Buities baimė

Nuo vaikystės iš kiekvieno televizoriaus, radijo imtuvo ir dulkių siurblio mums pasakojo, koks ryškus ir turiningas gyvenimas laukia ateityje. Mes klausėmės nuostabių, pasakiškų istorijų apie meilę, kur nėra vietos numestoms į kambario kertę purvinoms kojinėms ir neplautomis lėkštėmis užverstoms kriauklėms. O susidūrę su visu šiuo gėriu savo realioje ateityje, su didžiausiu siaubu suprantame, kad gyvename nuobodų, banalų, buitišką gyvenimą.

Mes bėgame nuo buities kaip nuo ugnies. Merginos apsimeta, kad niekada nesinaudoja tualetu, vaikinai pastoviai ieško šviežių ir gražių, kurios dar gali juos kuo nors nustebinti. Kai tik į duris pasibeldžia kasdienybė, praktiškai visus ištinka nervų priepuolis ir kyla instinktyvus noras tepti slides.

Buitis įtraukta į pačių baisiausių košmarų, kokie tik gali ištikti jauną porą, sąrašą. Moterys išteka, prisiekia amžiną meilę ir šventai tiki, kad jų neištiks ši siaubinga bėda. Kad jos bus amžinai nepasotinamos lovoje, kad netgi per didžiausius speigus nešios lengvus sijonėlius. Kad indaplovės, UBER ir kiti pagalbininkai apsaugos jas nuo nelaimės tapti ta vargše, nusiplūkusia, apsileidusia namų šeimininke, kuri slankioja po namus su skylėtais treningais ir senomis šliurėmis.

Vyrai savo ruožtu ypatingai nesuka sau galvos dėl tokių smulkmenų, tik kartais sunerimsta, kad jų išrinktoji vaikšto 24/7 neprižiūrėdama savęs, su riebaluota galva ir ne visada idealia epiliacija reikalingose vietose. Bet nepergyvena. Tik patys ima rečiau rūpintis savimi ir mažiau stengiasi šeimos labui.

Kiek laimingų porų suardė tasai siaubingas „nuobodus gyvenimas”! Taip ir girdi aplinkui: „Buitis viską sugraužė”, „Mes kivirčijomės dėl buities”, „Nesutapo požiūriai į buitį”. Susidaro įspūdis, kad toji liūdnai pagarsėjusi buitis yra tartum kažkokia arena, į kurią nelaimingas poras kažkas išleidžia kautis peiliais dėl tokių globalinio masto žmonijos problemų, kaip „kas paskutinis išjungs šviesą” ir „kodėl kriauklėje suversti neplauti indai”.

Iš tikrųjų kasdieninis, paprastas gyvenimas ir buitis – jokia problema. Buitis turi tik vieną bėdą: niekas jai nepasirengęs.

Štai taip viskas paprasta. Mažai kas iš mūsų iš tikrųjų pasirengę visam tam, ką atneša ilgalaikis bendras gyvenimas. Ir kai prasideda sudėtingumai, būtinai nuskambės frazės: „Tu žadėjai niekada taip nedaryti!”, „Aš maniau, kad mes tokiais netapsime!”, „Kodėl taip sunku prisiminti savo elementarias pareigas?!”

Dauguma galvoja, kad išsvajoto laimingo ir turiningo gyvenimo, kuriame nėra vietos nuoboduliui ir kivirčams garantas – nesibaigianti įvairiausių įvykių seka, svečiai, susitikimai, renginiai, kelionės. Kad paprasčiausiai nebeliks laiko nuobodžiauti. Tačiau netgi tos poros, kurios šokinėja iš lėktuvo į lėktuvą ir skiria visą energiją naujiems įspūdžiams, anksčiau ar vėliau visgi atskrenda į aerouostą „Nuobodžiūnai”. Nes bėgimas nuo realybės dar niekam nepadėjo išspręsti nė vienos problemos.

Kad buitis neatrodytų tokia baisi ir nuobodi, reikia išmokti patirti malonumą iš paprastų dalykų. Dabar, kad pasimėgautume kažkuo iš tikrųjų, reikalingi stiprikliai: skonio, pojūčių, regėjimo. Jeigu kinas – tai 3D. Jeigu seksas – tai su įvairiausiais žaisliukais. Jeigu maistas – su kalnu prieskonių. Ir beveik niekas nemėgsta kuklių, į akį nekrintančių smulkmenų. Sėdėti ant suoliuko kieme, išgerti pieno iš paketo, idealiai išlyginti mėgstamus marškinėlius, pataisyti išklibusią kėdę, persodinti gėlę.

Ko nepaklausi, visiems patinka šokinėti su parašiutais ar aukoti lėšas pirmai žmonijos kolonijai Marse. Ir baisiai nepatinka gyventi pilkame Žirmūnų penkiaaukštyje su mikroskopinėmis virtuvėlėmis ir kartu su tualetu sublokuota vonia.

O juk galėtų kas nors pagaliau pamėginti pamilti savo gyvenimą tokį, koks jis yra. Ne susitaikyti su pilka kasdienybe ir depresyviais vaizdais už lango, o įsigyventi į tai, kas gražaus mus supa. Štai kad ir šia svetaine, kurioje judu su partneriu leidžiate jaukius vakarus, žiūrėdami serialus. Štai tais šiek tiek prisvilusiais kotletais, kurie ilgam įsimins kaip spontaniškas eksperimentas virtuvėje. Štai tais atsilupusiais tapetais, kurie ragina imtis remonto, o savo forma primena debesėlį. Štai tuo viskuo, kas mus supa. O ne tuo, kas išpūsta iki absurdo.

Buitis mums kelia siaubą todėl, kad gyvename blizgančių žurnalų ir Instagramo epochoje. Dabar labai lengva stebėti kitus žmones, prasiskverbti į jų buitį, kurioje viskas taip ryšku, turininga ir nebanalu. Taip lengva lyginti svetimą, kruopščiai suredaguotą anketą Feisbuke su saviške – paprasta ir nuspėjama. Taip lengva užsimanyti neeilinių įvykių gyvenime, o ne štai šitų, nuobodžių, vieno kambario bute, nusipirktame už kreditą. Taip lengva išsigąsti… Tik neaišku ko…

Baisios buities? O ji baisi tik dėl to, kad saujelė idiotų išplatino idėją, jog paprastas gyvenimas yra blogis.

Realybėje – tai tiesiog gyvenimas. Laikas atsipeikėti. Tai jūsų gyvenimas ir jis nuostabus visais savo pasireiškimais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *