Gabus vaikas iššūkis ugdytojams?

Originalas

Gabumų, gabaus vaiko sąvoka jau labai ilgą laiką sulaukia daug visuomenės dėmesio bei susidomėjimo. Ar mano vaikas gabus? Kas labiausiai nulemia išskirtinius gabių vaikų sugebėjimus? Ir galiausiai, kaip pastebėti ir atskleisti gabaus vaiko potencialą?

Atpažinti gabų vaiką

Nors iki šiol sunku rasti vieningą gabaus vaiko apibrėžimą, tačiau tradiciškai gabiu laikomas asmuo su aukštesniais nei vidutiniai intelektiniais gebėjimais (aukštesnis nei 130 intelekto koeficientas) bei aukštais pasiekimais vienoje ar keliose srityse. Nors gabaus žmogaus sąvoka pirmiausiai siejama su intelektiniais gebėjimais, tačiau pastaruoju metu jau įtraukiami ir kiti asmenybės aspektai, kaip motyvacija, polinkiai bei vis įvairesnės reiškimosi sritys (bendravimas, lyderiavimas), ką tėveliams, mokytojams taip pat labai svarbu pastebėti.

Mokykloje gabus vaikas pirmiausiai pralenkia savo bendraamžius atlikdamas pateiktas užduotis, įgyvendindamas reikalavimus pagal savo amžių. Gabų vaiką iš kitų galima atpažinti jo itin dideliu domėjimųsi, įsitraukimu į tam tikrą veiklos sritį, pavyzdžiui, loginių užduočių sprendimą, konstravimą. Taip pat neretai padedant mokyklos psichologui galima išsiaiškinti, jog tam tikti gyvenimo veiksniai, aplinkybės: sumažėjusi vaiko motyvacija, neleidžiančios pasireikšti jo kūrybiškumui užduotys, sutrugdo gabiam vaikui pasižymėti mokymosi procese.

Padėti gabiesiems

Įprasta, jog tėvai atpažinę savo vaiko gabumus linkę tuo itin džiaugtis, didžiuotis, dažnai kelti jiems perdėtus lūkesčius, tačiau neretai stokoja žinių kaip toliau vaiką lavinti. Gabieji vaikai yra specialiųjų poreikių vaikai reikalajantys papildomo mūsų dėmesio ir darbo su jais. Todėl reikšminga sužinoti, su kokiais sunkumais susiduria gabūs vaikai, kokius iššūkius jie kelia ugdytojams ir kaip galima padėti gabiesiems lengviau prisitaikyti prie socialinės aplinkos, padidinti jų pasiekimus.

Nors gabūs vaikai paprastai mokytojų apibūdinami kaip turintys unikalius gabumus, ypatingus akademinius pasiekimus, itin daug sunkumų jie patiria būtent dėl savo išskirtinumo. Gabūs vaikai prisitaikę visuomenėje taip pat gerai kaip jų bendraamžiai, vis tik dažnai patiria bendravimo sunkumų, jaučia socialinės stigmos spaudimą jų atžvilgiu. Lietuvoje pedagogai ir studentai vienu didžiausiu žmogaus privalumų laiko gebėjimą prisitaikyti prie kitų, kas kitose Europos šalyse nėra taip sureikšminama. Žinoma, jog mokytojų bei bendraamžių nuostatos gabių Lietuvos mokinių atžvilgiu ne tokios teigiamos, kokios dažnai deklaruojamos ir būtų pageidautinos siekiant padėti gabiems mokiniams atskleisti savo turimą potencialą.

Papildomai, mokykloje labiausiai koncentruojantis į gabaus mokinio pasiekimus, dažnai neapimamas jų socialinis/emocinis patyrimas. Tėvai bei mokytojai gali klaidingai manyti, jog aukšto lygio kognityvinis išsivystymas turi sutapti su tokiu pačiu socialiniu/emociniu gabaus vaiko vystymųsi. Tačiau, yra žinoma, jog kognityvinis ir emocinis/socialinis asmens vystymasis nėra sinchoniškas.

Dėl savo aukšto kognityvinio išsivystimo gabūs vaikai pastebi, perima daug daugiau informacijos, įvykių iš aplinkos, išgyvena daugiau potyrių, kas sąlygoja ir didelį jų emocinį nestabilumą. Taip pat labai reikšminga gabių vaikų emocinių/socialinių sunkumų priežastis yra greitesnė tokių vaikų intelektine branda dėl ko jie netenka bendraamžių grupės, su kuria galėtų identifikuotis. Tuo tarpu asmens identifikacija, ypač paauglystėje, yra vienas aktualiausių poreikių.

Akivaizdu, jog dažnai vidinis gabiųjų pasaulis sulaukia per mažai aplinkinių dėmesio. Jis išryškėja tik tokiems mokiniams užsimenant apie savižudybę, atsiradus valgymo sutrikimams, priklausomybėms, nuotaikos pokyčiams, norui mesti mokyklą. Todėl gabių vaikų tėvams ir kitiems ugdytojams labai svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko akademinę sėkmę, bet ir į jo prisitaikymą, bendravimo su bendraamžiais aspektus. Reikalingą pagalbą šiuo atveju turėtų suteikti ir psichologas, kadangi gabūs mokiniai dažnai negeba, nenori atskleisti patiriamų emocinių sunkumų tėvams, mokytojams.

Be jokios abejonės gabieji vaikai turi ir išskirtinių, specialiųjų mokymosi poreikių. Todėl ugdytojams gabūs mokiniai, jų sėkmingas prisitaikymas klasėje sukelia daug papildomų klausimų ir iššūkių. Palaikant jų gabumus turėtų būti pateikiamos sudėtingesnio pobūdžio užduotys, intensyvesnis darbo tempas, krūvis, sudaromos kitokios mokymosi sąlygos nei likusiems.

Iš kitos pusės gabūs vaikai gali išgyventi stresą dėl nepalankaus bendraamžių požiūrio į didesnį mokytojų jiems rodomą dėmesį, sukuriamas išskirtines sąlygas. Gabaus vaiko „etiketė” keičia pačio individo požiūrį į save, formuoja savęs kaip kitokio suvokimą. Gabūs mokiniai apibūdindami savo gabumus nurodo, kad viską pasiekia pastangų dėka, neturi įgimtų sugebėjimų, kas gali būti susiję su jų noru neišsiskirti bei palaikyti pozityvius santykius su kitais vidutinių gabumų bendraamžiais. Todėl ugdytojams reikėtų stengtis pernelyg „neiškelti” gabaus mokinio aukščiau kitų, nes jis dar nepasirengęs tapti „kitokiu” ir jam labai svarbu priklausyti bendraamžių grupei. Gabaus vaiko išskyrimas, ypatingas dėmesys jam gali turėti neigiamą poveikį ir paskatinti jį regresuoti mokantis, kad tik pritaptų prie likusių bendraamžių. Kartais įvertinus gabaus vaiko savijautą, prisitaikymą klasėje, pasiekimus geriausiu sprendimu tolesniam jo lavinimui gali būti perkėlimas į aukštesnę klasę.

Apžvelgus gabių vaikų ugdymą, vystymosi sunkumus akivaizdu, jog negalima teigti, jog jie neturi nieko bendro su kitais vaikais ar yra itin pranašesni. Tiesiog dėl papildomų aukštų kompetencijų, intelektinių gebėjimų gabieji yra identifikuojami išskirtiniais, kelia daugiau iššūkių ugdytojams, reikalauja didesnės stimuliacijos mokymosi procese nei jų bendraamžiai. Ir nepaisant aukštų intelektinių gabių vaikų sugebėjimų svarbu skirti dėmesio ir jų vidiniam pasauliui, kuris taip pat yra turtingas, tačiau kartais ir labai išsibarstęs.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…