Disciplina – laisvė ar būtinybė?

Visiems norisi gyventi geriau, bet ne visiems gaunasi. Didžiausia problema – disciplinos trūkumas. Yra svajonių, yra planų, o siekti jų nesigauna.

Disciplina formuojama nuo mažų dienų. Jaunas žmogus nesupranta, kokios naudos duoda išties būtini veiksmai, vaikai įsitikinę, kad tai, ko jiems norisi – svarbiausi dalykai gyvenime. Dėl šios priežasties jie nepajėgus išsiugdyti discipliną savomis jėgomis, į pagalbą jiems turi ateiti tėvai.

Disciplina visada naudinga – jei ne šiuo momentu, tai ateityje ir tam esama daug pavyzdžių. Pavyzdžiui, jaunuoliai nejaučia poreikio gerai mokytis, o po 10 metų paaiškės, kad žmogus nieko nemoka, niekam nereikalingas ir turi dirbti menkai apmokamą darbą. Argi galima tai vadinti laisve? Išties laisvu gali būti tik tas, kuris pasiekė aukštą išsivystymo, išsilavinimo, tobulumo laipsnį ir gali išties leisti sau labai daug.

Žmogus gali pasiekti kažką gyvenime tik tuo atveju, jeigu išties rimtai ir atsakingai padirbės. O toks darbas praktiškai neįmanomas, jei nesilaikysime disciplinos. Jeigu, tarkime, neatsigulsime laiku miegoti ir laiku nepabusime ryte, į mokyklą teks eiti pavargusiam ir apsimiegojusiam. Jeigu negali prisiversti atlikti namų darbų, negausi normalių įvertinimų ir neįstosi į universitetą. Visa tai – disciplinos trūkumas, užkertantis kelią bet kokiais sėkmei.

Išvada peršasi savaime: disciplina yra tuo pat metu ir laisvė, ir būtinybė. Kažkas gali naiviai manyti, kad disciplina riboja laisvę, supančioja, tačiau kad ir kaip paradoksaliai atrodytų iš pirmo žvilgsnio, būtent toks apribojimas ir suteikia daugiau pasirinkimo laisvės.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *