Besikaupiantis nuovargis

Besikaupiantis nuovargis

Iš vienos pusės visa tai susiję su nusivylimu žmonėmis, santykiais, gyvenimu, iš kitos – su tuo, kad mes ir smulkmenose, ir stambesniuose reikaluose patys save nuvertiname.

Iš pradžių atiduodame žaislus jaunesniems, juk tėtis ir mama pasakė, kad mes jau dideli ir žaislai mums nebereikalingi.



Paskui, kad išsaugotume šeimą ar darbą, aukojame savo nuomonę, savo erdvę, troškimus.

Paskui atsiranda vaikai ir jau įpročiu tapęs savęs nepaisymo mechanizmas pradeda suktis pilna galia.

Kažkur sąmonės užkaboriuose rusena viltis, kad štai pabaigsiu projektą, paaugs vaikai, atsiras daugiau pinigų, ir štai tada…

Tačiau esmė yra ta, kad jeigu kiekvieną dieną nesurengsime sau nedidukės šventės, nepadarysime kažko savo malonumui, tai palaipsniui gyvenimas praras spalvas, kvapus, skonį ir amžinu mūsų palydovu taps nuovargis.

Prisiminkite tai, kas suteikia jums jėgų susigrumti su kiekvienos naujos dienos sunkumais, kad užpildo jus energija. Galbūt jūs mėgstate važinėtis dviračiu, žiūrėti kiną, svajoti, atsisėdęs ant palangės, piešti, rinkti lėktuvų modelius…

Jeigu jau užmiršote, kada kažką darėte grynai dėl savęs ir nebežinote, kur slypi jūsų energijos, domėjimosi gyvenimu šaltinis, prisiminkite, ką mėgote vaikystėje. Ir pradėkite tai daryti.

Iš pradžių atrodys, kad tokie užsiėmimai – niekai, kurie niekaip nepadės susigrąžinti gyvenimo skonio suaugusiam žmogui. Duokite sau laiko. Kantrybės. Jūsų kūrybiškoji asmenybės dalis, jūsų vidinis vaikas pasidalins su suaugusia jūsų dalimi fantazija, smalsumu ir energija.

Ką jūs šiandien nuveikėte sau?

Šaltinis