Dešimt įdomiausių faktų apie mediciną, kurie gali tapti tikrai smagiu atradimu

Originalas

„Bright Side“ surinko dešimt įdomiausių faktų apie mediciną ir kai kurie jų gali tapti jums tikru atradimu.

Pirmas nėštumo testas pasirodė Senovės Egipte

Remiantis mokslininkų turima informacija apie Senovės Egiptą, šios šalies medicina buvo stebėtinai gerai išvystyta. Gydytojai Naujojoje Karalystėje (XVII amžiaus vidurys – XI amžiaus trečias ketvirtis prieš Kristų) jau žinojo būdą, kaip nustatyti nėštumą ankstyvojoje jo stadijoje. Buvo netgi bandoma nustatyti kūdikio lytį.

Pasak Karlsbergo laboratorijoje Danijoje laikomo papiruso, norint išsiaiškinti, ar moteris nėščia, buvo atliekami štai tokie veiksmai: į atskirus maišus buvo supilami miežių ir kviečių grūdai su smėliu ir kasdien sušlapinami moters šlapimu. Jeigu suželdavo miežiai, tai reiškė, kad moteriai gims berniukas. Jeigu suželdavo kviečiai – gims mergaitė. Jeigu nei vieni grūdai nesuželdavo, vadinasi, mo© Adobe Stock

Iš pradžių morguose buvo tik gyvi žmonės

XVI amžiuje morgas buvo ta vieta, kur buvo „eksponuojami veidai“, beje, gyvų žmonių. Iš pradžių morgu buvo vadinama kalėjimo vieta, kur prižiūrėtojai apžiūrėdavo naujai atvykusius kalinius, siekdami įsiminti jų veidus. Vėliau ši vieta pradėta naudoti kaip nežinomų žmonių lavonų saugojimo vieta, kad praeiviai galėtų pasižiūrėti ir atpažinti juos.

Placebo poveikis galioja net ir tada, kai pacientas supranta vartojantis „tuščią“ tabletę

Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo nuo nerimo sutrikimo kenčiantys amerikiečiai, paciento savijauta gerėja net ir tada, kai jis supranta, kad vartoja netikrus medikamentus. Mokslininkai padarė išvadą, kad tai galima paaiškinti pacientų tikėjimu pačiu metodu.

Labiausia paplitusi akių spalva – ruda, bet iš tikrųjų visi žmonės yra mėlynakiai

Tik 17 procentų žmonių mūsų planetoje turi mėlynas akis, o populiariausia akių spalva – ruda. Tuo pačiu metu dauguma kūdikių gimsta melsvo atspalvio akimis, išskyrus tamsiaodžius. Naujagimio priekinis rainelės sluoksnis neturi pigmento, o nuolatinė akių spalva nusistovi apie vienuoliktus gyvenimo metus.

Kitaip tariant, iš pradžių visi žmonės būna mėlynakiai ir netgi rudos akys yra mėlynos, tiesiog ši spalva paslėpta po rudo pigmento sluoksniu. Beje, įmanoma atlikti chirurginę operaciją, po kurios rudos akys taps mėlynos, tačiau ši procedūra yra negrįžtama – rudas pigmentas lazeriais pašalinamas ir atkurti jo nebeįmanoma.

Tinklainėje yra baltymas, pavadintas pokemono Pikaču vardu

2008 metais japonų mokslininkai atrado tinklainėje baltymą, kuris atsakingas už vaizdo signalų perdavimą smegenims. Pasirodo, kad be šio „greito tarsi žaibas“ baltymo šis perdavimas truktų tris kartus ilgiau. Štai kodėl buvo nuspręsta šį baltymą pavadinti „Pikachurin“ – tai padaryta populiariausio pokemono Pikaču, pasižyminčio „elektriniais“ gebėjimais, garbei.

Paprastai perpylimui naudojamas ne kraujas, o jo produktai

Galbūt matėte filmuose ar serialuose, kai pasitelkus specialų įrenginį kraujas iš vieno žmogaus tiesiogiai perpilamas kitam. Realiame gyvenime ši procedūra nebėra atliekama, nes šiandien paprastai tam naudojami kraujo produktai, pavyzdžiui, plazma, leukocitai, eritrocitai arba trombocitų masė ir kiti komponentai.

Žmogus turi kur kas daugiau nei penkis jutimus

Be pagrindinių jutimų, žmogus turi jų ir daugiau. Pavyzdžiui:

Pusiausvyros jutimas – tai gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir jausti kūno judesius greitėjimo ir krypties pakeitimo prasme.

Propriocepcija – tai yra erdvės jutimas, kuris padeda mums lipti laiptais nežiūrint į juos. Žmonės su bloga propriocepcija gali būti nevikrūs.

Stereognozė – tai gebėjimas atpažinti daiktą, liečiant jį užrištomis akimis.

Dviejų dimensijų pajautimas – norėdami suprasti, kaip jis veikia, užmerkite akis ir paprašykite kažko, kad jums ant odos kažką užrašytų (suprantama, ne su rašikliu, o pirštu). Greičiausiai suprasite, kas tiksliai buvo užrašyta ar bent jau atpažinsite atskiras raides.

Raumenų ir sąnarių jutimas padeda jums suvokti, kokioje pozoje yra jūsų kojos ir rankos šią akimirką.

Lokalizacijos jutimas padeda nustatyti vietą, kurioje esate liečiamas.

Slėgio jausmas padeda suprasti skirtumą tarp švelnaus prisilietimo ir stipraus spaudimo.

Jūsų plaštakoje yra pagilėjimas, kuris vadinamas anatomine tabakine

Daugumos žmonių plaštakose galima pastebėti nedidelį pagilėjimą, kuris turi specialų pavadinimą – jis vadinamas anatomine tabakine (angl. anatomical snuff box). Jis taip pavadintas žalingo įpročio – tabako uostymo – vardu. Šis įprotis buvo plačiai paplitęs tarp paprastų žmonių XIII-XIX amžiais. Nesunku atspėti, kad tabakas buvo dedamas į šį pagilėjimą ir uostomas nosimi. Įprotis išnyko, tačiau šis pavadinimas išliko.

Viena stetoskopo išradimo priežasčių – vienos pacientės didelė krūtinė

Prancūzų gydytojas ir anatomas Rene Laennecas 1816 metais išrado stetoskopą, mat negalėjo girdėti vienos savo pacientės, krūtinės zonoje turinčios „daug riebalinių audinių“ (būtent taip pats gydytojas apibūdino jos krūtis), širdies. Kitaip tariant, vienos pacientės didelė krūtinė trukdė nustatyti jai diagnozę tais laikais, kai širdys ir plaučiai buvo klausomi pridedant prie paciento krūtinės ausį.

Gydytojas nepasidavė ir prisiminė vieną akustinį reiškinį – jeigu pridedi ausį prie vienos rąsto pusės, galėsi girdėti adatos prisilietimą kitame gale. Tad R. Laennecas paėmė popieriaus lapą, susuko jį į siaurą cilindrą ir pagaliau galėjo išgirsti krūtiningosios pacientės širdies plakimą. Vėliau tas pats gydytojas patobulino savo prietaisą, o XX amžiuje jau kitų medicinos specialistų pagalba stetoskopas įgavo savo šiuolaikinę išvaizdą.



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI