Duktė ir motina: atsiskirti sunku, bet būtina!

Originalas

Tapti suaugusia dukrai reiškia sugebėti nupjauti simbolinę emocinės priklausomybės nuo savo motinos virkštelę. Ši operacija – labai svarbi gyvenimui, sunkiai atliekama, tačiau įmanoma.

Motinos ir dukters santykiai būna unikalūs. Juose visada būna kaltė ir atleidimas, prisirišimas ir maištas, su niekuo nepalyginamas saldumas ir su nieko nepalyginamas skausmas, neišvengiamas panašumas ir aršus jo neigimas, pirma ir svarbiausia mūsų buvimo drauge patirtis ir pirmoji buvimo atskirai patirtis.

Konkurencija. Kova. Baimė. Aštrus dėmesio ir pritarimo poreikis. Šio poreikio baimė. Meilė, kartais pasireiškianti žlugdančiomis, dusinančiomis formomis. Pirmoji nuolankumo valdžiai patirtis, pasidavimas stipresnei priešininko jėgai ir pirmoji savo galios kitam žmogui patirtis. Pavydas. Neišsakytos nuoskaudos. Išsakytos nuoskaudos. Ir virš viso to – faktas, kad šie santykiai yra vieninteliai. Kitų tokių nebus.

Susiliejimas, kad po to būtų galima atsiskirti

Ankstyvoje vaikystėje beveik visiškas susiliejimas su motina vaikui yra būtinai reikalingas, kad galėtų išgyventi. „Saugumo jausmas, kurį sukuria tokia simbiozė, padeda vaikui augti, bręsti ir pamažu pradėti savarankišką gyvenimą, – pasakoja psichoterapeutė Elina Zimina. – Jeigu tokio artumo nebuvo, tai noras susilieti su motina, pajusti jos besąlygišką meilę gali taip ir likti svarbiausias.“

Būtent todėl tiek daug suaugusių žmonių žvelgia į pasaulį savo motinos akimis, elgiasi taip, kaip pasielgtų ji, tikisi jos pritarimo ir pripažinimo.

Mergaitei motina yra visagalė tos pačios lyties būtybė. Maždaug nuo 3–6 metų ji pradeda konkuruoti su ja dėl tėvo meilės. Mergaitėms lengviau atsiriboti nuo motinos, lyginant su berniukais, kuriems motina tampa meilės objektu. Bet jeigu tai neįvyksta, susiliejimas gali virsti priklausomybe. Moteris ir duktė tada įžvelgia tarp savęs tik panašumus.

Likdama artimuose santykiuose su motina, mergaitė neskuba suaugti, juk ji nesijaučia atskiru žmogumi. Tik atsiribojusi ji gali atrasti skirtumų, sužinoti, kokia ji yra. Sulaikydama dukrą prie savęs, motina trukdo jai surasti atsakymus į šiuos klausimus.

Lyginti save galima tik su žmogumi, kuris yra skirtingose pozicijose, o motina vaikui neturi trūkumų.

„Kai paauglys mato savo tėvus kaip realius žmones, tai priešiškumo lygis paprastai sumažėja, – pasakoja psichoanalitikė E. Zimina. – O suaugęs žmogus, kuris ir toliau kovoja su savo tėvais, taip ir neatsiskirs nuo jų.“

Bet ir čia separacija dar nesibaigia. Merginai, kuri tampa moterimi, motina, kiekvieną kartą tenka nustatyti naują distanciją su savo motina.

Trečias nėra atliekamas

Prieštaravimai ir konfliktai, aiškūs ir paslėpti, niekada nepradingsta iš motinos ir dukters santykių. „Motina gali skausmingai išgyventi besąlygiškos dukters meilės praradimą, kai savo vystymosi Edipo fazėje pastaroji perkelia meilę tėvui, – aiškina E. Zimina. – Skirtingai nuo mergaičių, berniukas, būdamas tokio amžiaus, ir toliau myli savo motiną, todėl tarp jų būna mažiau konfliktų ir daugiau santarvės. Bendraudama su motina duktė jaučia prieštaringus jausmus: šalia meilės būna pavydas, konkurencija.

Trečias žmogus, kuris padeda atsiskirti motinai nuo dukters, yra tėvas. „Jis atskiria jas ir praneša dukrai, kad yra jos motinos vyras ir meilužis, – aiškina E. Zimina. – Taip pat jis palaiko dukrą, žavisi jos moteriškumu ir padeda suprasti, kad vėliau ir ji sutiks tokį vyrą, kuris dovanos jai meilę.“

Tuo trečiuoju, kuris padeda atsiskirti dukrai nuo motinos, gali būti ne tik tėvas, bet ir idėja, hobis, darbas – tai, kas užvaldo moters mintis, kad ji galėtų pasijusti atskiru žmogumi.

Artimos ar tolimos?

Dukrai pavojingi abu kraštutinumai: ir motinos meilės perteklius, ir stoka. Sunku nustatyti, kur yra riba tarp gerų, pasitikėjimu pagrįstų santykių ir visiškos priklausomybės nuo motinos troškimų ir nuotaikų. Draugiški motinos ir dukters santykiai – daugumos moterų idealas. Tačiau jie trukdo atsiriboti ir nutraukti virkštelę.

Natūraliam moters siekimui tapti savarankiška gali trukdyti (dažniausiai nesuvoktas) motinos troškimas sulaikyti dukrą prie savęs. Motina gali jaustis turinti teisę valdyti dukters gyvenimą. Dukrą ima kankinti kompleksai ir nerimas – baimė prarasti motinos meilę, nepasitikėjimas savimi, vyrų baimė.

Vienos motinos siekia bet kokia kaina nepaleisti dukters, kitos stengiasi kuo greičiau jos atsikratyti ir pareiškia paauglei, jog ji jau yra laisva ir gali gyventi kaip nori.

Pastaruoju atveju įvyksta dukters atstūmimas, savotiškas išsižadėjimas. „Suaugusiems vaikams taip pat reikia palaikymo, – pastebi E. Zimina. – Jeigu tėvai leidžia jiems būti laisviems, bet yra pasirengę prireikus palaikyti, tai atsiskyrimas gali vykti taikiai, geri santykiai bus išsaugoti.“

Kelias į laisvę

Tikroji nepriklausomybė prasideda tada, kai moteris sugeba kritiškai įvertinti iš motinos gautą palikimą – jos nuostatas, elgsenos būdus, gyvenimo scenarijus. Neįmanoma visiškai atsisakyti jų, kitaip ji liktų izoliuota nuo savo moteriškumo. Tačiau ir priimti visko negalima, nes tada ji liktų motinos kopija ir niekada netaptų savimi.

Kaip suprasti, ar tikrai mes sugebėjome tapti savarankiškos ir nutraukėme virkštelę, jungusią su motina? Tai įvyko, jei mūsų daugiau nedrasko prieštaringi jausmai, nekankina vidiniai konfliktai, jeigu mes pačios nustatome pasitikėjimo ir distancijos lygį santykiuose su motina, nejausdamos jokios kaltės. Galime objektyviai įvertinti, kuo mes panašios ir kuo skiriamės viena nuo kitos. Ir pagaliau jaučiame, kad esame susijusios su motina tam tikrais saitais, bet nesame mirtinai prisirišusios prie jos.

Sunkios motinos

Suaugusios mes kuriame naujus santykius su motina. Tačiau su kai kuriomis motinomis tai padaryti būna sunku.

Psichologė Suzanne Cohen ir žurnalistas Edwardas Cohenas sudarė 10 populiariausių sunkių motinų tipų sąrašą.

1. Įsimylėjusi save. Ji nori, kad dukra būtų gera lėlytė, kuri galvotų tik apie savo mamytę.

2. Kontroliuojanti. Kiekvienam atvejui ji turi taisyklę. Kiekvieną kartą praneša dukrai, kad ji jos nepaisė.

3. Priklausoma nuo kitų nuomonės. Jaudinasi dėl to, ką pamanys kaimynai, net jei duktė seniai užaugo iš išvažiavo gyventi kitur.

4. Viliojanti. Visada apsirengusi madingai, pernelyg atvirai, pernelyg aptemptais drabužiais. Flirtuoja su kiekvienu vyru, kurį sutinka, taip pat ir su dukters draugais.

5. Dusinanti. Padeda net tada, kai jokios pagalbos vaikams nereikia.

6. Nejaučianti ribų. Pernelyg jautriai reaguoja į vaiko laimėjimus ir nesėkmes, per giliai ima į širdį.

7. Kritikuojanti. Priekaištauja dėl visko, ką duktė daro ar nedaro, taip pat ir dėl to, apie ką ji svajoja.

8. Užmerkianti akis. Mano, kad viskas išeis į gera net tada, kai blogiau būti nebegali.

9. Visažinė. Seniai padarė viską, ką duktė tikėjosi kada nors padaryti, ir kur kas geriau už ją.

10. Kaltinanti. Visada nepatenkinta, bet tikisi, kad vaikai paaukos jai gyvenimą, kad patenkintų jos troškimus ir įgyvendintų jos svajones.



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…