Britų-visuomenė-toliau-progresuoja

Britų visuomenė toliau progresuoja

Vakarų masinės informacijos priemonėse toliau tęsiasi Rusijoje „engiamų“ LGBT atstovų palaikymo kampanija, kurios metu rusiškai auditorijai nuolat pateikiamos „pakantumo pamokos“. Tarkime iš vienos BBC publikacijos (2013 rugpjūčio 20) mes galime sužinoti, kad homoseksualistų santuokos yra, teisybę kalbant, anaiptol ne riba vystantis šiuolaikinėms šeimoms liberaliojoje visuomenėje.

Kalba eina apie šeimos rėmų sulaužymą iškart dviem kryptimis – apie homoseksualią ir heteroseksualią grupinę žmonių bendriją. Anglijoje reiškinys buvo pavadintas poliamorine šeima. Aprašytas atvejis apie šeimą Šefildo grafystėje, kur po vienu stogu gyvena du vyrai ir dvi moterys: Tomas ir Krisas bei Čarli ir Sara. Tomas, Krisas, Čarli ir Sara paneigia paprastą santuokinės aritmetikos taisyklę, kad keturi žmonės turi sudaryti dvi poras. Britų šeima iš Šefildo vienu ir tuo pačiu metu sudaro penkias santuokines poras vienos šeimos rėmuose. Atitinkamai kiekvienas vyras mūsų nagrinėjamoje šeimyninėje sąjungoje turi „meilės ryšių“ su kiekviena moterimi, o dvi moterys – dar ir tarpusavyje. Riba, kaip matome, šioje šeimoje dar nepasiekta, kadangi Tomas ir Krisas neturi tarpusavyje homoseksualios sąjungos, šitaip demonstruodami savo „susikaustymą“ ir „ribotumą“. Jie mėgsta video žaidimus ir laiko vienas kitą tiktai „ištikimais draugais“.

Britų ketvertukas įrodo, kad dar XIX amžiuje užsimezgusios visiškai laisvos meilės svajonės yra visiškai įgyvendinamos liberalioje ir demokratiškoje visuomenėje. Nurodyta britų ketveriukė yra visiškai laisva ir be kita ko toleruoja savo narių seksualinius nuotykius už šeimos ribų. Sankcija tokiems santykiams suteikia visi šeimos nariai, taigi, neištikimybės toje šeimoje būti negali, kadangi bet kuris ketveriukės narys turi veto teisę. Jeigu, tarkime, Tomas užsimanys pasilinksminti ne su šeimos nariu, tai Krisas, taręs savo svarų žodį, gali Tomui to neleisti. Tačiau veto turi būti svariai pagrįstas. „Mes negalime pasinaudoti savo veto teise, remdamiesi tokiomis kvailystėmis, kaip, tarkime, skonio reikalas. – aiškina tvarką Sara. – Jeigu jūs su kažkuo susitikinėjate, o aš nesuprantu, ką jūs tame žmoguje radote, tai nereiškia, kad turiu teisę uždrausti jums su juo susitikinėti“.

Poliamorinė šeima yra pakankamai naujas reiškinys Anglijoje. Pats terminas buvo įtrauktas į Oksfordo literatūrinės anglų kalbos žodyną tik 2006 metais.

Poliamorinė šeima grindžiama šiuolaikinių etinių pažiūrų į meilę sistema, kuri pripažįsta, kad gali egzistuoti daugybiniai meilės santykiai tarp vieno žmogaus iškart su keliais abiejų lyčių partneriais, o taip pat tarp kelių žmonių tuo pat metu, kai visi šių santuokinių santykių dalyviai tam visiškai pritaria.

Kaip galima suprasti iš aprašyto atvejo detalių, poliamorinė šeima – tai grupinis ištvirkavimas, kurį reglamentuoja procedūros, išoriškai primenančios demokratines. Partneriai tarpusavyje ir poromis kruopščiai aptaria savo tarpusavio santykių taisykles. Visai kaip britų parlamente. „Mes sėdome ir pasikalbėjome, ką reiškia mylėti daugiau negu vieną žmogų ir ar tai reiškia, kad aš pradėsiu mažiau mylėti tą vieną. Žinoma, ne.“ – paaiškina Sara santuokinių santykių subtilybes. „Mes daugiau kalbamės, nei užsiimame seksu“ – juokiasi Čarli.

Poliamorinės šeimos nariai susitaria, kad gali turėti ir kitų seksualinių partnerių. Jei kyla problemų, jas reikia aptarti. Ir tie aptarimai gali užsitęsti ištisas naktis. Tačiau kas bus, jeigu poliamorinės šeimos nariui atsiras emocinių prisirišimų iš šalies? Matyt, šiuo atveju visi dalyviai gali susitarti pagausinti savo poliamorinę šeimą. „Juk viskas nėra tai paprasta, atseit aš turiu tam tikrą kiekį meilės ir privalau atiduoti ją vienam žmogui. Aš galiu mylėti tiek žmonių, kiek sutilps mano širdyje ir jų, kaip paaiškėjo, gali būti labai daug“ – paaiškino Sara.

Aprašoma poliamorinė šeima, kaip įprasta šiais laikais viduriniame Vakarų sluoksnyje, turi konsultantę psichologę, vardu Ester Perel, su kuria Tomas ir Krisas, Čarli ir Sara kartu ir pavieniui, o taip pat pačių įvairiausių kombinacijų poromis aptarinėja savo emocines problemas. „Jūs galite gyventi monogamiškai ir kovoti su monotonija, arba pasirinkti nemonogamišką gyvenimą ir kovoti su pavydu. Rinkitės tarp šių abiejų blogų variantų“ – aiškina psichologė, dėl ko ji reikalinga poliamorinei šeimai. Tokio pobūdžio sugyvenimas pagrįstas pavydo jausmo išstūmimu, t.y. „kompersija“. Kompersija – tai šiltas ir šviesus pojūtis, kuris atsiranda, kai matote, kaip žmogus, kuris jums išties artimas, myli kitą žmogų ir yra mylimas“ – paaiškino vienas iš ketveriukės narių šitą naują mokslinę sąvoką.

Konsultantė Ester Perel laiko poliamoriškumą „sekančiu santuokos etapu“ – būdu, kurio dėka galima išvengti nuobodulio, monotonijos ir pavydo, kurie būdingi įprastoms šeimoms. „Naujoji karta teigia, kad trokšta stabilumo, tikrumo ir saugumo, tačiau tuo at metu ji trokšta galimybių ugdyti asmenybę. Pasižiūrėkime, ar galėsime išspręsti monogamijos ar ne monogamijos problemą konsensuso keliu – taip, kad būtų išvengta skausmo dėl neištikimybės“ – kalba Ester Perel. Daugelis laiko monogamiją vieninteliu įmanomu santykių tipu. Poliamorinės šeimos šalininkų nuomone, tokio pobūdžio santuokos suteikia ne tik saugumo jausmą, bet ir ugdo asmenybes. Jie teigia, kad tokios santuokos suteikia jų nariams didesnį pasitikėjimo jausmą nei įprastos šeimos. „Aš žvelgiu į pasaulį ir sprendžiu kasdienines problemas, remdamasis saugumo jausmu, kurį jaučiu dėka trijų mano partnerių“ – tvirtina pakalbėti mėgstanti Čarli.

„Problemų kyla tik tada, kai pajuntu, jog vienas kuris nors mano partneris praleidžia daugiau laiko su kitais partneriais, o ne su manimi. – sako Sara. – Tai būna skausminga“. Problema išsprendžiama pasitelkus bendrą Google kalendorių, pagal kurį sudaromas bendravimo grafikas. „Mes juo naudojamės daugiausiai tam, kad atsektume, kas su kuo miega. – paaiškino Čarli. – Pora, kuri ruošiasi praleisti naktį drauge, įgauna prioritetinę teisę rinktis, ką žiūrėti per TV ir dėl to mes prisimename, kas kokiame miegamajame nakvojo“. Gaunasi labai netgi šiuolaikiškai – internetas ir TV tampa formaliais seksualinių santykių poliamorinėje šeimoje reguliatoriais.

Mūsų aptariamoje ketveriukėje iš Šefildo kol kas nėra vaikų. Tačiau, manome, vaikiškos identifikacijos grupinėje santuokoje reguliavimas gali būti pagrįstas psichoseksualumo ekspertų iš Londono Tarpusavio santykių centrų.

Kol kas Šefildo ketvertuko santykiai yra neformalaus pobūdžio. „Mes neturime pasirinkimo. Mes mylime vienas kitą“ – draugiškai teigia visi keturi. „Mes ruošiamės gyventi drauge iki senatvės“ – tikina BBC korespondentą Čarli. Dėl to Krisas ir Tomas, Čarli ir Sara nori organizuoti neoficialią santuokos ceremoniją. Na o paskui – kodėl gi anglikonų bažnyčia negalėtų atlikti grupinių sutuoktuvių? Homoseksuali šeima – jau praeitas etapas, o štai poliamorinė – juk tai taip šiuolaikiška!

www



Leave a Reply