Patys reikšmingiausi žmonės vaikui – tėvai. Jie gali apgaubti meile, supratimu, suteikti pasitikėjimo savimi, o gali viso to neduoti. Tėvų padaryta psichinė trauma palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ji gali tapti daugybės įvairių baimių, fobijų, kompleksų priežastimi. Viena iš tokių fobijų yra paniška moterų baimė – ginekofobija (ginofobija).
Svarbiausia jos susiformavimo priežastis – šeimoje viešpataujantis auklėjimo stilius, tėvų-vaikų, o taip pat mamos-tėčio santykių pažeidimai. Berniuko auklėjimu užsiima autoritariška, despotiška motina. Ji vadovauja visiems procesams šeimoje ir gniuždo visus šeimos narius. Ji neturi jokio gailesčio, švelnumo, jautrumo.
Tėvo tokioje šeimoje arba išvis nėra, arba jis minkštakūnis, bevalis, neturintis jokio autoriteto. Moters sutryptas vyras praranda individualybę ir tampa visiškai jai pavaldus. Tėvo išstūmimas iš šeimos gyvenimo reiškia, kad šeimos galva tapo motina, kuri ir sprendžia visus iškylančius klausimus, įskaitant ir sūnaus auklėjimą. Infantilus tėvas stengiasi kuo mažiau laiko praleisti namuose, nedalyvauja auklėjime ir baudime.
Vaikas valdingai motinai yra nuosavybė. Daiktas, su kuriuo ji elgiasi savo nuožiūra, priima už vaiką visus sprendimus, slopina ir gniuždo jo individualumą bei savarankiškumą, griežtai reikalauja laikytis jos nustatytų taisyklių, baudžia ir labai daug reikalauja.
Berniukas nesijaučia mylimas. Viskas, ką jis galvoja ir jaučia, motinai neturi jokios reikšmės. Jos despotizmas beribis, o vaikas absoliučiai bejėgis.
Kai nėra tėvo autoriteto pavyzdžio, vaikui negali susiformuoti adekvatus vyro ir moters tarpusavio santykių modelis. Priešais save jis mato diktatorę motiną ir transliuoja šį vaizdinį visų kitų moterų adresu. Ir dėl to jaučia baimę ir stengiasi vengti bet kokių artimesnių santykių su priešinga lytimi.
Dar viena fobijos priežastimi gali tapti konfliktas tarp potraukio moterims ir baimės jausti šį potraukį. Baimė atsiranda po nesėkmingo bendravimo, nesėkmingų santykių.
Prasideda šis sutrikimas nuo nereikšmingų simptomų, tokių kaip baimė susipažinti su mergina. Bandydamas susipažinti, jaunuolis patiria tokį stiprų jaudulį, kad gali ištikti netgi širdies ar panikos priepuolis.
Laikui bėgant, moterų baimė gali transformuotis į neapykantą moterims. Fobiją išgyvenantis vyras stengiasi vengti moteriškos draugijos. Ypatingą priešiškumą gali sukelti besilaukiančios moterys, kurios kelia jam pasišlykštėjimą. Bendraudamas su moterimis, ginofobas prastai kontroliuoja savo elgesį ir gali pasielgti neadekvačiai.
Tačiau gyvenant visuomenėje, nuo jos pasislėpti neįmanoma. Ginofobui labai sunku susirasti priimtiną egzistavimo sociume būdą. Moterų baimė neleidžia vyrui normaliai gyventi, daryti karjeros, kurti šeimos. Jo siekis būti vienumoje nesuteikia palengvėjimo, prasideda depresija.
Moterų baimė – vidinis vyro jausmas. Suprasdamas, kokia neteisinga šita baimė, vyras visgi negali suvokti jos priežasties ir neranda būdų, kaip jos atsikratyti. Ankstyvoje vaikystėje neadekvačios motinos įvaryta baimė verčia jį jaustis bejėgiu bet kurios kitos moters akivaizdoje.
Moterų baimė provokuuoja depresiją, chemines priklausomybes (alkoholizmas, narkomanija), seksualinius nukrypimus. Ginofobijos derinys su kitais asmenybės sutrikimais gali išprovokuoti troškimą fiziškai naikinti moteris. Atlikus areštuotų seksualinių maniakų psichiatrinę ekspertizę, buvo išsiaiškinta, kad 50% iš jų sirgo ginofobija.
