„Greito maisto“ taisyklė bendravime. Iš pradžių klausykis, paskui kalbėk

Nežiūrint į komišką pavadinimą, tai išties vertinga bendravimo su bet kokiu žmogumi taisyklė. Iš esmės tai gerai žinomas „aktyvus klausymasis“, tik kitaip suformuluotas ir dėl to jį lengviau įsiminti.

Jeigu trumpai ir aiškiai, „Greito maisto taisyklė“ skelbia: kalbėdami su nusiminusiu žmogumi, iš pradžių visada pakartokite jo žodžius, o jau paskui komentuokite įvykį ar dalinkite patarimus.

Kodėl „Greitas maistas“?

Greito maisto restoranuose gali būti savų problemų, tačiau jie turi vieną neginčytinai pozityvų bruožą: ten puikiai moka bendrauti su klientais.

Įsivaizduokite, kad esate alkanas. Privažiuojate prie užsakymo langelio ir per garsiakalbį pasigirsta balsas: „Kuo galėčiau padėti?“ Jūs atsakote: „Man sumuštinį ir bulvyčių“.

O dabar pagalvokite, ką, jūsų manymu, atsakys užsakymus priimantis žmogus?

  • Ko čia atvažiavai – nebemoki pats sumuštinio pasidaryti?
  • Tau reikia suvalgyti du sumuštinius, labai prastai atrodai;
  • Iš jūsų – penki doleriai.

Žinoma, ne.

Pirmas dalykas, kurį padarys užsakymus priimantis žmogus – pakartos jūsų užsakymą, kad įsitikintų, jog teisingai suprato (Puiku, sumuštinis ir bulvytės. Ką nors atsigerti?) ir tik tada: „Iš jūsų penki doleriai“.

Pokalbio su nusiminusiu žmogumi taisyklė tokia: kas labiau nusiminęs, tas kalba pirmas (ir kalba tiek, kiek reikia, kad išleistų garą). Pašnekovas kantriai klausosi ir pritariamai jam antrina: „Nieko sau! Ji išties rimtai tave įsiutino!“ Ir tik po to ateina draugo eilė pasakyti, ką jis galvoja apie šią situaciją.

Greito maisto įstaigose pirmasis kalba tas, kuris alkanas. O tėvų pokalbiuose su vaikais (ar bet kokiame kitame dviejų žmonių dialoge) pirmasis kalba tas, kuris stipriau nusiminęs, kuris „išalko“ dėmesio.

Pirmoji „Greito maisto taisyklės“ dalis. Pripažinkite nusiminusio žmogaus jausmus

Įsivaizduokite: moteris labai nusiminė dėl to, kad pametė segtuvą su svarbiais dokumentais. Apsiverkusi skambina mamai: „Mama, kokia aš nevėkšla! Palikau restorane labai svarbius dokumentus! Viršininkas mane užmuš!“

Mama tučtuojau įsiterpia į monologą: „Nieko baisaus, mieloji. Esu tikra, kad jis viską supras. Geriau paklausyk, kas man vakar nutiko. Tuojau tave pralinksminsiu…“

Nevilties apimta moteris sušunka: „Tu visiškai nieko nesupratai!“

Kai esame nusiminę, svarbiausias dalykas, ko norime iš draugų – kad mus išklausytų, su meile ir dėmesiu. Kaip mergina, priimanti užsakymą: „Vadinasi, sumuštinį ir bulvyčių?“ Dėmesys, parodytas kitam, leidžia suprasti, kad esame mylimi ir gerbiami. Po šito mes jau pasiruošę išklausyti patarimus ir paguodos žodžius ir reaguoti į bandymus prablaškyti mus nuo niūrių minčių.

Antroji „Greito maisto taisyklės“ dalis. Svarbu ne žodžiai, o pataikymas į taikinį

Daug žmonių galvoja, kad svarbiausia bendravime – žodžiai, kuriuos tariame kitam. Jie, žinoma, svarbūs, tačiau kada kalbatės su nusiminusiu žmogumi (piktu, liūdnu, išsigandusiu), ne taip jau svarbu, ką kalbate, kur kas svarbiau, kaip tai darote.

Labai svarbu teisingai „atspindėti“ pašnekovą. Per mažai jausmų – ir jūsų draugė nutars, kad jūs jos vis dėlto nesuprantate. Pernelyg daug jausmų – ji nutars, kad perdedate arba šaipotės iš jos. Kai pasiseka atspindėti lygiai tiek, kiek reikia, šį momentą galima pavadinti pataikymu tiksliai į taikinį.

Kaip panaudoti „Greito maisto taisyklę“ bendraujant su vaikais? Penki klausimai

Ar neturėčiau pasisakyti pirmoji? Galų gale, aš juk mama. Žinoma, mažylis turi jus gerbti, tačiau šito išmokyti jį turėsite dar daug progų. Kai vaikas nusiminęs, o jūs reikalaujate, kad jis pirmiausiai išklausytų jus, vaikas pasijaučia nemylimas. Mes visą laiką verčiame laukti vaikus savo eilės. Ką gi, pats geriausias būdas juos to išmokyti – patiems padaryti tą patį.

Man rodos, kad „Greito maisto taisyklė“ šiek tiek keistoka ir nenatūrali. Ar turėčiau jos laikytis, jei taip manau? Taisyklės naudojimas, kaip ir bet koks kitas įgūdis, reikalauja praktikos. Tačiau dauguma tėvų pradeda laikytis jos „automatiškai“ jau po vienos ar dviejų savaičių.

Jeigu mažylis nukrito, bet neverkia, ar verta naudoti šią taisyklę? Taisyklė atspindi jūsų vaiko reakciją. Dėl to, jeigu jis nenusiminė dėl kritimo, tiesiog pasakykite: „Nieko sau! Va čia tai kritimas! Koks didelis BUM!“

Ar reikia laikytis taisyklės, jei sūnaus skundai atrodo nepagrįsti? Iš pradžių – taip. Jums bus paprasčiau išmokyti vaiką gerbti jūsų požiūrį, jeigu iš pradžių parodysite, kad suprantate, kaip įvykius suvokia jis.

Ar galiu kokiu nors atveju pasisakyti pirma? Be jokios abejonės. Atminkite, „Greito maisto taisyklė“ skelbia: „pirmasis pasisako tasai, kuris labiau nusiminęs“. Paprastai tai būna vaikas, bet jeigu jam iškilo grėsmė, jei rodo agresiją ar pažeidė kokią nors šeimyninę taisyklę, jūs kalbate pirma. Tokiose situacijose jūs nusiminusi labiau. Tarkime, dukrai prasidėjo isterija, ji puola į gatvės važiuojamą dalį – savaime suprantama, jūs reaguojate pirmoji! Bėgate, griebiate ją ir sakote: „Į gatvę negalima! Pavojinga!“ O jau po to, kai grįšite ant šaligatvio, skirkite minutėlę jos jausmams.

Jūsų eilė: ką daryti ir kalbėti

Štai ką dar galite padaryti ir pasakyti, kai ateis jūsų eilė:

  • Fizinis kontaktas. Apsikabinkite, sušiauškite mažyliui plaukus, padėkite ranką jam ant peties ar tiesiog ramiai pasėdėkite greta;
  • Kuždesys. Pasikuždėti – puikus būdas pakeisti temą ir atkurti nutrūkusį bendravimą;
  • Siūlykite variantus. „Limonadi mes negersime, tai nesveika. Ką manai apie skanias sultis?“
  • Paaiškinkite savo poziciją. Tiktai trumpai. Atidėkite svarbias pamokas ateičiai, kai mažasis nusiramins ir galės geriau susikoncentruoti.
  • Išmokykite kaip galima reikšti jausmus. „Nutaisyk tokį veidą, kad suprasčiau, koks tu nusiminęs“ arba „Kai aš supykstu, aš trypiu kojomis, štai šitaip, žiūrėk…“
  • Pasikalbėkite apie tai, kaip jausmai ir emocijos juntami fiziškai. „Tu taip užpykai! Tikriausiai jautei, kaip kraujas verda!“ arba „Kai aš išsigąstu, man pradeda garsiai plakti širdis, kaip būgnas!“
  • Leiskite vaikui įgyvendinti savo troškimą… fantazijose. „Kaip norėtųsi, kad galėčiau nutraukti šitą lietų ir mudu galėtume eiti į lauką ir pažaisti“.
  • Pasikalbėkite formatu „tu-aš“. Kai audra nurimo ir atėjo jūsų eilė kalbėti, labai lakoniškai pasidalinkite savo jausmais, naudodami sakinius formatu „tu-aš“, kad padėtumėte mažyliui išmokti suprasti kitų žmonių jausmus: „Kai tu trinktelėjai mamai, aš baisiai supykau!“ arba „Kai tu išvadinai mane kvaile, man pasidarė labai liūdna ir skaudu“.

Nesipravardžiuokite!

  • Tu užsispyręs kaip asilas!
  • Tu paprasčiausias bailys!
  • Kodėl tu toks siaubingas?
  • Nebūk kvailas!

Niekas iš tėvų nepabunda ryte su mintimi, kaip gi jam šiandien sugadinti vaiko pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis pašaipomis ir sarkazmu. Štai dėl ko visada stebiuosi, kai matau tėvus, apšaukiančius savo mažylius „stabdžiais“, idiotais ar verksniais – žodžiais, dėl kurių užvožtų į dantis bet kokiam pašaliniam žmogui, drįsusiam šitaip pavadinti jų vaiką.

Žodžiai žeidžia kaip peiliai. Įžeidimai gali paversti vaiką žiauresniu ne blogiau už fizines bausmes. Kelios žiaurios pastabos visiškai nusvers šimtus apkabinimų ir suformuos vaikui stabilų priešiškumą tėvų atžvilgiu ir savo niekingumo jausmą. O labiausiai piktina tai, kad visos tos pravardės yra melagingos. Rėkdami vaikui „Bukagalvis!“ jūs sakote netiesą, kadangi užaštrinate dėmesį tik ties viena vienintele vaiko klaida, pamiršdami, kad visus kitus dalykus jis padarė teisingai.

7ya


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip išmokti atleisti? Nuoskauda, pyktis, neapykanta - destruktyvūs jausmai, neduodantys žmogui jokios naudos. Nepriklausomai nuo konflikto priežasčių ir kaltininkų, brandi ...
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus problema Aš ir anksčiau žinojau, kad šiuolaikinių žmonių protas labai neramus, bet neįtariau, kad tai visų "baltųjų", t.y. vakariečių problema. Dar daugiau - a...
Pradėti iš naujo Jūs pasvėrėte visus "už" ir "prieš" ir tvirtai nusprendėte pradėti gyvenimą iš naujo. Viskas puiku, tik teks smarkiai padirbėti. Pirmiausia - savitaig...
Kaip laiku pastebėti paauglio depresiją Po to, kai internetą užplūdo informacijos apie depresiją banga, daug tėvų suvokė problemos mastą. Raštingumo lygis psichinės sveikatos srityje auga, ž...
Kad nauji metai būtų prasmingi, išsiaiškinkite sav... Esu psichologė ir kiekvieną kartą sausio pradžioje mėgstu užduoti žmonėms tą patį klausimą: ar bent įsivaizduojate, kaip norėtumėte nugyventi šiuos na...
Jeigu tėvai neleido suaugti Maždaug trečdalis klientų klausimų - dėl santykių su tėvais. Sukaupęs drąsos pažvelgti į savo gyvenimo dramą, pasiryžęs pažvelgti nemaloniai tiesai ap...
Nuo vaikystės naudojami savigriovos būdai Autoagresija arba savigriova gali pasireikšti kaip girtuokliavimas, narkomanija, lošimų manija, polinkis į pavojingas profesijas ir sporto šakas, agre...
Pats destruktyviausias ginklas Konfliktas gali kilti dėl daugybės priežasčių - nepasiteisinusių lūkesčių, susikaupusio nuovargio, pačių įvairiausių buitinių ir nelabai problemų. O š...
Kur slepiasi pastovi vidinės laimės būsena? Kelias į vidinę laimę pirmiausia yra paprastas, aiškus ir veda juo mūsų giluminiai jausmai ir siela, o viskas, kas sudėtinga – tai proto arba ego darb...
Apie profesinę deformaciją Originalas Darbas – ne visas gyvenimas, bet labai didelė jo dalis. Kartais taip įsijaučiame į savo darbinę veiklą, kad nepastebime, kaip perkeliame s...
Kaip smegenys adaptuojasi prie melo Kasdieninis melo ir pusiau tiesos vartojimas slopina specifinio "tiesos centro" aktyvumą. Smegenys palaipsniui prisitaiko ignoruoti negatyvias emocija...
Suprask savo baimę Kam reikalingas baimės jausmas. Jis mums draugas ar priešas? Ar reikia atsikratyti baimės, kaip rekomenduoja begalė knygų ir treningų? O gal apie ją i...
Keiskis, bjaurybe! Kaip neurozė skatina pokyčius Ar žinote, kas yra neurozė? Tai organizmo spyris jums į užpakalį, kurio tikslas - priversti jus pagaliau keisti save ir savo gyvenimą. Abejojate? Na,...
Kur slepiasi neišverktos ašaros? Tikriausiai visiems teko girdėti frazes: Neverk, nusiramink; Ko bliauni? Fui, paleidai dūdas! Kaip tau ne gėda? Toks suaugęs ž...
Laisvė būti neidealiu Mes jau vaikystėje įsisąmoninome, kad būtina siekti geresnio, būti gerais, dar geresniais ir pačiais geriausiais praktiškai visose sferose, ir kad vis...
Ko tu pyksti? Čia visiškai nėra dėl ko pykti! Įsivaizduokite situaciją: žmogus suklupo, užsigavo, o jūs jam sakote: "O ko tu čia raukaisi? Kas čia baisaus, tu visai nestipriai susitrenkei!" Tiesio...
Tu – ne kiti. Kiti – ne tu Apskritai tai jau iš pavadinimo galima spręsti, kokia svarbiausia šio teksto mintis. Galima toliau nieko neberašyti, juk tai akivaizdus faktas. Ir tuo...
Kardinalių gyvenimo permainų trūkumo simptomai Jei aptiksite savyje bent trečdalį pateikiamų simptomų, laikas susimąstyti. O jeigu jums būdingi praktiškai visi šio "susirgimo" simptomai, tučtuojau ...
Pernelyg didelė savikritika Pernelyg didelė savikritika ir tobulumo, kurie šiaip jau yra nepasiekiamas, vaikymasis, gali labai smarkiai sugadinti jums gyvenimą. Kai be paliovos s...
Kovojame su tinguliu. Dviejų minučių taisyklė Dauguma uždavinių, kuriuos atidėliojate, iš tikrųjų nėra labai sudėtingi - jūs turite sugebėjimų ir įgūdžių, reikalingų tikslams pasiekti, bet paprasč...
Problemų sprendimas "Kad atpalaiduotum vieną raumenį, reikia įtempti kitą". Gyvenime šis principas irgi veikia. Jeigu iškilo problemų šeimoje ir niekaip negalite jų išspr...
Požymiai, kad žlugdote savo vyrą Daug prirašyta apie tai, kaip moteris gali įtakoti vyrą ir padėti jam tobulėti bei vystytis. Apie tai, kaip reikia dirbti su santykiais, kaip vėliau j...
Tu tapai nepatogi Kai artimieji nepriima jumyse vykstančių pokyčių, ateina momentas, kai suabejojate ar tos permainos apskritai reikalingos? Kartu su taip lauktomis mal...
Gėris per prievartą. Kuo pavojingas gelbėtojo vaid... Kaip sako liaudis: "Gerais norais pragaras grįstas". Ką slepia noras padėti artimam žmogui? Siekį perdaryti patį žmogų, įpiršti jam savo požiūrį, au...
Niekada nesakyk „niekada“ Visi mes turime principus, kuriais vadovaujamės gyvenime. Auklėjimas vaikystėje, bendravimas su įvairiais žmonėmis, sava gyvenimiška patirtis, pažįsta...