Besąlygiška meilė. Mitas ar realybė?

Kas yra besąlygiška meilė, kurios visi taip trokšta, kai kurie – reikalauja, tačiau niekas negali normaliai paaiškinti, kaip ją įsivaizduoja?

O įsivaizduoti išties galima labai įvairiai ir skirtingai. Dauguma žmonių laiko meile kažką visiškai kita. Tai, ką esame pratę vadinti meile, dažniausiai tėra viso labo neurotiškas prisirišimas.

Įsivaizduokite, ką jaučia moteris, atiduodanti vyrą kitai be jokio skausmo ir nuoskaudų. Ir tuo pat metu pabandykite prisiminti, kaip dažnai tai nutinka. Tokiose situacijose labai gerai jaučiasi, kur tikrasis tu ir kur tavo Ego, kokia kalba jis kalba su tavimi ir kiek turi besąlygiškos meilės viskam, kas gyva. Ar tikrai linki laimės mylimam žmogui, jeigu jis laimingas ne su tavimi, o gal nori atsiplėšti nuo jo gabaliuką sau? Arba atvirkščiai – prievarta įbrukti jam gabalėlį savęs, kad jis tavęs nepamirštų, nors šito jis visai neprašė.

Galima manyti, kad besąlygiškai myli žmogų, atsižadėdamas savęs ir visame kame jam pataikaudamas. Įvairaus plauko manipuliatoriai, beje, labai mėgsta tuo naudotis. „Jeigu tu mane myli, reiškia, privalai…“ (ir toliau nesibaigiantis reikalavimų ir pretenzijų sąrašas). Ir čia mylintiems žmonėms baigiasi argumentai, neretai – ir jėgos. Nes besąlygiška meilė toli gražu ne visada reiškia pasiaukojimą, netgi atvirkščiai – ji reiškia sugebėjimą laiku nusistatyti distanciją ir pasitraukti iš santykių, išsaugojus širdyje šiltus jausmus ir nieko neįrodinėjant žmogui, kuris nesugeba tos aukos priimti ar įvertinti.

Laikoma, kad tėvų meilė yra besąlygiška, tačiau tai labiau lūkesčiai nei realybė. Nes jei iš tiesų taip būtų, neegzistuotų liūdnai pagarsėjusi tėvų ir vaikų problema su nesibaigiančiais vertybių ir pažiūrų karais. Galima išties manyti, kad myli vaiką ir atiduoti jam visą save, bet ar netaps jam tai meškos paslauga? Kad mylėtum vaiką besąlygiška meile, reikia labai gerai pažinti patį save, kad nesupainiotum meilės su savo paties troškimais vaiko atžvilgiu. Nes jeigu vaikas nepateisina tavo lūkesčių – čia jau ne meilė, o neišsipildę lūkesčiai. Išties mylintys žmonės myli be jokių lūkesčių.

Kad geriau suprastume, kas yra tikra besąlygiška meilė, reikia pirmiausiai absoliučiai priimti patį save. Ne veltui vienas iš svarbiausių dvasinių priesakų skamba kaip: „pamilk artimą kaip pats save“. Kas gali būti paprasčiau ir suprantamiau? Juk mūsų požiūris į pačius save lemia mūsų sąveikavimo su pasauliu pobūdį. Jeigu šie santykiai sudėtingi ir painūs, visas pasaulis mums taps viso labo kreivu veidrodžiu, kuriame matysime iškraipytas savo pačių daleles, jos mus pastoviai žeis ir skaudins, formuos liguistas ir skausmingas situacijas ir traumuojančius santykius.

Nebrandus žmogus nesugeba besąlygiškai mylėti. Tai tas pats kaip prasėdėti visą gyvenimą pripučiamame baseine arba išplaukti į atvirą jūrą. Ir vienu, ir kitu atveju – vanduo, tačiau pojūčiai ir mastai nesulyginami. Okeanas kelia siaubą tam, kuris nematė nieko kito, tik baseiną. Nors normaliai bręstančio vaiko tai neišgąsdins, o greičiau suvilios žengti ieškoti nuotykių. Dėl to bet kokie meilės pažeidimai – tai trukdžių, iškilusių gyvenimo kelyje, kelyje į brandą, rezultatas. Ir jeigu artimieji savo laiku nesupažindino žmogaus su jūra, jam vargu ar lemta ją pažinti, beliks tik miglotas kažkokios nepasiekiamos svajonės ilgesys.

Ir, žinoma, tikrai besąlygiškai meilei reikalinga jėga. Vienos jėgos reikia, kad perplauktum pažįstamą kūdrą su jos antimis, varlėmis ir buožgalviais, o visai kitos jėgos reikia norint įveikti audringą okeaną. Tačiau galima pažinti okeaną ir tuo pat metu nevengti kūdros su antimis, įžvelgiant joje tą pačią prigimti į suprantant, kad iš ančiuko niekada neišaugs išdidus jūsų erelis.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Kaip apsiginti nuo svetimo negatyvo

Empatija - tai sugebėjimas atpažinti kitų žmonių emocijas. Simpatija - tai užuojauta kitiems žmonėms. Dažnai "būti empatu" reiškia, jog sugeriate didžiąją aplinkinių žmonių skausmo ir kančių dalį. Ir tai gali paveikti jus labai negatyviai. Jeigu teko pabūti viename kambaryje su negatyviu žmogumi, turėtumėte prisiminti, kokia nuodinga gali būti jo skleidžiama…

Atpirkimo ožio kasdienybė

Originalas Ožių būna įvairių: baltų, juodų, ilgais ir trumpesniais ragais, jaunų, senų, prižiūrėtų ir apleistų. Tiesa, dar būna Atpirkimo Ožių. Pastarieji „ganosi“ kone kiekvienoje organizacijoje. Toks ožys kasdien ateina anksčiau už visus, kasdien jaučiasi vargšas ir išnaudojamas, kasdien tipena į darbą drebėdamas, kad štai, kiti jį ims ir išnaudos. Be…

Spręskite problemas be konfliktų

Originalas Skyrybos visada reikalauja daug jėgų, kantrybės ir nervų. Jeigu iš pradžių buvote nusiteikę išsiskirti gražiuoju, dažnai šis nusiteikimas laikui bėgant išgaruoja. Erzina sutuoktinio nuotaikos ir elgesys, susierzinimas greitai perauga į priešiškumą ir pykčio priepuolius. Kaip to išvengti? Kaip išsiskirti taip, kad nereikėtų slapta “dalintis” daiktų ir viso užgyvento turto?…

Idealios profesijos intravertams

Originalas Jeigu kalbėjimas viešumoje jums reiškia stresą ir paniką, o susitikimai su klientais sukelia depresiją, nenusiminkite ir nebandykite pakeisti savo prigimties. Kitaip būsite nelaimingi visą gyvenimą. Verčiau jau pasirinkti veiklos sritį pagal savo temperamentą. Intravertams geriausiai tinka tokie darbai, kurie nesusiję su tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, nesibaigiančiais telefonų skambučiais ir…

Kaip išmokyti vaiką teisingai reaguoti į savo klaidas

Originalas Seniai žinoma, kad nuo tėvų elgesio priklauso, ar vaikas bus sėkmingas ir sugebės nuolat siekti įvairių laimėjimų, ar ne. Tėvai, norintys skatinti vaiką vystytis, būna linkę nuolat girti savo mažylius. Deja, ne visi pagyrimai padeda vaikui stengtis. JAV psichologė Carol Dweck eksperimentais nustatė, kad vaikų niekada negalima girti už…