Girdėti ir klausytis

Šitas klausimas ne toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Subtiliai pastebėta, kad žodis gali „nusprūsti nuo liežuvio“, kad jis gali „per vieną ausį įeiti, o pro kitą išeiti“. Ir vienu, ir kitu atveju kalba eina apie tai, kad skirta pernelyg mažai laiko savo žodžių apgalvojimui.

Girdėti ir klausytis – dvi vienos grandinės grandys. Girdėti gali visi, kas turi klausą. O štai klausymosi reikia mokytis. Garsus skleisti gali visi, netgi nebyliai. O štai žodžių apiforminimo reikia mokytis.

Už mokymąsi pas mus atsakingi smegenys. Juose esama dviejų pusrutulių: pirmas įsijungia dešinysis ir emociškai įvertina tai, kas išgirsta (patinka-nepatinka), paskui į procesą įsijungia kairysis pusrutulis ir apdoroja išgirstą informaciją konkrečia kryptimi (bendradarbiauti ar atmesti). Abiejų pusrutulių rekomendacijas smegenys suformuluoja kaip mintis ir perduoda jas liežuviui, kad tas jas išsakytų. Deja! Ne visada mūsų pasisakymai atitinka situaciją.

Kas gi kaltas dėl to, kad įvyksta nesusipratimai? Liežuvis, kurio niekaip neįmanoma išlaikyti už dantų? Ausys, kurios neatskiria niuansų? Ar jų didenybė smegenys?

Neretai mūsų jutimo organų suvokiamą informaciją mes gerokai „pasūdome“ savo baimėmis, nerimu, troškimais. Iškraipytu pavidalu informacija pasiekia smegenis ir tampa mūsų neadekvačių pasisakymų ir veiksmų priežastimi. Kad šito išvengtume, galima pasinaudoti „klausymosi keturiomis ausimis“ taisykle.

  • pirmoji ausis suvokia gaunamos informacijos turinį;
  • antroji ausis suvokia emocinė kalbančiojo būseną (ramus ar susijaudinęs, džiaugiasi ar pyksta ir t.t.);
  • trečioji ausis pagauna požiūrį į jus (simpatija ar antipatija, pagarba ar abejingumas ir t.t.);
  • ir tiktai ketvirtąja ausimi įsiklausome į galimus agresijos pasireiškimus.

Po tokio tyrimo, vėl grįžtame prie pirmosios ausies ir pradedame analizuoti informacijos prasmę.

Pavyzdžiui, viršininkas reiškia pretenzijas jūsų darbui.

  • pirmoji ausis suvokia informaciją apie jūsų darbo trūkumus;
  • antroji ausis signalizuoja apie tai, kad viršininkas sutrikęs;
  • trečioji ausis pagauna jo požiūrį į mus – kaip į sąžiningą darbuotoją;
  • ketvirtoji ausis nejaučia jokios agresijos.

Vadinasi, nereikia panikuoti, pykti dėl kritikos, pulti į isteriją. Reikia susikaupti, surasti racionalų grūdą viršininko pastabose arba argumentuotai ginti savo darbą. Juk šefo sutrikimas byloja apie jo nekompetenciją šiame konkrečiame klausime, arba apie nuostabą, kad šią klaidą padarėte būtent jūs. Vadinasi, jis jus vertina. Tai kam anksčiau laiko nusiminti, prieštarauti, pereiti į puolimą ir dar labiau nusivilti?

Taigi, mes jau supratome, kad svarbus mokėjimo klausytis elementas – tai sugebėjimas jausti tai, kas neišsakyta žodžiais.

Pavyzdžiui:

  • jeigu pašnekovas prideda pirštą prie skruosto ar nosies galiuko – jis perdeda arba jaučia savo pranašumą;
  • jei pašnekovas kūprinasi ar pernelyg įsitempęs – jis kažką slepia;
  • jei pašnekovas pakelia balsą ar karščiuojasi – jis ginasi.

Mokėjimas klausytis – svarbiausias bendravimo komponentas. Kad būtų sukurta širdinga atmosfera, reikia pokalbio metu atsitolinti nuo savų problemų ir rūpesčių. Svarbu uždavinėti klausimus, užvedančius ant reikiamos temos, kad pabrėžtum savo susidomėjimą pokalbiu ir norą giliau prasiskverbti į esmę. Be to, svarbu intuityviai pajausti, kada galima įterpti repliką apie aptariamą temą ir galbūt pasidalinti asmenine patirtimi. Juk jeigu žmogus tiktai klauso ir neišsako savos pozicijos, susidaro įspūdis, kad jis išnaudoja kalbantįjį savais tikslais ir nėra nuoširdus.

Ne mažiau svarbus pokalbis, kuris įgauna konflikto pobūdį. Kol mes girdime tai, ką norime girdėti – mes taktiški ir delikatūs. Kai tik žodžiai sukelia mums prieštaravimą, iškart norisi pereiti į puolimą. Tai tipiška ir klaidinga reakcija. Prikąskite liežuvį. Prisiminkite taisyklę „Klausytis keturiomis ausimis“, pasistenkite susikoncentruoti ties tikrosiomis nepasitenkinimo pašnekovu priežastimis ir, nepereidami prie asmeniškumų, išsiaiškinkite esmę. Tokiame emocionaliame pokalbyje labai norisi paskutinį žodį tarti pačiam – tai tegu tas žodis bus kupinas santūrios išminties ir kilnumo. „Mano liežuvis – mano draugas“.

Kaip jau išsiaiškinome, kartais dviejų ausų nepakanka, kad teisingai apdorotume informaciją. Į pagalbą turi ateiti akys ir sveikas protas, intuicija ir logika.

O liežuvis – tegu jis ir vienas, tačiau turi labai daug funkcijų. Gydytojui jis gali pasitarnauti kaip paciento sveikatos indikatorius. Koketuodami mes parodome liežuvio galiuką, norėdami įžeisti – visą liežuvį. Caksėdami liežuviu galime demonstruoti susižavėjimą arba atvirkščiai – pasmerkimą, nepasitenkinimą. Balsu mes galime imituoti paukščių čiulbėjimą ar muzikos instrumentų skambėjimą.

Taip, jis pas mus tikras darbštuolis. Kiek energijos žmogus išeikvoja, maldamas liežuviu. Pedagogai, aktoriai, lektoriai, ekskursijų vadovai po darbo dienos jaučiasi išspausti kaip citrinos. O gerontologai pažymi, kad dauguma ilgaamžių – tyleniai. Pasižymi ilgaamžiškumu ir budistų vienuoliai, davę tylėjimo įžadus.

Viskas logiška: dvi ausys – daugiau klausykis, vienas liežuvis – mažiau kalbėk. Išmintinga ir tikslinga.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Ką reiškia sureguliuoti santykius su tėvais Tikriausiai ne kartą ir ne du girdėjote rekomendacijas šia tema iš psichologų, draugų, skaitėte apie tai knygose. Apie tai jums papasakos bet koks psi...
10 būdų kaip pakeisti blogus įpročius Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių padarinys. Viena iš svarbiausių įžvalgų, pad...
Ar tikrai tai jūsų svajonės? Labai svarbu užduoti sau klausimą: ar šis siekis tikrai mano, o gal atklydo iš šalies, iš vaikystės, iš draugų, tėvų, reklamos? Ar tikrai tai būtent ...
Aš šaunuolis, o tu – ne. Pagrindinė manipuli... Kodėl manipuliavimo ir manipuliatorių tema tokia paplitusi ir paklausi pastaruoju metu? Vieni moko, kaip atpažinti manipuliacijas derybose, santykiuos...
Šiek tiek faktų apie smegenis Žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą, kur kas didesnį, negu mes manome. Jas galima treniruoti, galima priversti veikti kitaip. O tai, savo ruož...
Geriems žmonėms sunkiau būti laimingais Stengdamiesi padėti visiems pasaulyje, mes dažnai pamirštame pasirūpinti savimi. Gerumas ir pagalba kitiems ne visada padaro mus laimingais. Norime pa...
Gyvenimiškas scenarijus Žvelgiant į kitus žmones, kaip jie klupinėja ties vienomis ir tomis pačiomis problemomis, mes labai lengvai pastebime, kad žmogus veikia schematiškai,...
Buitiniai kivirčai Atrodytų, kas gali būti banaliau? Viena tokio konflikto pusė stebisi ir nesupranta: "Kodėl tu taip? Kam reikia tokių stiprių emocijų? Juk tai visiška ...
Niekada nenaudokite šių žodžių savęs apibūdinimui... Paimkime kaip pavyzdį žodį "charizmatiškas". Jeigu kitas žmogus pavadins jus charizmatišku, jums tai vienareikšmiškai pakutens savimeilę. Bet jeigu jū...
Erzinantys žmonės Nėra nieko blogiau už bendravimą su žmogumi, kuris mus erzina. Galbūt tai kolega, kuris svaidosi nuodingomis pastabomis, ar užsispyrusi uošvė ar tikra...
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo meilės Meilės poreikis žmogui tiek pat svarbus, kiek maistas ar kvėpavimas. Vaikas gimsta sklidinas meilės, jis myli viską aplinkui, atviras pasauliui ir su ...
Skandalai Tikriausiai kiekvienas žmogus mūsų planetoje bent kartą gyvenime svajojo turėti santykius be konfliktų ir skandalų. Kai kurie žmonės, nuoširdžiai veng...
Pagarba tėvams Mūsų tėvai - ne mažiau traumuoti žmonės nei mes patys. Jie irgi patyrė deficitą - ir dėmesio, ir šilumos, ir materialių gėrybių. Tarybiniais laikais j...
Kalbėk apie save ir būsi išgirstas "Kaip tik jo neprašiau - ir geruoju, ir piktuoju...", "Aš jam jau šimtą kartų sakiau!", "Ji manęs visiškai negirdi..." Taip jau atsitinka. Nei sveiko...
Mama, aš tau ne vyras Marija - gera mano pažįstama. Jai 25-eri, gyvena su mama. Mama pensininkė. Marija dirba. Mama gamina maistą, tvarkosi, o dukra tempia į namus sumedžio...
Emociniai nuodai Originalas Žmonės naudoja baimę kaip priemonę kitiems dresuoti, ir sulig kiekviena patirta neteisybe mūsų baimė auga. Neteisybės jausmas yra lyg peil...
Norite geriau suprasti kitus? Šį sugebėjimą galima... Originalas Apie ką iš tikrųjų galvoja vyras žeriantis mandagumo komplimentus? Ar paauglė duktė sako tiesą ar meluoja? Ką manyti apie naująjį kolegą? ...
Toksiški žmonės Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad negali susirasti draugų ar partnerių. Viskas lyg ir gerai, ir žmonės jie neblogi, bet štai nemėgsta jų aplinkiniai...
Perspekticidas – nauja psichologinio smurto ... Santykiuose naudojamas smurtas gali būti ne vien fizinis. Negatyvių psichologinių poveikių sąrašas jei ne begalinis, tai pakankamai ilgas. Į jį neseni...
Išvirkščia gelbėjimo pusė. Netempkite ant kupros a... Linkėti artimam žmogui gero - puiku, bet tik ne tuo atveju, kai galite pakenkti pats sau. Atiduodate keleriopai daugiau energijos, tempiate žmogų ant ...
Kodėl moterys mėgsta plepėti telefonu, o vyrai ... Telefonas seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi ir smarkiai jį pakeitė. Dėl to labai dažnai paprasta ryšių priemonė tampa įrankiu, naudojamu santykiams aiš...
Ne, reiškia – Ne! Šis tekstas tiems, kuriems svarbu: neapsikrauti svetimomis pareigomis; išsaugoti asmeninę erdvę; gražiai ir sąžiningai užbaigti santykius; išmokti ram...
Emocinis intelektas – 16 savęs valdymo strat... Originalas Savęs valdymas yra gebėjimas suprasti emocijas ir panaudoti šį supratimą, renkantis, ką sakyti ar daryti. 1. Taisyklingai kvėpuokite. Jei...
Pasyvi agresija – kai gerumas žudo Ar jums yra tekę sutikti žmonių, kurie atrodo labai geri, bet būti su jais labai sunku: jie atrodo nuskriausti, nelaimingi ir nejučia pradedi jaustis ...
Vaikiškos nuoskaudos. Ar yra šansų ištaisyti sugad... Ar verta kalbėtis su tėvais apie praeitį? Ir ką daryti, jeigu jie viską neigia? Kaip atleisti jau mirusiems tėvams, ar galima įžvelgti kritikoje tėvų ...