Dėkingumo ugdymas

Dėkingumas – vienas iš bazinių žmogiškumo bruožų. Kaip užauginti dėkingą vaiką mūsų materialistiniame pasaulyje? Paprastų raginimų būti mandagiam nepakanka. Dėkingumas – tai sugebėjimas vertinti tai, ką turi. Kad išugdytume šį sugebėjimą, reguliariai kartokime šiuos pratimus.

Dienos dovanos. Kiekvieną dieną, nesvarbu kuriuo momentu, atsisėskite šalia vaiko ir drauge su juo išvardinkite šios dienos „dovanas“: momentus, įvykius, įspūdžius, už kuriuos esame dėkingi. Tai gali būti žmonės, žaidimai, vaišės – kas tik norite. Svarbiausia – išmokti žvelgti į viską, kas su mumis vyksta, kaip į dovaną. Galima netgi rašyti „Padėkų dienoraštį“.

Gerų darbų diena. Viena diena per mėnesį, kai jūs kartu su vaikais darote kažką naudingo kitiems: tvarkote kiemą, renkate daiktus labdarai, perkate maistą šunų prieglaudai. Tai leis vaikams suprasti, jog svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Labai svarbus dėkingumo komponentas.

Ar pameni? Gerus momentus reikia įtvirtinti. Prisimindami malonius dienos įvykius, kartokite: „Pameni, kaip tau patiko, kai…“, „Kaip džiaugeisi, kai…“, „Koks buvai laimingas, kai…“ Ir netgi negatyvią situaciją galima paversti proga padėkoti. Pavyzdžiui, kai pagaminate patiekalą, kurio vaikas nenori valgyti: „Kaip puiku, kad mes neverčiame tavęs valgyti to, kas nepatinka“.

Tu – mano pagalbininkas. Jeigu vaikams tai kartosime, jie jaus, jog yra vertinami ir išties labai stengsis padėti.

Tu labai rūpestingas. Dalį sugebėjimo būti dėkingu sudaro mokėjimas rūpintis kitais. Net jeigu vaikas daro kažką rutiniško – tvarko žaislus ar padeda po valgio lėkštę į kriauklę, pasakykite: „Štai koks tu rūpestingas!“ Žinoma, reikia dar ir padėkoti bei palaikyti vaiko įsitikinimą, kad jis dėmesingas, atsakingas.

Kuo mes šiandien galime pasidalinti su kitais? Tai, ką visi seniai žinojo, patvirtino moksliniai tyrimai: maži vaikai laimingesni, kai turi galimybę vaišinti ir dalintis. Tačiau daugiau džiaugsmo atneša ta dovana, kuri brangi jiems patiems: padaryta savo rankomis ar nupirkta už susitaupytus pinigus. Geri žodžiai irgi gali būti dovana. Jūsų uždavinys – stebėti, kad tai nutiktų (sąmoningai) bent kartą per dieną.

Mums labai pasisekė! Bet kokiu momentu prisiminkite, kaip jums pasisekė: liko tik kelios dienos iki savaitgalio, avime patogius ir gražius batus, kavinėje yra laisvų vietų ir skanių ledų.

Kaip puiku, tiesa? Panašus į ankstesnį punktas, tačiau kartais geriau keisti frazę, įvairovės dėlei. „Kaip puiku, kai visa šeima geria arbatą drauge, tiesa?“ ar „Kaip puiku, kad turime laiko padrybsoti ant sofos, tiesa?“

Laimė neatsiranda, kai gauname tai, ko neturime. Laimė – tai kai pripažįsti vertingu tai, ką turi. Patikėkite, vaikai, ypač maži, nesupranta, kiek pastangų kainuoja jų komfortas ir laiminga vaikystė. Bet jeigu reguliariai treniruosite pastebėti ir vertinti tai, ką jie turi, vaikai būtinai išmoks vertinti jūsų darbą ir viską, kas juos supa.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI