Galbūt tu tiesiog nedėkinga

Galbūt tu tiesiog nedėkinga?

Kada nors teko pastebėti, kad kai pirmą kartą į kažką įsimylime, mus taip užplūsta emocijos, kad nepastebime kito žmogaus trūkumų? Esame pasirengę į viską užmerkti akis.

Jūs visas ausis aplinkiniams prazirzėte apie tai, kad būtent jis ir yra jūsų vienintelis. Jūs kalbate visiems, kad jis idealus, pats protingiausias ir linksmiausias vyrukas, ir dar toks mielas… Draugai linkčios galvomis, susižavėję jūsų klausysis, juk jie – geri draugai. Nors širdies gilumoje jie jaučia savotišką dežaviu, tartum tai jau buvo vykę anksčiau.



Laikui bėgant, kai apsiprasite su savo nauja meile, pradėsite pastebėti tam tikras smulkmenas. Iš pradžių kažką nereikšmingo: kaip išmėto visur savo daiktus, kaip pastato nešvarią lėkštę šalia kriauklės, o ne į kriauklę (o paskui suprasite, kad jis dar nė karto neplovė po savęs indų per visą tą laiką, kai esate kartu) ir galbūt per daug laiko praleidžia žaisdamas kompiuteriu. Jūs priminsite pati sau, kad mylite ir priimate jį tokiu, koks jis yra. Ir vis dėl to, bėgant laikui pradėsite jausti nusivylimą.

Jūs turite konkrečių lūkesčių, susijusių su vyro elgesiu. Jeigu jis gerbia jus ir jūsų norus, jis pasistengs išklausyti jūsų pretenzijas ir pakeisti elgesį. O jeigu ne, pradėsite pykti už tai, ką anksčiau vadinote ekscentriškumu, o dabar tai jums atrodo kaip elementari nepagarba jūsų jausmams.

Kai jis nutrenkia džinsus tiesiai ant grindų, įsiuntate: juk 100 kartų aiškinote, kai jus tai erzina, bet jis ir toliau tai daro. Suaimanuojate ir sakote: „Na va, ir vėl!“, kai jis pasiima telefoną ir pradeda kikenti, žiūrėdamas juokingą video. O kai šnypščiasi nosį gatvėje, jūs apskritai prarandate savitvardą.

Pradedate koneveikti jį dėl tingėjimo, dėl pasibjaurėtino elgesio, o kai jis pats nepastebi kažko, kas jus nervina, pradedate vardinti kitus, pačius įvairiausius, nepatinkančius dalykus, ir jis stovi sutrikęs, nesuprasdamas, kodėl jo nusišnypštimas sukėlė tokį įtūžio priepuolį. O jūs žvelgiate į vaikiną kitoje gatvės pusėje, kuris atidarė automobilio dureles savo merginai, ir galvojate: „Kodėl jis negali būti toks pats, kaip šitas?“

Bet štai ką aš jums pasakysiu: tasai mandagus vaikinas kitapus gatvės tikriausiai irgi šnypščiasi nosį gatvėje, o gal net yra neištikimas savo merginai su jos seserimi. Jūs šito nežinote ir niekada nesužinosite. Kai žiūrite į dalykus per atstumą, nežinomybė atrodo tokia nuostabi ir patraukli. O įsižiūrėjusi iš arčiau, suprasite, kad viskas yra ne taip, kaip atrodo.

Jūs, tikriausiai, iš tų, kurios vaikšto į dvigubus pasimatymus kartu su savo drauge, ir kai jos vaikinas duoda jai atsikąsti savo gabalėlį torto, kumštelėjate savo vaikinui ir sakote: „Pažiūrėk, koks jis mielas, kodėl tu taip niekada nedarai?“

Iš kur tai žinau? Aš pati buvau tokia mergina ir dėl to praradau praktiškai viską, ką turėjau.

Pasižiūrėkite į tai, ką dabar turite. Turite vyriškį, kuris jus myli, kuris nieko blogo nekalba, kuris tikriausiai dirba, kad jus aprūpintų, valgo tai, ką jūs gaminate, net jeigu tai ne visada skanu, ir kiekvieną vakarą užmiega greta jūsų.

Tačiau tuo momentu, kai pradėsite jį lyginti su kitais, jūs atimsite iš jo galimybę būti jums pakankamu. Pakaks daryti iš jo tokį, kokį susifantazavote svajonėse apie idealą, juk dar visai neseniai – prisiminkite santykių pradžią – dar visai neseniai jums jo pakako tokio, koks jis yra.

Laikas pradėti vertinti tai, ką jis jums duoda ir aš garantuoju – iškart pastebėsite jame permainas. Pakaks jį žeminti ir versti jaustis menkysta, pakaks elgtis su juo kaip su jaunesniu broliu, kurį tėvai privertė jus pasiimti su savimi. Jis yra vyras. Jūsų vyras. Ir jeigu elgsitės su juo pagarbiai, jeigu jį vertinsite, jis jums atsakys, tapdamas jums pačiu geriausiu.

Bendraukite su juo, priimkite jį, priverskite jį jaustis jūsų karaliumi ir net apsidairyti nespėsite, kaip pati pasijausite karaliene.

Šaltinis