Byrančią santuoką išgelbėti padėjo vienas paprastas klausimas

Originalas

Šeimyninis gyvenimas ne visuomet būna rožėmis klotas. Dažna pora išgyvena ne tik trumpalaikes, bet ir metų metus trunkančias santykių krizes. Tačiau dviejų žmonių noras būti kartu yra stipresnis už bet kokias negandas. Tuo įsitikino ir amerikiečių rašytojas Richardas Paulas Evansas (52 m.). Jis rado paprastą, tačiau veiksmingą būdą išgelbėti ant plauko pakibusią santuoką.

Visai neseniai vyriausioji Richardo dukra Jenna tėčiui ištarė: „Kai buvau maža, labiau už viską bijojau, jog jūs su mama išsiskirsite. Tačiau kai man sukako dvylika, nusprendžiau, kad, galbūt, tai išeitų į gerą. Juk jūs nuolat barėtės!“

Richardas ir jo žmona Kerry ilgus metus kariavo lyg šuo su kate. Tiesą pasakius, vyras nė pats nesuvokė, kodėl jiedu susituokė – juk charakteriai skyrėsi lyg diena ir naktis. Kuo daugiau laiko pora leido kartu, tuo sunkiau tapo sugyventi. Šeiminės laimės negelbėjo nei šlovė, nei turtai, nei vaikai. Anaiptol, su kiekviena diena problemos ėmė atrodyti vis rimtesnės.

Richardas ir Kerry konfliktavo taip dažnai, jog gyventi taikoje jiems atrodė lyg neįmanoma užduotis.

„Viskas, ką mes darėme, tai engėme ir provokavome vienas kitą, tuo pat metu slėpdami širdį drąskantį skausmą dėl byrančių santykių. Skyrybos tapo tokiu realiu variantu, jog dažną vakarą aptarinėjome jų detales“, – apie sunkų laikotarpį kalbėjo R. Paulas Evansas.

Naujausios knygos pristatymo turas turėjo tapti Richardo išsigelbėjimu – juk jis buvo toli nuo konfliktiškos mylimosios. Tačiau problemos jį nusekė ir į kitas valstijas. Po eilinio kivirčo kalbant telefonu, Kerry metė ragelį. Richardo įsiūtis pasiekė neregėtas aukštumas – jo veidas kone liepsnojo nuo raudonio, tačiau viduje pyktis pynėsi su vienatve ir bejėgiškumu.

Vyras žinojo – ilgiau taip tęsti jis negali. Atlantos miesto viešbučio kambaryje jis keikė savo santykius ir stengėsi suprasti, kodėl jiems su Kerry šitaip nesiseka. Nejau ši santuoka – didžiausia jo gyvenimo klaida?

Širdies glūdumoje Richardas žinojo, kad jo žmona – geras žmogus. Jis – taip pat. Tačiau kodėl jiems nepavyksta sutarti? Kodėl su Kerry taip sunku? Kodėl, velniai griebtų, ji nenori keistis?

Ir štai tuomet Richardas tiesiog nušvito. „Tu negali jos pakeisti, Rikai, gali pakeisti tik save“, – kartojo jis sau mintyse.

Sugrįžus į gimtąjį Solt Leik Sitį ir įžengus pro namų duris, Richardo jau laukė žmona. Nepatenkinta ir suirzusi, Kerry neištarė vyrui nė žodžio. Tą naktį, gulėdami lovoje visai šalia vienas kito, jie jautėsi kaip niekad svetimi.

Ryte pramerkęs akis, Richardas atsisuko į žmoną ir paklausė: „Kaip man padaryti tavo dieną geresnę?“.

Kerry, regis, ne tik nustėro, bet ir nejuokais supyko. „Niekaip“, – atrėžė.

Richardas nepasidavė – jis ir vėl paklausė to paties.

„Nori ką nors padaryti? Tai eik ir išplauk virtuvės grindis!“, – tarsi pašiepdama pasakė Kerry.

Veikiausiai moteris pamanė, jog šitaip išves vyrą iš kantrybės. Tačiau Richardas ramiai atsistojo iš lovos ir pasuko virtuvės link. Jis padarė tai, ko pareikalavo ciniškai nusiteikusi jo žmona.

Kitą rytą jis ir vėl paklausė to paties klausimo. Šį kartą Kerry liepė sutvarkyti jovalą garaže – ji ir vėl stengėsi išprovokuoti vyrą.

Tačiau ir šį kartą Richardas išpildė jos norą. Sekantį rytą vyras vėl pradėjo tuo pačiu klausimu.

„Nieko! Tu negali padaryti nieko! Prašau, nustok taip elgtis!“, – įsiutusi rėžė Kerry.

Richardas nesutriko ir atsakė, jog negali liautis klausinėjęs, nes žmona jam yra brangi. Lygiai tokia pat brangi, kaip ir jų santuoka.

Po kelių savaičių Kerry palūžo – ji ėmė maldauti vyro, kad šis nustotų klausinėjęs.

„Problema ne tavyje, o manyje! Žinau, kad su manimi sunku. Nesuprantu, kaip tu ištvėrei tokį ilgą laiką. Tai aš turėčiau stengtis padaryti tavo dieną geresnę. Elgiausi siaubingai, atleisk man“, – tarė moteris.

Viskas, ką tą akimirką galėjo pasakyti Richardas, tebuvo „myliu tave“. Vyras tikino, jog nori stengtis dėl jųdviejų santuokos ir, visų svarbiausia, nori keistis.

„Kaip man padaryti tavo dieną geresnę?“, – dar kartą paklausė Richardas. Šįsyk mylimosios atsakymas buvo gerokai švelnesnis – ji tenorėjo praleisti kiek daugiau laiko dviese.

Klausimai nesiliovė dar gerą mėnesį. Ilgainiui Kerry ir pati ėmė klausti vyro to paties. Santykiai kardinaliai pasikeitė – nebeliko pykčių ir įtampos, iš lūpų vis dažniau sklido meilūs žodžiai.

Siena, kuri skyrė Richardą ir Kerry, tiesiog sugriuvo. Jie ėmė vis dažniau kalbėtis, o pokalbiai buvo gerokai atviresni nei kada nors anksčiau. Jiedu kalbėjosi apie dalykus, kurie daro juos laimingus, apie tai, ko jie nori iš gyvenimo ir kaip mato savo ateitį.

Su laiku Richardas suvokė, jog jųdviejų su Kerry istorija tebuvo svarbios santykių pamokos iliustracija. Klausimą „kaip galėčiau padaryti tavo dieną geresnę?“ užduoti turėtų kiekvienas žmogus, turintis antrąją pusę. Juk tai ir yra tikroji meilė – linkėti mylimajam visa, ko geriausio, norėti stengtis dėl jųdviejų santykių bei nebijoti keistis.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *