Darboholikas

Pastaruoju metu darboholizmas vis labiau traukia psichologų dėmesį, žymiai pagausėjo klientų, kurie skundžiasi nuovargiu, depresija, problemomis šeimoje. Paanalizavus problemų priežastis, paaiškėja, kad šiems klientams tenka labai daug ir sunkiai dirbti, gerokai daugiaui nei 8 valandas per dieną, neretai be išeiginių ir atostogų. Šis reiškinys labiau paplitęs privačiame versle, kur „laikas-pinigai“.

Kas gi tai per reiškinys – darboholizmas? Tai viena iš priklausomybės formų, hipertrofuotas darbštumas, kalbant paprastai. Darbas darboholikui užima svarbiausią vietą gyvenime, visos kitos sferos – asmeninis gyvenimas, šeima, pramogos, visuomeninė veikla – pasitraukia į antrą planą. Ir visam tam labai pritaria viršininkai bei darbdaviai. Tokius nelaimingus žmones jie pateikia likusiam kolektyvui kaip sektiną pavyzdį.

Tėvai vaikystėje irgi tvirtino: „Kas daug ir atkakliai dirba, tas daug pasieks“. Atrodytų, nieko blogo, darbštumas mūsuose laikomas teigiamu bruožu. Ir visgi nereikėtų pulti į kraštutinumus.

Dar visai neseniai visi laikė pavyzdžiu Japoniją, kuri pasiekė puikių rezultatų ekonomikoje dėka japonų darboholizmo. Šiandien japonų medikai skambina pavojaus varpais, išsigandę dėl savo bendrapiliečių fizinės ir psichinės būklės. Kuriamos specialios darboholikų gydymo ir profilaktikos programos.

Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientai kreipėsi ne dėl darboholizmo problemos, o dėl jos pasekmių – depresijos, barnių šeimoje. Jie nė neįtarė tikrosios priežasties. Analizuojant problemas, paaiškėjo, kad priežastis visur ta pati – darboholizmas.

Atėjo moteris. Depresija. Jaučiasi nelaiminga dėl to, kad negali ištekėti, kai tuo tarpu draugės jau turi po kelis vaikus. Dėl to, kad nesigavo realizuotis kaip žmonai ir motinai, į depresiją puola gana daug maždaug 30-ies metų moterų. Kaip paaiškėjo konsultacijos eigoje, ji 15 valandų per parą skiria savo darbui (verslininkė). Grįžusi namo, vos „kojas pavelka“, negali būti kalbos apie jokius pomėgius, asmeninį gyvenimą, pramogas. Visam tam nebuvo nei laiko, nei jėgų, o pastaruoju metu – ir noro. Ji vis dažniau susimąstydavo, kuriems galams jai viso to reikia, jei gyvenimas pavirto ištisiniu, nesibaigiančiu darbu. Atsirado juodų minčių apie gyvenimo beprasmybę ir t.t. Pasitarusi su pažįstamais, kuriems jau teko kreiptis į psichologą, ji ryžosi ir pati kreiptis. Dabar ją sunku atpažinti. Neseniai parašė mums į elektroninį paštą, kad susitikinėja su vyriškiu.

Kitas atvejis. Vidutinio amžiaus vyriškis. Kreipėsi pagalbos dėl nuolatinių barnių šeimoje, kuri jau atsidūrė ant iširimo ribos. Padirbėjus su juo ir jo žmona, paaiškėjo, kad viena iš svarbiausių priežasčių – vyriškio darboholizmas. Jis nebeskyrė dėmesio nei žmonai, nei dviem paaugliams vaikams, kuriems taip reikėjo tėvo. Netgi artimųjų bandymus pabendrauti telefonu jis nutraukdavo žodžiais „Neskambinėkite man į darbą, aš užimtas“. Dėl tos pačios priežasties buvo užmirštami visi artimųjų gimtadieniai, o paskutinis grandiozinis skandalas kilo tada, kai dėl pastovių viršvalandžių vyras pamiršo santuokos jubiliejų ir ramiausiai išvažiavo į komandiruotę.

Tai tik du pavyzdžiai, kur gali nuvesti nežabojama aistra darbuotis. Priklausomybę nuo darbo dažniausiai sukelia psichologiniai faktoriai, tokie kaip asmenybės psichologiniai sutrikimai (vienatvės baimė, žema savivertė, baimė ar nesugebėjimas bendrauti ir t.t.), kuriuos žmogus bando paslėpti pasinerdamas į darbus.

Skaitytojams tikriausiai jau kilo klausomas „O kaip gi aš?“ Ir nors mes nesame internetinių psichologinių testų šalininkai, visgi pateikiame nedidelį klausimyną, kuris galbūt suteiks žmonėms medžiagos pamąstymui.

Perskaitykite klausimus ir atsakykite „taip“ arba „ne“.

  • Ar darbas ir darbiniai reikalai jaudina jus labiau, nei šeima ar kiti klausimai?
  • Ar užsiimate darbais prieš miegą, per išeigines ir atostogas?
  • Ar laikote darbą mėgstamiausiu užsiėmimu ir pačia įdomiausia tema pokalbiams?
  • Ar dirbate daugiau kaip 40 valandų per savaitę?
  • Ar paverčiate savo hobį pajamų šaltiniu?
  • Ar prisiimate pilną atsakomybę už savo darbo rezultatus vien sau?
  • Draugai ir šeima niekada nelaukia jūsų po darbo laiku?
  • Ar pasiimate darbo į namus, nes jums atrodo, kad kitaip jis nebus padarytas?
  • Ar dažnai neapskaičiuojate projekto įgyvendinimui numatyto laiko ir tada pradedate darbuotis avariniu režimu?
  • Ar manote, kad nieko baisaus, jei padirbėsite viršvalandžius, jeigu darbas teikia jums malonumą?
  • Jus erzina žmonės, kurie be darbo turi dar ir kitų svarbių, jų nuomone, užsiėmimų?
  • Ar bijote, kad jeigu nedirbsite viršvalandžių – jus atleis iš darbo?
  • Jus pastoviai jaudina ateitis, netgi tada, kai viskas normalu?
  • Visada puolate dirbti su didele energija, pradedate varžybas su kolegomis, net jeigu tai tik žaidimas?
  • Ar jaučiate susierzinimą, kai žmonės prašo jus liautis dirbti ir užsiimti kuo nors kitu?
  • Ar erzina jūsų viršvalandžiai šeimą ir artimuosius?
  • Ar galvojate apie darbą kai gulatės miegoti, vairuojate ar kalbatės su kitais?
  • Ar dirbate pietų pertraukų metu?
  • Ar tikite, kad uždirbę daugiau pinigų, galėsite išspręsti visas kitas gyvenimo problemas?

Rezultatai

  • Jeigu teigiamai atsakėte bent į tris klausimus, visiškai galimas daiktas, kad esate pernelyg prisirišęs prie darbo;
  • Nuo 4 iki 10 – laikas pagalvoti apie elgesio koregavimą;
  • Daugiau kaip 10 – galbūt jau laikas kreiptis į psichologą?

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI