Be ištikimybės nebus santykių

Ištikimybė – privalomas, neatskiriamas santykių atributas. Be ištikimybės šeima kaipo tokia neegzistuoja. Bet kuri neištikimybė, kad ir kas bebūtų neištikimas, įkala vinį į šeimos karstą.

Apskritai neištikimybei galima priskirti ne vien seksą už šeimos ribų. Pažintys realiai ar internete, flirtas su priešingos lyties atstovais – tai jau neištikimybės pradžia, didelis pirmasis žingsnis. Kodėl? Todėl, kad mylinčiam žmogui jo partneris – pats geriausias ir jam jo visiškai pakanka. Kiti aplinkiniai tam žmogui lyties neturi. Ištikima savo vyrui žmona bendrauja su kitais vyrais ramiai, mandagiai, tačiau vėsokai. Nekoketuoja, nedalina avansų, neflirtuoja, nesileidžia, kad jai asistuotų. Ji elgiasi su kitais vyrais kaip su belytėmis būtybėmis. Arba dalykiškai (jei turi bendrų reikalų) arba niekaip.

Tas pats galioja ir vyrams.

Kada atsiranda pareiga saugoti ištikimybę? Kai kas galvoja, kad po vestuvių ar kažkokios kitos oficialios ceremonijos. Esama netgi bjaurios patarlės, kad iki vestuvių moteris turi teisę poruotis su kitais vyrais, kadangi iki vestuvių – tai ne neištikimybė, o kastingas, atranka. Deja. Jeigu moteris tai daro iki vestuvių, vadinasi, vyro ji nemyli. Nes niekas nebus neištikimas mylimam žmogui. O jeigu nemyli iki vestuvių, tai dėl ko ji staiga nei iš šio, nei iš to pamils padėjusi parašą santuokos liudijime?

Tas pats galioja ir vyrams.

Ištikimi turi būti abu partneriai. Dėl to neretai kyla visiškai jokio pagrindo neturintys ginčai. Prisiskaitę įvairiausių autorių rašliavos ir jos nesupratę, žmonės stengiasi pritempti biologinę informaciją iki savo situacijos.

Vyrai teisina savo neištikimybę lytiniu instinktu. Jeigu patinas gamtoje poligamiškas, vadinasi, ir jam, vyrui, leidžiama eiti kairėn. Tai viso labo atsikalbinėjimas, kadangi žmogus, skirtingai nei gyvūnas, yra ne tik biologinė, bet ir socialinė būtybė. Ir socialinė jo psichikos dalis turi kontroliuoti biologinius instinktus. Vyras – ne gyvulys, o protas, žmonijos ir civilizacijos smegenys, jis – moralės skleidėjas. Jeigu jis elgsis amoraliai, tai kokį pavyzdį regės jo namiškiai? Jei šeimos galva elgiasi palaidai, tai koks šeimoje bus moralinis klimatas? Žuvis pūva nuo galvos. O galva šeimoje – vyras.

Yra dar viena klaidinga nuomonė apie patriarchališką šeimą. Kai kurie vyrai mano, kad patriarchališkoje šeimoje vyras turėjo teisę būti neištikimas žmonai. Tai apskritai prieštarauja pačiai tokios šeimos esmei, patriarchališka šeima kaip tik ir atsirado kaip priemonė visam gyvenimui sujungti vieno vyro ir vienos moters gyvenimus.

Ką kaltinti dėl neištikimybės? Dėl moterų neištikimybės kaltos moterys. Dėl vyrų neištikimybės kalti abu. Kodėl? Todėl, kad moteris atsakinga už jaukumą ir psichologinį komfortą poros gyvenime. Jeigu vyras eina pas kitą, vadinasi, jo moteris daro kažką ne taip. Tačiau vyriškoje neištikimybėje didesnis kaltininkas visgi pats vyras. Dėl ko jis slapčia, tarsi vagis, laksto pas kitą moterį, tačiau bijo išsiaiškinti santykius su saviške, ją apgaudinėdamas? Būtų sąžiningiau atsisveikinti su ta, kuri tau nebetinka ir pradėti santykius su kita. Dėl to galiausiai kalčiausias yra būtent tas, kuris buvo neištikimas. O teisinti neištikimybę kokiais nors nevykusiais atsikalbinėjimais – apskritai paskutinis reikalas. Absoliučiai nevyriškas elgesys.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *