Devyni momentai, kada suprasi, jog sutikai tikrąją meilę

Jūs lygūs. Tai tuo pat metu pats paprasčiausias ir pats sudėtingiausias dalykas, kurį reikia suprasti. Neretai vienas iš partnerių įdeda daugiau pastangų negu kitas, daugiau aukoja ar daugiau reikalauja. Kai toks disbalansas išlieka, galiausiai viskas baigiasi nuoskaudomis iš vienos pusės ir savininkiškumo jausmu – iš kitos. Tikri įsimylėjėliai suvokia, kad jų jausmai ir poreikiai – ne daugiau ir ne mažiau svarbūs nei partnerio norai ir poreikiai.

Jūs ne meilužiai ir tikrai ne geriausi draugai. Jūs šeima. Mes dažnai girdime, kad patys sėkmingiausi santykiai prasideda nuo draugystės. Tačiau išties mylintys žmonės žino, kad jų tarpusavio ryšys pranoksta bet kokią draugystę, taip kaip ir intymus artumas. Šiedu žmonės – šeima, ir tai gerokai daugiau nei tiesiog užsiimti seksu ar simpatizuoti vienas kitam kaip draugams, ir drauge linksmintis. Jų partnerio niekas negalės jiems pakeisti.

Esmė ne ta, kiek daug jūs drauge juokiatės, o ta, kiek daug drauge verkiate. Tikrai mylintys pasirengę būti pažeidžiamais ir jautriais, būdami drauge. Jie ne iš tų, kurie neleidžia vienas kitam matyti savęs apsiverkusio, jie nebijo parodyti savo silpnybių, ir šis atvirumas – pats vertingiausias dalykas, kurį jie turi.

Kai jums kyla problemų, jūs suvokiate jas ne kaip kažką negero, vykstančio tarp jūsų, o kaip tam tikrą vidinį nepasitenkinimą. Daug santykių pasibaigia, kai vienas partneris nenori prisitaikyti prie kito partnerio poreikių. Išties mylintys žmonės neieško problemos vienas kitame, jie ieško jos savyje. Jie imasi atsakomybės ir tai tampa pamatais atleidimui.

Bendravimas labai svarbus, bet tik tada, kai jis nuoširdus. Atvirai aptarti savo baimes, praeities traumas ir kasdienius dirgiklius – visa tai leis partneriui pažvelgti į jūsų širdį. O tai gimdo artumą ir pagarbą. Reikia apie viską kalbėtis, kadangi užslėpta nuoskauda – visų bėdų esmė.

Partnerio pakeisti jūs negalite, neverta net bandyti. Daugybė žmonių viliasi, kad galės pakeisti žmogų ir tada viskas susitvarkys. Ir bando pritempti partnerį prie savo idealo. Tačiau tikrai mylintys žmonės niekada šito nedaro, jie myli vienas kitą tokius, kokie jie yra. Taip, būna nusivylimų (ir galimybių augti bei tobulėti dviese), tačiau tai ir daro juos tikrais, gyvais žmonėmis. Reikalavimas tapti tobulu – tai troškimo tobulinti save projekcija.

Viskas keisis. Būti drauge – tai ne romantika ir ne likimas. Tai – pasirinkimas. Visa ta romantika – tik filmuose ir knygose. Meilė – tai priimti žmogų. Išties mylintys žmonės patys nusprendė būti drauge, jie pasirinko šį kelią ir supranta, kad abudu keisis, aplinkybės irgi keisis, ir jų meilė svyruos. Jų santykiai – tai pasirinkimas, jie nepasikliauna miglota romantika.

Jūsų partneris – ne jūsų puselė. Išties mylintys žmonės reikalingi vienas kitam kaip vientisos, pilnavertės asmenybės, o meilė užpildo jų gyvenimą didesne prasme kiekvienu konkrečiu momentu.

Jūsų niekas negali palaužti. Ne todėl, kad meilė viską nugali, o dėl to, kad žinote savo partnerį, viską, kas jame yra gero ir blogo, ir sutinkate visa tai priimti. Todėl, kad kai jis atsisuka į jus savo blogesne puse, jūs tai paprasčiausiai išgyvenate, tačiau nebėgate nuo jo. Tai pats svarbiausias dalykas tikroje meilėje. Jeigu pasirinkote būti su žmogumi visiems laikams, tai nori nenori teks pamatyti ir pačius blogiausius jo pasireiškimus. Tačiau jūs neturite smerkti ar kaltinti, tai jūsų neapakina, jūs nenustojate matyti ir to, už ką jį pamilote. Ir kai priimate žmogų tokį, koks jis yra, tada jau niekas nebegalės jūsų išskirti.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *