reklamuoja save ir savo metodą kaip „patį reikalingiausią” būsimai mokinio laimei. Ko tik neprigrūdame į vaikų ir savo pačių galvas…

Būtų visai ne pro šalį suvesti visą tą pasiūlymų chaosą į kokią nors aiškią ir griežtą sistemą. Kad ir ko mokytumėte savo vaiką: matematikos ar batsiuvystės, visa gyvenimiškos patirties įvairovė susiveda į keturis bazinius sugebėjimus.

Būtent šie sugebėjimai užtikrina mums galimybę apskritai kažkuo užsiimti gyvenime.

Todėl iš pradžių perskaitykite šį tekstą, o jau paskui užrašinėkite vaiką ir karate sekciją, koldūnų lipdymo kursus ar užsienio kalbos pamokas. Gali būti, kad vaikydamiesi įvairovės ir kiekybės, jūs pražiopsojote kažką svarbaus.

Taigi…

Pirmasis bazinis žmogaus sugebėjimas – tai sugebėjimas suvokti savo paties poreikius.

Antrasis bazinis žmogaus sugebėjimas – tai sugebėjimas įvertinti sąlygas ir aplinkybes, kuriose jis realizuos savo poreikius.

Trečiasis bazinis žmogaus poreikis – sugebėjimas pasirinkti adekvačias priemones tikslui pasiekti.

Ketvirtasis bazinis žmogaus poreikis – sugebėjimas suvokti bendrus uždavinių išsikėlimo ir sprendimo principus.

Pasižiūrėkime, kas gaunasi. Pirmieji trys punktai – gryna psichologija. Ir tik ketvirtasis bent šiek tiek susijęs su mokykla ir mokykline programa.

Kitaip sakant, trijų ketvirtadalių dalykų, būtinų, kad individas išgyventų pasaulyje, mokykloje paprasčiausiai nedėsto!

Mokykla užsiima tik ketvirtadaliu to, kas būtina, kad žmogus išgyventų.

Jei katė pamėgintų šitaip ruošti gyvenimui savo kačiukus, numodama letena į tris ketvirtadalius būtiniausių įgūdžių – galas kačiukams.

O dabar panagrinėkime ketvirtą punktą. Priminsiu, kaip jis skamba: „sugebėjimas suvokti bendrus uždavinių išsikėlimo ir sprendimo principus”.

Čia kaip tik tai, ką mes suprantame kaip išsilavinimą. Tai kairiojo smegenų pusrutulio aktyvumo vystymas. Žmogus mokomas mąstyti. Racionalumas.

Ar moko šito mokykloje? Analizė, sintezė, apibendrinimas, chaoso pertvarkymas į aiškia sistemą, sugebėjimas aptikti analogijas, įžvelgti dėsningumus…

Kitados mokyklose (klasikinis gimnazijose gaunamas išsilavinimas) šito išties mokė. Buvo netgi specialus kursas „Logika”. Ir toji logika buvo privalomai įtraukta į bendrą mokyklinį kursą. Logika buvo taikoma mokantis biologijos (medžiagos susisteminimas), dėstant gimtosios kalbos gramatiką, matematiką…

Dabar mokyklose moko (daugiau ar mažiau gerai):

  • Informatikos;
  • Fizikos;
  • Chemijos;
  • Algebros;
  • Geometrijos…

Tačiau ar mokomi mokiniai bendrų uždavinių išsikėlimo ir jų sprendimo principų? Netgi su vienu ketvirtadaliu bazinių įgūdžių dėstymo švietimo sistema nesugeba susidoroti.

Sugebėjimas suvokti savo poreikius, blaivus situacijos vertinimas, sugebėjimas pasirinkti adekvačias priemones savo tikslams pasiekti – viso to moko psichologija. O dar to paties išmoko pats gyvenimas. Tačiau gyvenimo pamokos trunka ilgai ir neretai gyvenimo mokykloje neapsieinama be rūsčių „fizinių bausmių”.

O psichologija išmoko greitai, remdamasi svetimomis klaidomis ir labai humaniškai.

Tačiau ji kaip ir anksčiau niekam nereikalinga.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *