Geriems žmonėms sunkiau būti laimingais

Stengdamiesi padėti visiems pasaulyje, mes dažnai pamirštame pasirūpinti savimi. Gerumas ir pagalba kitiems ne visada padaro mus laimingais. Norime papasakoti apie keletą dalykų, kurie trukdo geriems žmonėms tapti laimingais.

Jie pernelyg pergyvena. Geri žmonės neretai protingesni, o aukštas intelektas stiprina polinkį į depresiją. Viena iš to priežasčių – geras žmogus, jeigu neužsiėmęs pagalbos teikimu kažkam konkrečiai, pradeda pergyventi dėl visų pasaulio bėdų apskritai. Jis pradeda galvoti apie viso pasaulio žmones, kuriems reikalinga pagalba, apie šio momento politinę situaciją, apie tai, ką reikia daryti, kad narkomanė iš gatvės, kurią jis kartais sušelpia maistu, sugrįžtų pas savo vyrą ir vaikus. Visų šių problemų virškinimas – labai sudėtingas procesas, galintis įvaryti gilią depresiją. Pastovus pergyvenimas – labai rimta daugelio gerų žmonių bėda.

Negalvoja apie save. Geri žmonės negali patys sau suteikti pasitenkinimo, dėl to stengiasi taisyti išorinį pasaulį ir aplinkybes, o ne daryti tvarką savo viduje. Kitaip sakant, jie nesugeba padėti patys sau. Be pagalbos sau pačiam išsiversti neįmanoma, ypač jeigu daug padedate kitiems žmonėms. Jums būtina iš pradžių pasirūpinti savimi, kad galėtumėte būti naudingais kitiems.

Tampa aukomis. Laikas, skirtas šeimai. Laikas poilsiui. Laikas draugams. Maistas. Miegas. Tai tik keli dalykai, kuriuos geri žmonės paaukoja tam, kad kitiems žmonėms gyventųsi geriau. Skirti absoliučiai visą savo laiką aplinkinių labui beprasmiška, kadangi žmonių problemų niekas neišspręs, jeigu jie patys spręsti nenori. Tačiau geri žmonės supranta šitą paprastą tiesą tik tada, kai paaukoja vargetai paskutinius marškinius, o trokštamo rezultato taip ir nepasiekė.

Jie tikisi teisingumo. Geri žmonės – filantropai iš prigimties: padeda žmonėms visur, kur tik atsiduria, atiduoda visą save, visiškai išsekindami savo organizmus. Tuo pat metu jie labai dažnai nusivilia, nes dauguma aplinkinių nepajėgūs deramai įvertinti jų pagalbos.

Pasilieka akis į akį su savo problemomis. Geri žmonės aukoja kitiems netgi daugiau, nei gali sau leisti, neretai likdami visiškai vieni akis į akį su savo pačių problemomis. Visa tai išsekina ir kai toks žmogus atsiduria sunkioje situacijoje, jis pats pagalbos neprašo. Tokios situacijos kelia labai skausmingus pergyvenimus. Galiausiai tai gali baigtis visiška revoliucija pažiūrose – žmogus nusivils ir taps užkietėjusiu ciniku.

Kaupiasi nerealizuoti troškimai. Geri žmonės nenustojo būti normaliais, kai pradėjo teikti pagalbą aplinkiniams. Pagalba juos tenkina iki tam tikro laipsnio, tačiau jie juk turi ir savų norų, savų troškimų, kurie, bėgant metams, vis tolsta ir tolsta.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI