Bumerangas

Bumerangas

Įsijungi kompiuterį ir pradingsti jame. Vaikas kviečia pažaisti, kaip visada, pačiu netinkamiausiu momentu. Lenda su savo kvailystėmis. Ir tai erzina.

„Kaip tu nesupranti, aš turiu svarbių reikalų…“, „Atsikabink, neblaškyk…“.

Praeis keli metai ir šie žodžiai sugrįš tau pačiai kaip tik tuo momentu, kai bus itin svarbu pasikalbėti su artimu žmogumi, tiesiog pabūti šalia. Bumerangas.

Patys įdomiausi filmukai, pačios geriausios auklės, močiutės, auklėtojai nepakeis tėvų. Mama ir tėtis – patys svarbiausi žmonės mažo žmogučio gyvenime. Vaikui tu reikalinga tiesiog dabar.

Taip bus ne visada. Vaikai greitai auga. Netrukus jie nustos prašytis ant rankų, nebekvies tavęs statyti iš kaladėlių pilies ar pažaisti futbolą. Jie jau turės savo pasaulį, kuriame tau neatsiras vietos. Ir tada tavo pašauktas vaikas jau neatbėgs su švytinčia šypsena, o tik susiraukęs burbtelės – ko tau vėl iš manęs reikia? Bumerangas.

Maždaug pusė mamų ir tėčių dabar skaito šias eilutes, įjungę vaikui filmuką. Prisipažink, tavo vaikas irgi dabar žiūri į ekraną? O ką? Patogu. Pažiūrėk televizorių, užsiimk kuo nors pats, nelįsk prie manęs su savo kvailais klausimais, netrukdyk. Praeis keli metai ir tą patį išgirsi jau pats. Bumerangas.

Kada nors viskas pasitrauks į praeitį – karjera, svarbūs reikalai, draugai… Tau liks tik šeima. Tavo šeima ir tavo vaikai.

Išsaugok ją dabar. Išjunk kompiuterį. Reikalai palauks. Apkabink vaiką. „Eikš čia, pasikalbėkime. Tu mano pats artimiausias žmogus. Aš tave labai myliu“.

Viskas taip paprasta. Jis jau pakeliui – meilės ir laimės Bumerangas.

Šaltinis