Gėris ir meilė per prievartą

Turi mūsų liaudis tokią pramogą – aukotis. Ir visiškai nesvarbu kam. Svarbiausia – aukotis. Ypatingai ši taisyklė taikoma moterims. „Tu gi motina!“, „Tu juk žmona!“ – patetiškai aiškina tie, kurie bando pažadinti moteriškei sąžinę. O kalbant tiesiai šviesiai – stengdamiesi įpiršti jai kaltės jausmą.

Pamenu, kaip kartą man priekaištavo: „Tu gyveni savo malonumui!“. Aš tada baisiai sutrikau: o kas čia blogo, kas negerai?

Daugelis laikosi tokios nuomonės: jeigu aš nevaizduoju aukos ir gyvenu, jausdama malonumą, esu egoistė. Žodis „egoizmas“ čia naudojamas pačia negatyviausia prasme. Taip, galbūt egoizmas tradicine prasme yra blogis. Tačiau egoizmo antipodas altruizmas – ne ką mažesnis blogis.

Buitiniai pseudo altruistai

Patys spręskite. Kad nesavanaudiškai dalintume save kitiems, turime būti baisiai dvasiškai turtingi. Tokia buvo, pavyzdžiui, Motina Tereza. Tik ar daug jūs matėte žmonių, kurie pajėgūs nesavanaudiškai dalinti? Išties, realiai nesavanaudiškai!

Kur kas daugiau tokių, kurie aiškina aplinkiniams, kaip jie turėtų gyventi ir lenda be muilo į š…, atsiprašau, į svetimą gyvenimą. Šitie personažai klaikiai įsižeidžia, kai jų patarimų kas nors nepaklauso. Kai neatsižvelgia į jų „gyvenimišką patirtį“. Jie nutaiso teatrališkai tragišką veido išraišką ir demonstratyviai nutyla. Gali dar sukryžiuoti ant krūtinės rankas ir nusisukti. Kai kurie egzemplioriai burbteli kažką panašaus į „tu matai, kokia protinga atsirado, tipo pati savo gyvenimą susitvarkys…“ Subtilesniems egzemplioriams pakyla kraujo spaudimas, jie griebiasi už galvos arba už širdies ir prašo iškviesti greitąją. Ir visas šis teatras, visas šis sielvartas tik dėl to, kad jūs išdrįsote nepaklausyti jų gero patarimo!

O maskuojamas šis teatras susirūpinimu jūsų likimu. „Aš ne savimi rūpinuosi, žmonės mielieji, aš visą save jums paaukojau…“

Dauguma tokių „rūpintojėlių“ kažkodėl patys suteikia sau teisę vertinti ir smerkti kitus žmones. Niekaip to nesuprantu – neturi žmonės ką daugiau veikti savo gyvenime, kaip tik galvoti apie mane, mano poelgius ir vertinti, teisi aš ar neteisi. Nuostabūs žmonės!

Visi šitie nevykėliai altruistai yra pakankamai dvasiškai skurdūs. Pasižymi visiškai neadekvačia saviverte. Arba neadekvačiai žema, arba neadekvačiai aukšta. Nelaimingi žmonės, kurių niekas nemyli, kadangi jie visus paprasčiausiai užkniso.

Ir visa ta audringa veikla – tai tik mėginimas pasislėpti nuo dvasinės tuštumos ir vienatvės. Jie nežino kitų būdų pajausti savo vertę ir reikšmingumą, kaip tik kaišioti nosį į svetimus gyvenimus ir daryti juose savo tvarką.

Kai kurios damos tokiomis geradarėmis tampa tik sulaukusios solidesnio amžiaus. O jaunystėje jos galėjo būti paprastomis merginomis, kurios labai bijojo būti išvadintomis egoistėmis. Jos tiki, kad reikia viską kontroliuoti, kad taptum mylima. Uždirbti pinigus, visiems padėti, visais rūpintis – tada jos vertingos. Priešingu atveju – visiškai niekam nereikalingos. Jos stengiasi, stengiasi, stengiasi, kol nepraranda jėgų. Dar ir ant vyrų siunta, kad jie ne tokie ir elgiasi ne taip, kaip jos.

Viena mano klientė dirbo per motinystės atostogas, uždirbtais pinigais apmokėdavo butą ir maistą. Darė tai, turėdama sveiką dirbantį vyrą, kuris laukė iš jos ataskaitos už pinigus ir klausinėjo: „Ką darysime, kai pinigai pasibaigs?“ Nieko nuostabaus, kad ji jautėsi šeimos galva ir visą laiką jautė nerimą. Sau pinigų, beje, jai dažniausiai pritrūkdavo. Ji kaltino save dėl kiekvieno kavinėje išgerto kavos puodelio.

Asmeniškai man tokios jaunos moterys kelia didelę užuojautą. Kol jų dar nepersmelkė kiaurai iki pat kaulų nuodai, kurių pavadinimas „Aš geriau žinau“. Su jomis dar galima dirbti, jos dar pajėgios pasikeisti. Ir netgi nori keistis!

Vėliau, sulig amžiumi, psichika tiek sustabarėja, kad pakeisti be galo sunku. Tapusios pseudo altruistėmis jos pradeda nuodyti gyvenimą visiems, kurie tik pasipainioja po ranka. Ant jų pyksta, jų bijo, nekenčia, tačiau sutramdyti negali, nes pakyla kraujo spaudimas, kvieskite greitąją. Jos visada nori kaip geriau. O gaunasi kaip visada…

Beje, yra paprastas būdas atskirti tikrą rūpestį nuo pseudo altruizmo. Tie, kurie nuoširdžiai rūpinasi, niekada nepyks, jeigu mes nepaklausysime jų patarimo. O dar jie visada domisi, kaip būtų geriau padaryti būtent jums konkrečiai. Ir nesistengia įbrukti savo gėrio bei meilės per prievartą.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI