Drovumas – ne nuosprendis, o mūsų pasirinkimas

Klystate, jeigu manote, kad šis charakterio bruožas yra įgimtas ir nesikeičia. Bet kokia asmenybė pasižymi tam tikru lankstumu ar sugebėjimu adaptuotis, dėl to viskas priklauso nuo jūsų. Drovumas – tai ne nuosprendis, o viso labo jūsų pačių pasirinktas sąveikavimo su aplinka būdas.

Drovumo priežastis

Niekas negimsta droviais ir nedrąsiais. Šis bruožas tikriausiai bus įgytas dar vaikystėje. Dažniausiai dėl pernelyg globojančių tėvų, kurie neleidžia vaikams savarankiškai tvarkytis su įvairiomis socialinėmis situacijomis. Prisideda žema savivertė, dėl kurios kaltas palaikymo deficitas, bendraamžių patyčios ar socialinė izoliacija. Gera naujiena: tepę suaugusiais, mes galime išmokyti smegenis adaptuotis prie naujų situacijų, kad jūs, kaip šių smegenų savininkas, galėtumėte tobulinti savo socialinius įgūdžius. Labai lengva užstrigti ribotame realybės suvokime, tačiau mes iš tikrųjų galime keistis ir atsikratyti nereikalingo drovumo. Tai nėra paprasta, bet visgi pamėginkite išmokti žvelgti į pasaulį kitaip.

Kaip išsiugdyti pasitikėjimo jausmą?

Ar sakėte kada nors patys sau, kad esate pernelyg drovus, uždaras ir nepasitikintis, kad pirmas pradėtumėte pokalbį? Bloga naujiena: veiksmas eina pirmiau už pasitikėjimą. Kad taptume pasitikinčiais socialiniame gyvenime, turime padaryti tai, ko bijome. Žiauroka frazė, bet būtent taip mes mokomės. Kai žinome, kaip reikia kažką daryti, nebejaučiame nepasitikėjimo. Mums nereikia sukti galvos, bandant suprasti savo tolimesnius veiksmus – mes juos jau žinome. Ir tai labai stiprina pasitikėjimą. Būtent čia pradeda veikti drovumo ir nedrąsumo atsikratymo mechanizmas. Tai ne kokia nors mistinė ar ezoterinė praktika, o tiesiog naujų įgūdžių įgijimas. Mums labai pasisekė, kad galime treniruotis šioje gyvenimo mokykloje, kad įveiktume drovumą.

Kiek laiko tai užims?

Atsakymas labai paprastas: vieni žmonės mokysis greičiau, kitiems prireiks daugiau laiko. Sakoma, kad suformuoti naują įgūdį galima per 20 valandų. Suformuoti, bet ne įtvirtinti. Meistriškumo požiūriu tai užims gerokai daugiau laiko – iki to momento, kai išmoksite susitvarkyti su savo „nepatogiomis“ emocijomis bendravimo metu. Faktiškai tai maratonas, o ne sprintas. Taip, jūs negalėsite greitai pasiekti finišo, tačiau kam to reikia? Svarbiausia – jūs suprantate, kaip pagerinti gyvenimą, dėl to nebeieškote stebuklingos tabletės, kuri akimirksniu privers jus pasijusti kitaip. Pasitikėjimas – tai ne vienkartiniai skiepai, tai nuolatinės pastangos. Stebėkite savo pažangą, bet visada turėkite galvoje, kad finišo nėra. Rašykite dienoraštį, kad galėtumėte apžvelgti tai, ką jau padarėte ir motyvuoti save tęsti kelionę į priekį. Galvokite ne apie finišo liniją, o apie pažangos požymius.

Liaukitės kartoti sau „aš droviuosi“

Drovumas – tai bruožas, kuris sugeba labai giliai įsišaknyti. Žmonės paprasčiausiai nenori jo atsikratyti, manydami, kad jie su šiuo jausmu jau susigyveno ir jis tapo neatskiriama jų dalimi. Kaip tik pridedate žodelytį „aš“ prie žodžio „droviuosi“, darosi kur kas sunkiau išsiskirti su šiuo pojūčiu. Pakeiskite frazę „aš droviuosi“ fraze „aš kartais būnu drovus“ arba „aš vis labiau pasitikiu savimi“. Kai drovumas tampa jūsų dalimi, jis veikia kaipo kliūtis bet kokiems pokyčiams.

Pasiruošimas „drovaus elgesio modelio“ atsikratymui

Tai jau praktiški saviugdos aspektai, kurių tikslas tapti labiau pasitikinčiu žmogumi. Nebandykite pasitikėjimo šturmuoti – rizikuojate nusivilti ir mesti šį užsiėmimą. Vietoje to ženkite nedidelius žingsnelius, spręskite problemą pamažu ir palaipsniui, kai esate tam pasirengęs. Būtent pasirengęs, o ne kai jaučiatės daugmaž patogiai. Kiekviena nauja problema sukels naują nerimo ir diskomforto bangą, jums reikia išmokti jas įveikti.

Keiskime mąstymą

Treniruokite save, kad galėtume kitaip pažvelgti į įvairius dalykus, pašalinant iš jų negatyvą. Jeigu sakote „aš droviuosi“, pakeiskite į „dirbu su savo pasitikėjimu“. Jei sakote „aš negaliu“, pakeiskite į „aš pasistengsiu“ ar „man pavyks“. Kai prasideda įprastas negatyvus mąstymo procesas, iškart imkite ieškoti jam pozityvaus pakaitalo.

„Labas rytas!“

Kad taptumėte labiau socialus, tiesiog pasakykite „labas rytas“ ar „sveikas“ žmonėms, kuriuos sutinkate gatvėje. Šis paprastas pratimas treniruoja pasitikėjimą ir palengvina bendravimą su nepažįstamais.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti