Dauguma žmonių jau virto avinų kaimene

Žinomas Čilės rašytojas ir filosofas Dario Salasas Someris, knygos „XXI amžiaus moralė“ autorius, pašventė savo gyvenimą klausimų, susijusių su žmogaus paskirtimi, jo egzistavimo šiame pasaulyje prasmės, tyrinėjimu. Ir būtent dabar, kai prasidėjo planetoje tarpusavyje kovojančių jėgų poliarizacija, šitie klausimas įgauna mums visiems didelį aktualumą.

Dario nuo vaikystės atrodė, kad su mūsų pasauliu „kažkas ne taip“, kad žmonija gyvena pagal kažkokias neteisingas taisykles ir kad jeigu neįvyks kardinalių pokyčių žmonijos gyvenime, ji neišvengiamai žus – judėdama ankstesniu technokratiniu keliu sunaikins planetą ir pavers žmones bedvasiais robotais.

Filosofo nuomone, reikia būtinai keisti dabartinę švietimo ir mokslo sistemą, kuri suskaldė žinias apie mus supančią realybę į daugybę absoliučiai nesusijusių tarpusavyje mokslo disciplinų, kas iškraipė realybės suvokimą.

Mūsų požiūris į supančią realybę tapo toks pats fragmentuotas ir nepilnas, kaip ir visas mokslas. Mes praradome ryšį su pasauliu, praradome galimybę suvokti vieningus dėsnius, kurie valdo visą Visatą. Tuo pat metu mus bombarduoja absoliučiai nereikalingos informacijos srautai, dar labiau iškraipantys realybę.

Štai ką jis kalba apie visa tai:

Žmonės gyvena su aptemusia sąmone. Jie neturi gilaus supratimo apie save ir apie juos supančią realybę. Čia ir slypi mūsų problema, visos žmonijos problema. Mūsų protams neužtenka gilumo. Tai tas pats, kas važiuoti automobiliu per tirštą rūką: kelią lyg ir įžiūri, o lyg ir nesimato.

Manau, kad žmonija išklydo iš kelio, pasiklydo abejonių, pertekliaus, informacijos ir proto stygiaus džiunglėse. Ir man atrodo, kad mūsų uždavinys – vėl atgauti vientisumą. Tačiau atgauti jį bus nelengva. Tam prireiks geriausių planetos protų pastangų. Mes nesuvokiame situacijos rimtumo, neįsivaizduojame, kas vyksta, kadangi kiekvienas panirome į savas fantazijas, į savas problemas. Ir tai labai liūdina.

Mes nemokome žmonių būti žmonėmis. Mokome siekti materialių rezultatų. Mokome užsidirbti pinigų, pelnyti šlovę, užtikrinti materialią gerovę. Švietimas nekelia sau tikslo iškelti žmogų į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.

Žmonės gyvena tarsi žaisdami, eikvoja daug jėgų besivaikydami materialių gėrybių, siekia maksimalios gyvenimo kokybės. O gyvenimo kokybę jie įsivaizduoja tiktai materialią, neieško jos savo viduje. Dėl to susiklostė savotiška bendra koncepcija: „kaimenės“ koncepcija, kurios pagrindą sudaro šabloniški samprotavimai ir reklaminiai šūkiai.

Mes nežinome, kiek informacijos gali sutalpinti smegenys, tačiau akivaizdu, kad yra kažkokia riba. O mus kiekvieną dieną bombarduoja informacija – be paliovos, be sustojimo. Tai tas pats, kas be paliovos kimšti į save maistą, neleidžiant jam iki galo susivirškinti. Žmogus išsipūstų ir skrandis galiausiai plyštų. Tačiau kadangi šiuo atveju kalba eina apie informaciją, žmogus paprasčiausiai pasiklysta jos srautuose ir nebemato realybės tokios, kokia ji yra.

Vienas Antikos mąstytojas sakė: „Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju“. Mano manymu, jis klydo. Niekas iš mūsų nemąsto pats. Už žmogų tai daro jo gaunama informacija. Ji patenka į smegenis ne per sąmonę, o per pasąmonę. Kaip veikia pačios geriausios reklaminės agentūros? Jos stengiasi, kad jų siunčiama žinia kaip galima stipriau įsitvirtintų smegenyse, o tam reikia veikti per pasąmonę. Rezultatas – mūsuose prisikaupia informacijos, kurios neapmąstome, nesuvirškiname – paprasčiausių informacinių šiukšlių – klodai.

Mes nepakankamai atviri, nepakankamai dėmesingi, kad suvoktume, kas vyksta. Dažnai prisimenu didį mokslininką serą Arturą Elingtoną. Jis sakė, kad žmogus gali matyti tiktai, ką jau turi savo sąmonėje. Jis turėjo galvoje suvokimą. Mokslininkas tvirtino, kad žmogus mato ne tai, kas yra aplink jį, o savotišką aplinkos fotografiją, kurią padarė jo protas.

Daug žmonių, daug mokslininkų pritaria šiam požiūriui ir mano, kad realybės neįmanoma suvokti tiesiogiai, nes kiekvienas žmogus yra paniręs į savo nuosavą pasaulį. Mūsų suvokimas nepilnavertis. Kiekvienas iš mūsų gyvena savame pasaulyje, savo fantazijų pasaulyje. Žmogus turi būti žymiai atidesnis, kad pamatytų realybę tokią, kokia ji yra. Tačiau tai labai sudėtinga, nes mūsų niekas nemoko to daryti.

Labai įdomus faktas, kad mūsų pasaulyje nebeliko mąstytojų. Jų daugiau nebėra. Senovės Graikijoje nebuvo universitetų ir diplomų. Šiandien turime minias žmonių su aukštuoju išsilavinimu, su pirmaklasiais diplomais, tačiau pasaulis dar niekada nebuvo tokioje prastoje situacijoje, jeigu kalbėsime apie brolybę, mokėjimą gyventi vienas šalia kito, apie dvasines vertybes.

Tai kas gi vyksta? Visas pasaulio vyriausybes su visais jų ministrais ir patarėjais, sudaro geriausių universitetų absolventai, tačiau jie negali priversti pasaulio eiti tinkama kryptimi, negali padėti žmonėms geriau vienas kitą suprasti, negali padaryti pasaulio harmoningesniu.

Manau, kad tokioje beviltiškoje situacijoje vienintelis dalykas, ką gali padaryti žmogus – panirti į savo vidinį pasaulį, pažinti save. Ištyrinėti save ir savo gyvenimo būdą, suprasti, kodėl jis daro vienus dalykus ir bijo daryti kitus. Ir tokiu būdu išmokti giliau pažvelgti į gyvenimą, išmokti atskirti fantazijas nuo realybės.

Dabar jau daug kas pradeda suvokti, kad raktas į daugelio žmonijos problemų sprendimą glūdi ne nesibaigiančiose lenktynėse dėl materialių gėrybių ir ne informacinių šiukšlių rijime. Priešingai – būtina ieškoti to rakto savo viduje, o tai įmanoma tik nustojus kimšti į pasąmonę mus persekiojančius informacinius srautus, kurie mus paverčia vergais-biorobotais bedvasiame technokratiniame pasaulyje. Reikia ugdyti savo sąmonę.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Liaukitės kapstytis problemų priežastyse. Ieškokite sprendimų

30 metų stažą turintis psichiatras, knygos F*ck Feelings: One Shrink's Practical Advice for Managing All Life's Impossible Problems autorius Maiklas Benetas teigia, kad laimė slypi realybėje. Jis siūlo pažvelgti į gyvenimą blaiviu žvilgsniu: liautis be pabaigos kapstytis savyje ir kaltinti save dėl to, dėl ko esate visiškai nekalti. Šiame tekste…

Kam vaikams seneliai ir močiutės?

Ne, kalba eis ne apie nemokamas aukles! "Norint užauginti vaiką, reikalingas visas kaimas" - tai ne vien liaudiška išmintis, bet ir nuoroda į Niufeldo prisirišimo teoriją, tvirtinančią, jog kuo daugiau aplink vaiką juo besirūpinančių suaugusių, tuo ramesnis ir labai pasitikintis jis augs ir vystysis. Į "prisirišimų kaimą" psichologo nuomone, be…

Kaip sugyventi su neidealiu vyru?

Originalas Bet kokie romantiški santykiai pradiniame etape teikia tik džiaugsmą. Kaip kitaip? Juk jūs sutikote savo svajonių vyrą! Bet pamažu pradeda aiškėti, kad jūsų idealas visai nėra idealus. Jis čepsi prie stalo. Jo nagai nėra kruopščiai nukarpyti, o rytais iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Be to, jis yra šykštokas ir…

Ar ne per rimtai žiūrite į gyvenimą?

Originalas Jūsų gyvenimas – vien pareigos ir jokių malonumų? Užstrigote kasdienybės karuselėje namai – darbas – namai ir jūsų gyvenimas tapo pilkas ir nuobodus? Baisiausia, kad tuomet nuobodūs tampame ir mes patys. Taigi metas išmokti praskaidrinti kasdienybę, nes juk žinote posakį, kad nuvarytus arklius paprasčiausiai... nušauna? Amerikiečiai teigia, kad jie…

Ką reiškia būti žodinio smurto auka

Originalas „Tu viską išsigalvoji“, „Tau vaidenasi“, „Tu įsikalbi“. Ar dažnai tenka girdėti tokius artimo žmogaus komentarus, kai paliečiate temą, kuri jus tikrai jaudina? Veikiausiai esate žodinio smurto – mažai žinomos, bet labai kenksmingos psichologinės prievartos formos – auka. Ką tai reiškia? Žodinis smurtas, angliškai vadinamas „gaslighting“, – tai tokia mentalinės…