Be tėvo užaugę berniukai. Moterų dėmesiui

Pasaulis, kuriame dabar gyvename, smarkiai pasikeitė nuo tų laikų, kai vyras-tėvas buvo itin reikšminga berniukui figūra, kur nuo mažų metų berniukas turėjo mokytis vyriškumo, o pavyzdžiu jam tapdavo tėvas, vyresni broliai, dėdės, seneliai. Šiandien viskas susimaišė, susiplakė, susimalė, tame tarpe vaidmenys ir pareigos, susijusios su lytimi. Nežiūrint į tai, kad formaliai vyras tebelaikomas šeimos galva, jo vaidmuo šeimoje pasikeitė, kai kuriais atvejais – neatpažįstamai. Motina gali uždirbti šeimai pinigų, o tėvas pasiimti motinystės atostogas.

Žmonės kvailioja, tačiau gamtos neapgausi. Berniukas jau gimė vyru, o mergaitė – moterimi su visais savo lyčiai būdingais skirtumais ir ypatumais. Ir vaiko auklėjimas turi didžiulę reikšmę, koks vyras, ar kokia moteris iš tų vaikų užaugs.

Vaikystėje gautos patirties psichologinis efektas gali turėti labai negatyvių pasekmių tolimesniame gyvenime. Vaikystė be tėvo kenkia būsimam vyrui. Šiuolaikinėms moterims praktiškai vienodai rodo, su tėvu auga sūnus, ar be tėvo. Svarbiausia, kad jis turi mamą, visa kita nesvarbu. Gaila, bet taip nėra. Moteris negali išauklėti berniuko vyru bent jau dėl to, kad vyrai ir moterys pernelyg skirtingi. Skiriasi absoliučiai viskas, pradedant realybės suvokimu ir baigiant mąstymo būdu. Skirtinga smegenų sandara, skirtinga smegenų veikla, viskas skirtinga, nors mes užsispyrę į tai neatsižvelgiame.

Kokių pasekmių susilauks suaugęs vyras, vaikystėje neturėjęs tėvo?

  • Be aiškaus tėvo pavyzdžio berniukai seks kitų aplinkinių vyrų pavyzdžiais. Dažniausiai ne pačiais geriausiais;
  • Autoritetu ir sektinu pavyzdžiu jis laikys motiną, t.y. MOTERĮ – sąmoningai arba pasąmonės lygmenyje;
  • Vaikystėje nesusidūręs su vyrišku autoritetu, berniukas, o paskui ir suaugęs vyras neturės supratimo, kas yra elementari vyriška atsakomybė;
  • Bus visiškai iškraipyti jo jausmai, tokie kaip kaltė, gėda, pagarba, komforto jausmas. Jis iškreiptai, ne vyriškai žvelgs į seksą, neturės vyriško pasitikėjimo savimi;
  • Be tėvo užaugęs vyras ieškos moterų, kurių draugijoje jausis, kaip jautėsi gyvendamas su mama – saugus, aptarnautas ir t.t.
  • Jis nejaus atsakomybės už santykius. Visa atsakomybė šiuo atveju užguls jo moterį, o jis liks pasimetęs, nuolat stengsis užpildyti tuštumą, kurio net nemoka įvardinti ir suvokti, tą tuštumą, kurią turėjo užpildyti jo gyvenime tėvas;
  • Daugelis be tėvo užaugusių vyrų dažnai keičia seksualines partneres ir santykius, daugumai jų gyvenime tenka kautis, įrodinėjant faktą, jog jie yra vyrai;
  • Netgi sekso metu jis lauks, kad moteris suteiks jam pasitikėjimo savo vyriškumu. Jo moteriai teks kiekvieną kartą demonstruoti, kokį įspūdį jai padarė jo sugebėjimas ir pastangos;
  • Jis gali būti įsitikinęs, kad partnerė pati žino, kaip jam patinka, ir ko jam reikia pasitenkinimui;
  • Jis gali būti labai aktyvus seksualinėje sferoje, turėti iškart kelias partneres, kurios viena kitos nepažįsta;
  • Jis gali turėti santykių „kairėje“ ar būti pasirengęs naujiems santykiams tam atvejui, jei dabartiniai nepavyks.

Trys priežastys, kodėl berniukams reikalingas tėvas.

Pakeisti kuo nors tėvo mažam berniukui neįmanoma. Tai, žinoma, nebūtinai turi būti jo biologinis tėvas, gyvenime visko pasitaiko, tačiau tai turi būti vyras, kuris imasi tėvo vaidmens. Pačiam berniukui tai nebus antraeilis vaidmuo;

Berniukai, žvelgdami į tėvą, kaip kempinės sugeria į save vyriškumą. Pirmieji 5 gyvenimo metai jiems ypatingai svarbūs. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi su lytimi susiję charakterio bruožai. Yra bruožų, kuriuos berniukams ir mergaitėms lemia būtent lytis. Berniukams reikalingas akivaizdus vyriškumo pavyzdys ir ne ta prasme, kuria tai supranta moterys, o kur kas subtilesniame lygmenyje;

Vienišos motinos turi į tai atsižvelgti ir suteikti galimybę savo berniukui jauti stabilią vyrišką įtaką. Realiame gyvenime, deja, viskas atvirkščiai – motinos iš visų jėgų stengiasi apsaugoti sūnų nuo bet kokios vyriškos įtakos, pakeisdamos ją savimi ir savo moteriškumu.

Žvelgdami į tėvą, berniukai mokosi elgtis su moterimis. Vyrai elgiasi su žmonomis taip, kaip jų tėvai elgėsi su jų mamomis. Tai pasakytina ir apie gerus, ir apie blogus pavyzdžius. Ir tėvas turi turėti tai galvoje. Jo elgesys – pavyzdys sūnui. Tiems, kurie pavyzdžio neturėjo, labai sunku susiformuoti vyrišką vaidmenį suaugusiame gyvenime.

Nusivylusios santykiais su vyru, moterys nusprendžia geriau auklėti sūnų pačios, nei su „tokiu tėvu“. Kai kuriais atvejais tai pateisinama, tačiau atimti iš berniuko vyrišką įtaką galima neleidžiant bendrauti su vienu konkrečiu žmogumi, o ne apskritai su visais vyrais.

Su tėvu užaugę berniukai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir gyvenimu. Jie pajėgūs suformuoti šį pasitikėjimą ir savo pačių sūnums. Tai gali padaryti netgi tie vyrai, kurių moterys nelaiko stipriais. Tėvas visiškai kitaip nei motina moko sūnų įveikti kliūtis ir sunkumus, ištverti vyriškai skausmą. Berniukai atidžiai stebi, kaip tai daro tėvas, jie nuo mažų dienų mėgdžioja jo elgesį visose situacijose. Šitos pamokos prasideda nuo kūdikystės.

Mama šito išmokyti negali. Ji greičiausiai auklės berniuką tokiu, koks jis, jos nuomone, turėtų būti. Dažniausiai tai susiveda į primityvų sau patogaus aptarnaujančio personalo dresiravimą. Moterims paprasčiausiai nėra kitos alternatyvos, viskas, ką jos gali, tai išauklėti tipišką „mamytės sūnelį“. Tai nėra gerai, nėra blogai, tai realybė. Labai nemaloni vienišoms motinoms, bet realybė.

Berniukiški bruožai akivaizdūs visiems, ir esmė čia netgi ne seksualiniuose skirtumuose, ne tame, kiek išsivysčiusi mūsų visuomenė, o tame, kad gamta sukūrė ne tik fiziologinius lyčių skirtumus, bet ir paskirstė lytims skirtingus vaidmenis.

Berniuko vystymosi procesą galima suskirstyti į tris svarbius etapus:

Pirmasis etapas. Nuo 0 iki maždaug 6 metų. Labai stiprus emocinis prisirišimas prie motinos. Tėvas berniukui – antrame plane, tačiau jo pavyzdys veikia berniuko vystymąsi ne mažiau nei motinos pavyzdys.

Antrasis etapas. Nuo 6 iki 14 metų. Berniukui formuojasi vyriškas elgesys. Dėl to šiame etape jam svarbiausias tėvas. Vaiko dėmesys susitelkia į tėvą, jo reikalus, elgesį, poelgius, įpročius, pažiūras. Berniukas formuoja ir šlifuoja savo sugebėjimus, kūrybines galias, įgyja naujų žinių bei įgūdžių. Visa tai daroma bendraujant su tėvu.

Trečiasis etapas. Nuo 14 metų, paauglystė. Tėvai jau nebe tokie autoritetai paaugliui. Jis formuojasi nuosavą įvykių vertinimo modelį, savas moralines ir etikos vertybes, generuoją savą vertybių sistemą. Svarbus komponentas šiame etape – bendraamžiai.

Tai apytikriai berniuko virtimo vyru etapai, jie sklandžiai pereina vienas į kitą, tai vyksta netolygiai, dėl to į šią klasifikaciją vertėtų žiūrėti kaip į orientyrą ir atsižvelgti į jį, auklėjant berniuką ir sprendžiant, su kuo ir kaip jį reikia auklėti. Laiko vyriškų bruožų ir bendravimo su kitais žmonėmis, ypač moterimis, formavimuisi yra labai nedaug. Turėkite tai galvoje.

Šaltinis