„Greito maisto“ taisyklė bendravime. Iš pradžių klausykis, paskui kalbėk

Nežiūrint į komišką pavadinimą, tai išties vertinga bendravimo su bet kokiu žmogumi taisyklė. Iš esmės tai gerai žinomas „aktyvus klausymasis“, tik kitaip suformuluotas ir dėl to jį lengviau įsiminti.

Jeigu trumpai ir aiškiai, „Greito maisto taisyklė“ skelbia: kalbėdami su nusiminusiu žmogumi, iš pradžių visada pakartokite jo žodžius, o jau paskui komentuokite įvykį ar dalinkite patarimus.

Kodėl „Greitas maistas“?

Greito maisto restoranuose gali būti savų problemų, tačiau jie turi vieną neginčytinai pozityvų bruožą: ten puikiai moka bendrauti su klientais.

Įsivaizduokite, kad esate alkanas. Privažiuojate prie užsakymo langelio ir per garsiakalbį pasigirsta balsas: „Kuo galėčiau padėti?“ Jūs atsakote: „Man sumuštinį ir bulvyčių“.

O dabar pagalvokite, ką, jūsų manymu, atsakys užsakymus priimantis žmogus?

  • Ko čia atvažiavai – nebemoki pats sumuštinio pasidaryti?
  • Tau reikia suvalgyti du sumuštinius, labai prastai atrodai;
  • Iš jūsų – penki doleriai.

Žinoma, ne.

Pirmas dalykas, kurį padarys užsakymus priimantis žmogus – pakartos jūsų užsakymą, kad įsitikintų, jog teisingai suprato (Puiku, sumuštinis ir bulvytės. Ką nors atsigerti?) ir tik tada: „Iš jūsų penki doleriai“.

Pokalbio su nusiminusiu žmogumi taisyklė tokia: kas labiau nusiminęs, tas kalba pirmas (ir kalba tiek, kiek reikia, kad išleistų garą). Pašnekovas kantriai klausosi ir pritariamai jam antrina: „Nieko sau! Ji išties rimtai tave įsiutino!“ Ir tik po to ateina draugo eilė pasakyti, ką jis galvoja apie šią situaciją.

Greito maisto įstaigose pirmasis kalba tas, kuris alkanas. O tėvų pokalbiuose su vaikais (ar bet kokiame kitame dviejų žmonių dialoge) pirmasis kalba tas, kuris stipriau nusiminęs, kuris „išalko“ dėmesio.

Pirmoji „Greito maisto taisyklės“ dalis. Pripažinkite nusiminusio žmogaus jausmus

Įsivaizduokite: moteris labai nusiminė dėl to, kad pametė segtuvą su svarbiais dokumentais. Apsiverkusi skambina mamai: „Mama, kokia aš nevėkšla! Palikau restorane labai svarbius dokumentus! Viršininkas mane užmuš!“

Mama tučtuojau įsiterpia į monologą: „Nieko baisaus, mieloji. Esu tikra, kad jis viską supras. Geriau paklausyk, kas man vakar nutiko. Tuojau tave pralinksminsiu…“

Nevilties apimta moteris sušunka: „Tu visiškai nieko nesupratai!“

Kai esame nusiminę, svarbiausias dalykas, ko norime iš draugų – kad mus išklausytų, su meile ir dėmesiu. Kaip mergina, priimanti užsakymą: „Vadinasi, sumuštinį ir bulvyčių?“ Dėmesys, parodytas kitam, leidžia suprasti, kad esame mylimi ir gerbiami. Po šito mes jau pasiruošę išklausyti patarimus ir paguodos žodžius ir reaguoti į bandymus prablaškyti mus nuo niūrių minčių.

Antroji „Greito maisto taisyklės“ dalis. Svarbu ne žodžiai, o pataikymas į taikinį

Daug žmonių galvoja, kad svarbiausia bendravime – žodžiai, kuriuos tariame kitam. Jie, žinoma, svarbūs, tačiau kada kalbatės su nusiminusiu žmogumi (piktu, liūdnu, išsigandusiu), ne taip jau svarbu, ką kalbate, kur kas svarbiau, kaip tai darote.

Labai svarbu teisingai „atspindėti“ pašnekovą. Per mažai jausmų – ir jūsų draugė nutars, kad jūs jos vis dėlto nesuprantate. Pernelyg daug jausmų – ji nutars, kad perdedate arba šaipotės iš jos. Kai pasiseka atspindėti lygiai tiek, kiek reikia, šį momentą galima pavadinti pataikymu tiksliai į taikinį.

Kaip panaudoti „Greito maisto taisyklę“ bendraujant su vaikais? Penki klausimai

Ar neturėčiau pasisakyti pirmoji? Galų gale, aš juk mama. Žinoma, mažylis turi jus gerbti, tačiau šito išmokyti jį turėsite dar daug progų. Kai vaikas nusiminęs, o jūs reikalaujate, kad jis pirmiausiai išklausytų jus, vaikas pasijaučia nemylimas. Mes visą laiką verčiame laukti vaikus savo eilės. Ką gi, pats geriausias būdas juos to išmokyti – patiems padaryti tą patį.

Man rodos, kad „Greito maisto taisyklė“ šiek tiek keistoka ir nenatūrali. Ar turėčiau jos laikytis, jei taip manau? Taisyklės naudojimas, kaip ir bet koks kitas įgūdis, reikalauja praktikos. Tačiau dauguma tėvų pradeda laikytis jos „automatiškai“ jau po vienos ar dviejų savaičių.

Jeigu mažylis nukrito, bet neverkia, ar verta naudoti šią taisyklę? Taisyklė atspindi jūsų vaiko reakciją. Dėl to, jeigu jis nenusiminė dėl kritimo, tiesiog pasakykite: „Nieko sau! Va čia tai kritimas! Koks didelis BUM!“

Ar reikia laikytis taisyklės, jei sūnaus skundai atrodo nepagrįsti? Iš pradžių – taip. Jums bus paprasčiau išmokyti vaiką gerbti jūsų požiūrį, jeigu iš pradžių parodysite, kad suprantate, kaip įvykius suvokia jis.

Ar galiu kokiu nors atveju pasisakyti pirma? Be jokios abejonės. Atminkite, „Greito maisto taisyklė“ skelbia: „pirmasis pasisako tasai, kuris labiau nusiminęs“. Paprastai tai būna vaikas, bet jeigu jam iškilo grėsmė, jei rodo agresiją ar pažeidė kokią nors šeimyninę taisyklę, jūs kalbate pirma. Tokiose situacijose jūs nusiminusi labiau. Tarkime, dukrai prasidėjo isterija, ji puola į gatvės važiuojamą dalį – savaime suprantama, jūs reaguojate pirmoji! Bėgate, griebiate ją ir sakote: „Į gatvę negalima! Pavojinga!“ O jau po to, kai grįšite ant šaligatvio, skirkite minutėlę jos jausmams.

Jūsų eilė: ką daryti ir kalbėti

Štai ką dar galite padaryti ir pasakyti, kai ateis jūsų eilė:

  • Fizinis kontaktas. Apsikabinkite, sušiauškite mažyliui plaukus, padėkite ranką jam ant peties ar tiesiog ramiai pasėdėkite greta;
  • Kuždesys. Pasikuždėti – puikus būdas pakeisti temą ir atkurti nutrūkusį bendravimą;
  • Siūlykite variantus. „Limonadi mes negersime, tai nesveika. Ką manai apie skanias sultis?“
  • Paaiškinkite savo poziciją. Tiktai trumpai. Atidėkite svarbias pamokas ateičiai, kai mažasis nusiramins ir galės geriau susikoncentruoti.
  • Išmokykite kaip galima reikšti jausmus. „Nutaisyk tokį veidą, kad suprasčiau, koks tu nusiminęs“ arba „Kai aš supykstu, aš trypiu kojomis, štai šitaip, žiūrėk…“
  • Pasikalbėkite apie tai, kaip jausmai ir emocijos juntami fiziškai. „Tu taip užpykai! Tikriausiai jautei, kaip kraujas verda!“ arba „Kai aš išsigąstu, man pradeda garsiai plakti širdis, kaip būgnas!“
  • Leiskite vaikui įgyvendinti savo troškimą… fantazijose. „Kaip norėtųsi, kad galėčiau nutraukti šitą lietų ir mudu galėtume eiti į lauką ir pažaisti“.
  • Pasikalbėkite formatu „tu-aš“. Kai audra nurimo ir atėjo jūsų eilė kalbėti, labai lakoniškai pasidalinkite savo jausmais, naudodami sakinius formatu „tu-aš“, kad padėtumėte mažyliui išmokti suprasti kitų žmonių jausmus: „Kai tu trinktelėjai mamai, aš baisiai supykau!“ arba „Kai tu išvadinai mane kvaile, man pasidarė labai liūdna ir skaudu“.

Nesipravardžiuokite!

  • Tu užsispyręs kaip asilas!
  • Tu paprasčiausias bailys!
  • Kodėl tu toks siaubingas?
  • Nebūk kvailas!

Niekas iš tėvų nepabunda ryte su mintimi, kaip gi jam šiandien sugadinti vaiko pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis pašaipomis ir sarkazmu. Štai dėl ko visada stebiuosi, kai matau tėvus, apšaukiančius savo mažylius „stabdžiais“, idiotais ar verksniais – žodžiais, dėl kurių užvožtų į dantis bet kokiam pašaliniam žmogui, drįsusiam šitaip pavadinti jų vaiką.

Žodžiai žeidžia kaip peiliai. Įžeidimai gali paversti vaiką žiauresniu ne blogiau už fizines bausmes. Kelios žiaurios pastabos visiškai nusvers šimtus apkabinimų ir suformuos vaikui stabilų priešiškumą tėvų atžvilgiu ir savo niekingumo jausmą. O labiausiai piktina tai, kad visos tos pravardės yra melagingos. Rėkdami vaikui „Bukagalvis!“ jūs sakote netiesą, kadangi užaštrinate dėmesį tik ties viena vienintele vaiko klaida, pamiršdami, kad visus kitus dalykus jis padarė teisingai.

7ya


DAUGIAU ŠIA TEMA

Apie ką geriau patylėti Rašiau šį straipsnį, o atmintyje sukosi situacijos, kuriose man teko visai ne psichologiškai, o labai žvaliai sprukti nuo pašnekovų, kurie vis kalbėjo...
Ar ne per daug skundžiamės? Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie nieko daugiau neveikia, kaip tik skundžiasi ir verkšlena? Gal ir pats turite tokią nuodėmę? Jei pernelyg daug skun...
Mūsų seneliai ir močiutės nemiršta Kai buvome maži, seneliai ir močiutės buvo mums tikrais herojais. Būtent į juos kreipdavomės palaikymo ir paramos, kai iškildavo nesusipratimų su tėva...
Užburtas nuoskaudos ratas "Aš jau trečius metus dirbu su psichologu. Poslinkių esama, palaipsniui gyju, kiek tai įmanoma. Bet štai neseniai atsirado pojūtis, kad sukuosi užburt...
Trys sąmonės lygiai – trys gyvenimo lygiai Visi sąmoningai gyvenantys žmonės žino, kad norint pakeisti gyvenimą, reikia keisti save patį ir savo mąstymo būdą. Pokyčiai gyvenime taps pokyčių sąm...
Tyla yra gerokai svarbesnė, nei manėme iki šiol Kiekvienas mūsų yra pastoviai apsuptas daugybės garsų. Mes taip adaptavomės prie jų, kad akustinį užterštumą laikome natūraliu, nebekreipiame dėmesio ...
Ar įmanoma gyventi be pretenzijų? Pretenzijos... Visiems taip puikiai žinoma bėda. Šiek tiek sutirštinau spalvas ir pabandžiau įsivaizduoti tokį žmogų. Su pretenzijomis visiems ir visk...
Kaip atsikratyti infantilaus žmogaus Daugelis žmonių širdies gilumoje labiausiai trokšta, kad aplinkiniai elgtųsi su jais kaip su mažais vaikais: į klaidas žvelgtų kaip į vaikišką paišdyk...
Kaip atsigauti po nesėkmės Kiekvienas savaip traktuoja nesėkmę. Patys protingiausi pasakys, kad iš nesėkmių jie pasimoko kur kas geriau, negu iš pasiekimų. Ir jie yra teisūs, ju...
Atsiskirti nuo tėvų. Trys separacijos etapai Separacijos, t.y. atsiskyrimo nuo tėvų tema aktuali daugeliui. Kalba eina ne tiek apie fizinį ir finansinį atsiskyrimą - su šiais reikalais dauguma da...
Paskalos Kaip žinia, paskalos neliečia tik tų, kurie niekam neįdomūs ir apie kuriuos nėra ko pasakyti. Jeigu apie jus kalba, galite būti tikras, kad esate bent...
Du žmogaus tobulėjimo kriterijai Senovės traktatuose rašoma, kad yra tik du kriterijai, pagal kuriuos galima suprasti, kad žmogus progresuoja: santykiai su kitais žmonėmis darosi vis ...
Gėris per prievartą. Kuo pavojingas gelbėtojo vaid... Kaip sako liaudis: "Gerais norais pragaras grįstas". Ką slepia noras padėti artimam žmogui? Siekį perdaryti patį žmogų, įpiršti jam savo požiūrį, au...
Baisi paslaptis apie tai, ką žmonės galvoja apie j... Pirmąjį įspūdį apie žmogų mes susidarome anaiptol ne pagal išvaizdą, kaip tai priimta manyti. Pirmiausiai mes suvokiame pašnekovo emocijas ir pojūčius...
Frazės – mūsų potencialo žudikės Egzistuoja frazės, kurios žudo mūsų potencialą. Kai ištariame jas garsiai ar netgi mintyse, įjungiame smegenyse programą, kad smegenys turi su tuo sus...
Pasiprešinimas žodžiui „Privalai“ Šis žodis dažniausiai kelia mums norą priešintis. "Niekas niekam nieko neskolingas ir neprivalo" - tai pirmieji žodžiai, kuriuos norisi ištarti ir pik...
Neatidėkite gyvenimo neapibrėžtai ateičiai Neatidėkite gyvenimo ateičiai. Labai lengva pasinėrus į problemas ir einamuosius buitinius reikalus atidėti ateičiai pačią save, savo svajones, troški...
Žodžių ir minčių įtaka gyvenimui Kaip dažnai sekate, ką ir kaip kalbate? Kaip dažnai sekate savo minčių eigą ir tai, ką apie save pačius galvojate? Ar žinote, kaip stipriai tai veikia...
Nerimas – kas jį sukelia ir kaip su juo kovoti? Originalas Pirmadienio rytas. Vienas didžiausių žudikų išsivysčiusiame pasaulyje. Daugiau nei 70 procentų širdies smūgių išsivysčiusiame pasaulyje įv...
Gerbkite savo vyrą Gerbkite savo sutuoktinius ir savo vaikų tėvus. Niekada nepavargsiu šito kartoti. Tačiau susidaro įspūdis, kad reikia kartoti dar dešimt kartų dažniau...
Žingsniai link pasitikėjimo savimi Jei norite nugyventi geresnį gyvenimą už tą, kurį gyvenate, pirmiausiai teks įgyti pasitikėjimo savimi. Ir nesvarbu, kiek jums metų. Žmonės labai ski...
Pagarba tėvams Mūsų tėvai - ne mažiau traumuoti žmonės nei mes patys. Jie irgi patyrė deficitą - ir dėmesio, ir šilumos, ir materialių gėrybių. Tarybiniais laikais j...
Kodėl negalima taupyti savo resursų? Kažkas susižėrė krūvą pinigų ir gali visą likusį gyvenimą nedirbti, kažkas gavo palikimą ar per pažintis prasimušė aukštyn. Visi jie dabar gali tenkin...
Šiuos dalykus reikia paprasčiausiai paleisti Įsivaizduokite, kad skrendate oro balionu. Krepšyje - tiktai jūs ir jūsų bagažas. Staiga kažkas atsitiko, balionas ėmė staigiai mažinti savo aukštį. J...
Beprasmiška stengtis visiems įtikti Galbūt manai, kad čia ne apie tave, kad svetima nuomonė tavęs nejaudina, kad tu visiškai nesiruoši derintis prie kažkieno norų ir poreikių. Kaip ten b...