Emocinis motinų smurtas prieš sūnus

Pastaruoju metu vis atviriau kalbama apie smurtą prieš moteris, vaikus. Sukuriamos ištisos socialinės programos ginti aukoms, nukentėjusioms nuo smurto. Moterys, patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą jau neslepia savo veidų, o tampa tokių judėjimų lyderėmis.

Mes visi mokomės jas užjausti ir palaikyti. Mokomės būti netolerantiški smurtininkams, siekiame juos stabdyti. Kol kas nelabai suprantame jų motyvus, tačiau to, galbūt, ir nereikia. Pasaulyje esama dalykų, kuriems reikia paprastai ir aiškiai pasakyti NE.

Darbe nuolat susiduriu su tuo, kad smurto aukos jaučia kaltę dėl to, kas įvyko. „Geri žmonės“ pakuždėjo jiems, kad būtent jų provokacijos tapo smurto priežastimi.

Neneigsiu, kad aukos elgesys pritraukia smurtautoją. Tačiau yra auksinė taisyklė dirbant su smurto tema: „Dėl smurto visada kaltas smurtautojas“.

Jokios provokacijos negali pateisinti to, kad žmogus nustojo kontroliuoti savo impulsus ir grubiai, be ceremonijų pažeidė kito, silpnesnio žmogaus ribas.

Būtent dėl to dirbti su žmonėmis, kuriuos vaikystėje mušė ar, kas dar baisiau, seksualiai išnaudojo ir prievartavo, nepaprastai sunku. Šios žaizdos galutinai neužgyja niekada.

O dabar pereisiu prie svarbiausio, apie ką norėjau parašyti. Apie smurtą prieš vyrus.

Turiu galvoje emocinį motinų smurtą, nukreiptą į savo sūnus. „Mama – tai šventas dalykas“ – neretai girdėjau iš įvairių vyrų. Už šios frazės gali slypėti ir iš tiesų šviesus mylinčios mamos paveikslas. Bet tada vyras nekalbės apie moters šventumą. Jis paprasčiausiai bus puikus sutuoktinis ir tėvas.

Kitas variantas – kai už švento paveikslo slepiasi tikras moteriško pavidalo monstras. Manęs kartais klausia, ar esama moteriško karaliaus Mėlynbarzdžio varianto? Esama.

Ir gyvenime, ir savo kabinete esu sutikusi daugybę suaugusių vyrų, kuriuos iki šiol tebevaldo tie monstrai. Ant jų sprando užmesti stori pančiai, kurių pavadinimas „kaltės jausmas“. Kitą pančių galą laiko mažos ir kibios moterų rankutės.

Kiekvienas bandymas ištrūkti į laisvę, baigdavosi skaudžiu pančių timptelėjimu ir galiausiai šie vyrai išmoko būti nuspėjamais, nuosekliais ir labai patikimais.

Tik šis patikimumas – tai ne laisvas jų pasirinkimas. Tai gyvenimiška būtinybė, kad galutinai neuždustum ir nepakibtum ant tos kilpos, atiduodamas Dievui dūšią. Tiksliau, ne Dievui… Mamai. Juk jo siela priklauso jai. Ji pagimdė, vadinasi, yra pilnateisė šeimininkė ir sūnaus kūnui, ir sielai.

Susitinku vieno savo vaikystės draugo mamą. Jis vis dar gyvena su ja. Na kaip, klausiu jos, sūnus dar nevedė? Oi ne, sako ji man, taip anūkų noriu, o jis, parazitas, vesti nenori!

Norėtųsi pagailėti senutės, o negaliu. Nes žinau, kad sūnui ne tik kad vesti, jam ir su merginomis susitikinėti buvo pavojinga. Pamenu, kaip prieš 30 metų šita miela senutė, tada, aišku, gerokai jaunesnė, atlėkė į mokyklą, kad demaskuotų „pasileidusią“ mergaitę Juliją, su kuria sūnus bučiavosi ekskursijos metu.

Paklausite, iš kur ji tai sužinojo? Bet juk pokalbių telefonu klausymasis, mokyklinės kuprinės revizijos, kišenių kraustymas – įprastas darbas tokioms mamytėms. O buvo tai tarybiniais laikais ir viskas baigėsi klasės tėvų susirinkimu ir viešu Julijos mamos pasmerkimu. Sugėdinta mergaitė paskui perėjo į kitą mokyklą.

Gavusios neribotą valdžią berniukui, kurį pagimdė, moteris rizikuoja užversti jam ant galvos visą savo nepasitenkinimą, visą pyktį susijusį su vyriška gimine. Dabar būtent vaikas atsakys už visas nuodėmes ir būtent jis pateisins visus lūkesčius. Ką jau ką, o sūnų ji dabar tiksliai išmokys mylėti ir gerbti moteris.

Ji privers, kad jis ją gerbtų, juk tai toks kilnus darbas – išauklėti tikrą vyrą. Ir šito darbo jokiais būdais negalima patikėti infantiliam skudurui, kuris laiko save vaiko tėvu!

Ji taps jam ir mama, ir tėvu, nes būtent ji norėjo, kad vaikas gimtų. Ji kentė visus nėštumo ir gimdymo sunkumus, ji uždirbdavo pinigus, kol tas nevykėlis tėvas nieko neveikė.

Viskas – vardan šito stebuklo, kuriam lemta tapti geriausiu pasaulyje vyru! Motina saugos savo stebuklą, savo sūnelį, kadangi jame slypi visas jos gyvenimas, jos ateitis ir senatvė.

Jis turi padaryti jos ateitį laiminga, juk būtent vyrai moterų gyvenimus padaro laimingus. Jis tenkins jos norus, saugos ją nuo pavojų. Vyras su šiuo darbu nesusidorojo, o kito ieškoti pernelyg problematiška. O štai šitas berniukas dar mažas, jį galima visko išmokyti. O jau su tokiu uždaviniu ji tikrai susidoros. Viskas jos rankose.

Berniukas žvelgia į mamą savo akutėmis ir laukia meilės, kurią ji jam būtinai suteiks. Ne šiaip sau, savaime aišku, o už tai, kad jis teisingai darys tai, ko ji iš jo laukia ir reikalauja.

Juk tai teisingas auklėjimas – skatinti ir apdovanoti teisingus poelgius. Ir meilė šiame pasaulyje taip paprastai nedalinama. Jai, motinai, meilės tai jau tikrai niekas už „ačiū“ nedavė“. O dabar jau ji neduos, o vaikas, atitinkamai, negaus.

Ir jis anksti pajunta pasididžiavimo ir pasitenkinimo jausmus, kai tampa mažuoju vyru greta mamos. Greta moters, kurios svarba jam tolygi visatos svarbai. Jis neišgyvens be mamos meilės ir jeigu dėl to reikia tapti suaugusiu, tenkinti jos norus, atstumti į šalį nuosavus jausmus, kęsti diskomfortą – tai jis su tuo sutinka. Tai ne tokia jau ir didelė kaina, lyginant su gyvenimu.

Gyvenimas bėga ir kaina didėja, tik niekas jo apie tai neįspėjo. Priešingai, vis daugiau žmonių aplink jį reikalauja paramos, kurią jis skuba suteikti. Dėl to, kad būtent tais momentais jis pajunta pasididžiavimą ir savo galią. Arba gyventi šitaip, arba mirtis.

O manualinis terapeutas teigia, kad pas jį kažkoks ten kiautas susiformavo, ir jam nepamaišytų apsilankyti pas psichologą, kad išsiaiškintų, kokią naštą jis tempia ant savo pečių. Bet argi tai ne vyro uždavinys – tampyti naštas?

Tiesiog reikia truputį pailsėti, o dar geriau – patreniruoti raumenis, kad nugara neskaudėtų. Dar, tiesa, širdis pradėjo kvailioti, bet tai smulkmena. Truputį pailsės kelias dieneles ir viskas praeis.

Dauguma šitų berniukų neišgyvens nė iki 50 metų amžiaus, baigsis resursas. Kartais, nevilties akimirkomis, jie pagaus save galvojant, kad iš visų jausmų mamai beliko tiktai nebyli neapykanta, prasiveržianti nekontroliuojamomis mintimis ir jausmais.

Čia pat užgriūna ir kaltės jausmas, ir pyktis sau pačiam, tokiam nedėkingam padarui. Aplinkui tiek nelaimingų žmonių, kuriems reikia paramos – vaikų, moterų, senukų. Argi turi jis teisę gailėtis savęs? Ir kokia gėda, kai tavęs kažkas gailisi.

Jis greitai miršta, kad neapsunkintų kitų. Kartais anksčiau už motiną. Ir tikrai anksčiau, negu priklauso. Daugybė žmonių per jo laidotuves nuoširdžiai apgailestaus, kad iš gyvenimo pasitraukė puikus žmogus.

Niekam ir į galvą nešaus, kad jokio gyvenimo jis ir neturėjo. Jis taip ir nesužinojo savo norų, taip ir neišmoko džiaugtis. Jo vienintelis džiaugsmas – kai jis kažką darė gero kitam. Tai buvo mirtis nuo išsekimo, nuo pastovios, nesiliaujančios jo vidinės mamos prievartos. Mamos, kuri buvo tiksli jo realios motinos kopija.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kodėl nemokome vaikų gyventi šeimoje? Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas, kaip jam n...
Kaip išugdyti vaikų pomėgį tvarkai? Mama labai sunkiai pratino keturmetę dukrą dėti daiktus į vietą. Jie gyveno nedideliame bute keturiese, mažiausiajam vaikui buvo keturiolika mėnesių. ...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Kai motinystė atima visas jėgas Mamoms irgi būna blogų dienų, kai viskas krenta ir rankų ir išsenka jėgos. Pradeda atrodyti, kad mamos gyvenimas - nesibaigiantis tvarkymasis, plovima...
Gyvenimas be riksmų Blogerė ir rašytoja Kristina Antus, trijų vaikų mama vieną gražią dieną suprato, kad šaukti ant vaikų nėra jokios prasmės - jie vis tiek neklausys. Ir...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais. Valgyti...
Kam tėvams autoritetas? Kam tėvams reikalingas autoritetas? Ir kas tai yra? Kodėl vaikai neklauso, negerbia? Visi normalūs tėvai stengiasi, kad vaikas būtų laimingas, stengi...
Mama gali pasimokyti iš tėčio Priimta manyti, kad svarbiausia vaiko auklėtoja yra mama. Jeigu kas ir žino visas vaikų paslaptis, tai tik motina. Ji geriau išmano, kokių produktų re...
Ką pasėsi tą ir pjausi -Kiaulė. - sako penkių metų mergaitė, supdamasi supynėmis. -Kas kiaulė? - perklausia šalimais ant suoliuko sėdinti jos močiutė. -Tu. - atsako mergai...
Tarsi ne mano vaikas! "Kaipgi taip? Tokia miela mergaitė augo. Mandagi, draugiška, o dabar tarsi ne mano vaikas! Pastoviai ginčijasi, priešgyniauja, balsą kelia. Įsivaizduo...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Nuosprendis – 16 metų nelaisvės. Arba kodėl ... Mokslai - pačiame įkarštyje. Tūkstančiai moksleivių ir studentų pradėjo eilinius mokslo metus. Nelaisvės terminai ir krūviai skirtingi, priklausomai n...
Kam reikia išsaugoti vaiko ir tėvo ryšį po skyrybų... Jūs išsiskiriate su vyru, išsivažinėjate, šeima suyra, vaikas lieka su jumis. Vaiko tėvas galbūt labai jus įskaudino, jis galbūt asocialiai gyvena, re...
Apie gėdą, kaltę ir atsakomybę Kaltė - labai destruktyvus jausmas. Jis pakeičia klaidų taisymą. Arba tai, kas lieka po to, kai jau išsiaiškintos priežastys, ištaisytos klaidos, pada...
Kaip užauginti laimingą vaiką. Instrukcija Psichologai sudarė frazių sąrašą, jas būtina sakyti vaikui, kad jis užaugtų pilnaverte asmenybe. Kad mokėtų mylėti ir būti mylimas, kad pasitikėtų sav...
Vaikai geriau vystosi, kai pasakas prieš miegą ska... Reguliarus skaitymas prieš miegą pagerina santykių su tėvais kokybę. Kai tėvai, guldydami vaikus miegoti, skaito jiems knygas, jie skatina sūnus ir y...
Pastabos viešumoje Vakar išėjome su sūnumi į turgų. Sūnus važiuoja dviračiu, o aš einu. Viskas buvo gerai, tačiau paskui naujos kelnės pritrynė sūnui užpakaliuką. Pusiau...
Iš kur atsiranda tikros moterys? Jis pirmą kartą ją pamatė prieš daugelį metų ir iškart suprato, kad pražuvo. Suprato, kad leis jai viską: ji darys, ką nori, rodys kaprizus, tryps koj...
Kaip privalomas lytinis švietimas gali pakenkti va... Ar privalomas lytinis švietimas vaikus daro pažeidžiamus seksualiniam išnaudojimui? Sistemingas 1,4 tūkst. vaikų seksualinis išnaudojimas Roterdame 19...
Negyvenkite gyvenimo už savo vaiką Visi tėvai atkakliai ir užsispyrę tvirtina, kad geriau žino, ko reikia jų vaikams. Pirmuoju laikotarpiu jie jaučia šiokią tokią atsakomybės baimę, o v...
Mes bendraujame su savo vaikais kaip vaikai Paauglys - jau nebe vaikas, o štai tėvai kartais pavirsta tikrais mažvaikiais. Pakalbėkime apie krizines situacijas santykiuose ir rimto, brandaus žai...
Išankstinė bausmė Rūpindamiesi vaikais, tėvai kartais nueina pernelyg toli. Stengdamiesi užskirsti kelią galimoms negerovėms, dažnai ima ir suformuoja vaikui nepilnaver...
Griežtas auklėjimas – tai irgi meilė Mes daug kalbame apie tai, ką jaučia vaikai, kaip juos galima ir reikia mylėti, suprasti, jausti. Tačiau tai tik viena motinystės pusė, šviesi ir malo...
Vaikai ir informacija. Kaip nenuskęsti Vienoje iš lekcijų, kurias skaitė paaugliams, Markas Tvenas pasakė: Mafusailis gyveno 969 metus. Jūs, mieli berniukai ir mergaitės, per sekančius 10 m...