Brandi pozicija santykiuose su tėvais

Santykiai su tėvais gali prasidėti iš naujo, iš visiškai kitų pozicijų. Ir ims kelti visiškai kitus jausmus. Kada tai įvyksta? Kai suaugame ir nustojame laukti. Nustojame trainiotis palei tėvų namus su ištiesta elgetos ranka. Nustojame priekaištauti tėvams ir laikyti savyje vaikiškas traumas. Kai surandame savyje jėgų tapti brandžiais suaugusiais ir tuo pat metu išsaugoti pagarbą bei dėkingumą. Tai ir yra naujų santykių pradžia.

Visada stengiausi nusipelnyti mamos meilės, kiek save pamenu. Ir aš ne viena tokia. Sprendžiant iš skaitytojų laiškų, matau, kad mūsų labai daug. Tų, kurios vaikystėje stengėsi meilę užsitarnauti, o dabar bando ją nusipirkti. Įrodinėja, vis iš naujo ir iš naujo bando kažką mamai įrodyti. Kad pastebėtų, įvertintų, didžiuotųsi. Ir jeigu to neįvyksta, mes vis tiek nesiliaujame stengtis. Mes ir toliau – dar stipriau – kažką darome ir laukiame. Laukiame reakcijos, padėkos. Meilės.

Kai man buvo devyneri, stengiausi padaryti mamai kokį nors malonumą. Kad grįžtų iš darbo, o ant stalo – vakarienė. Na, koks nors vaikiškas sumuštinis. Ir man buvo labai svarbi mamos reakcija. Jai, žinoma, buvo malonu. Tačiau man visada atrodė, kad šito nepakanka. Mama grįždavo pavargusi, o aš laukiau, kad ji ims džiaugtis kaip vaikas. Juo labiau, kad tai apskritai mamai nebūdinga, jos emocijos labai santūrios.

Kai užaugau, dažnai pagaudavau save belaukiančią to paties. Kad padarai kažką mamai – ir lauki. Lauki reakcijos, susižavėjimo, kad pradės girtis ir girti. Kartais taip ir atsitikdavo – kai padovanojau skalbimo mašiną, už kurią ji man iki šiol dėkoja. O kartais nebūdavo. Ir tada užplūsdavo klaikus nusivylimas. Jausmas, kad gyvenimas nugyventas veltui. Kad mama manęs nemyli. Kad negavau kažko vertingo ir svarbaus. Būtent šitaip stengiausi užsitarnauti, iškaulyti meilę.

Kai baigiau mokyklą aukso medaliu – padariau tai dėl mamos ir mamai. Dėl jos įstojau į matematikos fakultetą ir jį baigiau. Kad mama didžiuotųsi ir mylėtų. Tiek daug jai visko padariau! Kad užsitarnaučiau meilę, kad įrodyčiau, jog esu verta jos meilės. Nes viduje buvo pojūtis, kad manęs negalima mylėti tiesiog šiaip. Mylėti galima tik dėl kažko ir už kažką. Už kažkokius svarbius poelgius, žygdarbius.

Mus juk visur šito moko – darželyje, mokykloje, gyvenime. Patys tėvai apie tai gali net nekalbėti, už juos kiti paaiškins. Mamos draugės aiškino man, kad esu apskritai ne mergaitė, o stichinė nelaimė, atitekusi mamai už kažkokias nuodėmes. Ir kad be manęs mama būtų galėjusi būti laimingesnė. Ir kad aš turiu mamą tausoti, mylėti, rūpintis ja. Turiu būti gera. Neturiu supratimo, ar mama apie tai žinojo. Tikriausiai kartais pasiskųsdavo, kaip sunku mane auginti, juo labiau – be vyro.

Mano mama išties nuostabi. O štai šitas vaizdas mano galvoje – siaubingas. Aš tiek daug metų gyvenau jausdama, jog mama tiek geresnė, šviesesnė už mane, kad niekad negalėsiu užsitarnauti jos meilės. Kad ji tarsi šventoji, nepasiekiamas idealas. Ir kiekvieną kartą, kai ištikdavo sudėtinga situacija, pavyzdžiui, kai mama imdavo mane kritikuoti, man buvo be galo skaudu. Nes viduje neturėjau ramybės. Nebuvo pojūčio, kad esu vertinga pati savaime, pagal nutylėjimą.

Labai sudėtinga situacija mudviem su mama tapo paskutinis skambutis mokykloje. Aš taip stengiausi, mes dainavome ir šokome, patys kūrėme dainas. Ir gavosi taip, kad manęs toje šventėje buvo daugiausia. Man kartais taip užeina – sudalyvauti visur! Ir visą laiką dairiausi į salę, ieškojau mamos akių. Norėjau, kad ji manimi didžiuotųsi. Baigėsi koncertas ant scenos susirinko mokytojai, kitų vaikų tėvai, gyrė mane. O mama… Mama pasakė, kad aš jai nepatikai. Tai ten, tai šen padariau viską blogai…

Tai buvo pati sunkiausia diena. Nes visa tai dariau ne sau, ne žiūrovams. Tik mamai. Ir būtent jai nepatiko. Nesikalbėjome su ja savaitę. Dar kokius metus nebuvo bent kiek gilesnio bendravimo iš širdies. Tarp mūsų iškilo siena. Aš ją pati pasistačiau. Kad nejausčiau skausmo ir nusivylimo. Nesugebėjau tapti savo auksinės mamos verta dukra. Taip ir likau didžiausia jos gyvenimo gėda…

Tik po daugelio metų pajėgėme apie tai pasikalbėti ir viena kitai atleisti. Kiek ašarų tada išliejome… Ir aš labai dėkinga mamai už tą pokalbį. Pokalbis ištirpdė ledus, leido vėl suartėti.

Tačiau susvetimėjimo laikotarpis suteikė daug patirties. Man daugiau nebereikėjo kariauti dėl mamos meilės. Teko verstis kitaip – ieškoti draugų, draugių, vyrų paramos ir meilės. To man pakako, nors skylė širdyje išliko. Tačiau atsivėrė nauji horizontai.

Kai į gyvenimą įžengė vyras, padariau atradimą, kad mane, pasirodo, gali kažkas mylėti. Kad aš ne tokia jau ir pabaisa. Gali mylėti tiesiog šiaip. Ir nors aš gana ilgai pagal seną schemą iš inercijos stengiausi jo meilę užsitarnauti, viduje kažkas keitėsi. Pamažu, po kruopelytę…

O paskui pasidarė paprasčiau bendrauti su mama. Dabar aš galiu ją mylėti. Tiesiog šiaip. Be sąlygų. Nieko iš jos nelaukdama mainais. Pasiųsti jai gėlių ir nelaukti padėkų telefonu. Padaryti siurprizą ir nesėdėti prie telefono, belaukiant jos skambučio. Aš užaugau. Viduje atsirado orumo jausmas. Ir meilė. Kai tiesiog myliu savo mamą, o visa kita neturi reikšmės. Aš darau jai tai, ko man norisi – iš tos pačios meilės. Ir nieko nelaukiu mainais. Nelaukiu pagalbos prižiūrint vaikus. Nelaukiu, kad ji atvažiuos gimstant mano trečiam vaikui. Nelaukiu pagyrų. Visa tai nesvarbu. Ji man tiesiog mama. Ir viskas. Su vaikais susitvarkysiu pati, aš juk turiu stebuklingą vyrą. Po gimdymo irgi bus viskas puiku. O užsitarnauti meilę daugiau neturiu kuo.

Tokia yra brandi pozicija bendraujant su tėvais. Jos neįmanoma susiformuoti staiga ir per trumpą laiką. Reikia subrandinti. Reikia tam pasirengti.

Nuo šio atspirties taško gali prasidėti nauja istorija, kai bendravimas iš kančios pavirs malonumu. Kai galėsite dalintis jausmais ir įspūdžiais, drauge juoktis ir verkti. Ir mylėti. Mylėti savo mamą tokią, kokia ji yra. Nes ji – pati geriausia. Dievo mums duota ir vienintelė.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

4 pratimai, padedantys įveikti nežinomybės baimę... Originalas Kiekvienam žmogui pažįstama didesnė ar mažesnė nežinomybės baimė. Bijome, kad gali įvykti kažkas, kas mums labai nepatiktų. Ši baimė net t...
10 motinos klaidų, kurios gali sugriauti dukrai gy... Originalas Didžiausia klaida, kurią daro motinos ir močiutės, – tam tikro merginai būtinų įgūdžių ir savybių rinkinio programavimas. „Tu turi būti mi...
Kaip teisdami kitus ribojame savo pačių laisvę Originalas Neteisk ir nebūsi teisiamas, rašoma Biblijoje. Paprastai šitie žodžiai yra interpretuojami ta linkme, jog kažkas kitas – Dievas ar aplinki...
Tavo asmeninis laikas Daug visko prirašyta apie tai, koks būtinas žmogui asmeninis laikas, tačiau dabar norėtųsi pakalbėtiu apie tai, kas tai apskritai per daiktas ir su ku...
Kančias kelia pasipriešinimas realybei Gyvenime kartais pasitaiko sudėtingų situacijų. Vieni stengiasi kovoti su problemomis, kiti prisitaiko, treti užsisklendžia savyje ir įsmunka į depres...
Prisiminti vaikystę, kad pasijaustume laimingi Ar pamenate vaikystę? Ar gerai atsikuria atmintyje seni įvykiai? Bet kuris suaugęs žmogus ne tik gali prisiminti ankstyvą vaikystę, bet ir panaudoti š...
Kas trukdo siekti tikslo ir jausti gyvenimo džiaug... Visi žmonės siekia būti laimingais. Apie tai, kaip tapti laimingu, prirašyta begalė knygų. Receptas labai paprastas: reikia viso labo susirasti tokį u...
Pagarba tėvams Mūsų tėvai - ne mažiau traumuoti žmonės nei mes patys. Jie irgi patyrė deficitą - ir dėmesio, ir šilumos, ir materialių gėrybių. Tarybiniais laikais j...
Užburtas nuoskaudos ratas "Aš jau trečius metus dirbu su psichologu. Poslinkių esama, palaipsniui gyju, kiek tai įmanoma. Bet štai neseniai atsirado pojūtis, kad sukuosi užburt...
Nepergyventos emocijos pritraukia į gyvenimą neper... Šiame straipsnyje kalba eis apie emocijas. Neseniai gavau laišką iš kliento, jame jis savo emocijas vadina silpnybe. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Juk ...
Jeigu nepatinka gyvenimas Daug kas siekia sužinoti, išsiaiškinti savo "tikruosius norus", suprasti, ko gi jie nori "iš tikrųjų". Kažkodėl manoma, kad tai išsiaiškinus, radikali...
Leiskite sau pradėti iš naujo Milijonai žmonių apsėsti idealo siekimo manijos. Šita manija trukdo priimti sprendimus tuo, kad žmogus pernelyg daug laiko eikvoja kiekvienos detalės ...
Kokie trys pagrindiniai žmogaus gyvenimo scenarija... Originalas Amerikiečių klinikinis psichologas, transakcinės analizės specialistas Claude‘as M. Steineris teigia, kad žmonės iš prigimties yra sveiki,...
Jūs ir aplinkiniai Mūsų gyvenimas labai priklauso nuo aplinkos. Paimkime kaip pavyzdį gyvūnus. Jų dydį, spalvą, formą ir elgesį nulėmė toji aplinka, kurioje jie gyvena. ...
Kodėl aukojamės ir kaip to atsikratyti? Mes labai dažnai pamirštame save. Ypač tai aktualu jauniems tėvams - viską geriausia vaikams. Tokie paprasti norai kaip pamirkti vonioje, suvalgyti ka...
Bendravimas su kontroliuojančiais ir kritikuojanči... Problema. Kai kurie streso apimti žmonės tampa itin kritiški svetimai veiklai. Juos apsėda manija kontroliuoti laiką, švarą, tvarką. Jie siunta, steng...
Kaip reaguoti į kritiką, kurią laikote neteisinga... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Žmonėms būdinga kritikuoti kitus, pamirštant apie save: kaip sakoma, matome krislą kito akyje, o nepastebime rąsto s...
Mažiau – geriau Reikia išmokti minimalizuoti savo veiksmus. Mažiau kalbėti, mažiau valgyti, mažiau miegoti, mažiau galvoti, mažiau blaškytis ir lėkti per gyvenimą. K...
Penki mitai apie laimę Laimės būseną labai sunku paaiškinti ir aprašyti, nors tikriausiai sutiksite, kad laimė labai panaši į džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo, tuo arčiau la...
Kur slepiasi neišverktos ašaros? Tikriausiai visiems teko girdėti frazes: Neverk, nusiramink; Ko bliauni? Fui, paleidai dūdas! Kaip tau ne gėda? Toks suaugęs ž...
Ko reikėtų vengti, kad įgytume laisvę Jūsų smegenys nori, kad gyvenimas būtų aiškus ir prognozuojamas. Jūsų emocijos nori, kad gyvenimas būtų stabilus. Tačiau stabilus ir prognozuojamas gy...
Prievartavimas tylėjimu. Kas per smurto rūšis ir k... "Kai mama pykdavo ar būdavo nepatenkinta, ji imdavo taip elgtis, tarsi manęs paprasčiausiai nėra. Tokiais momentais tapdavau tarsi nematoma. Kai buvau...
Kovojame su tinguliu. Dviejų minučių taisyklė Dauguma uždavinių, kuriuos atidėliojate, iš tikrųjų nėra labai sudėtingi - jūs turite sugebėjimų ir įgūdžių, reikalingų tikslams pasiekti, bet paprasč...
Žvakė nieko nepraranda jeigu nuo jos užsidega kito... Žvakė - šviesos ir šilumos šaltinis. Kaip ir žmogus, turintis idėjų, minčių, jausmų, troškimų, viso to, ką galima pavadinti jo šviesa ir šiluma. Kai ...
Visai tai ateityje neturės jokios reikšmės Labai paprasta dienos bėgyje nukabinti nosį ar susierzinti. Mes linkę itin lengvai vienas kitą įskaudinti, kažkuo piktintis, pernelyg daug rūpinamės, ...