Gyvenimas - visai kaip jūra

Gyvenimas – kaip jūra

Plaukiodama šiandien supratau, kad gyvenimas – tai visai kaip jūra. Tiek daug panašumų. Tiek daug jūra padėjo man suprasti gyvenime…

Vanduo jūroje sūrus, ir ne visiems patinka jo skonis. Bet būtent dėl druskos mums lengviau išsilaikyti paviršiuje. Būtent  problemos padeda mums pasijausti gyvais. Kad ir kaip keistai tai skambėtų. Juk jeigu viskas būtų idealu – anksčiau ar vėliau iki gyvo kaulo įkyrėtų. Jei suvalgysi du kilogramus saldumynų, greičiausiai pasidarys bloga. Ir būtent toji gyvenimo druska padeda pašalinti negatyvą.

Jūra skirtingai pergyvena kiekvieną metų laiką. Žiemą – šalta, vasarą – viliojanti ir šilta. Pavasarį taip sudėtinga ryžtis šokti į bangas. O rudenį su liūdesiu išbrendi iš jų. Taip ir su gyvenimu – yra skirtingi periodai. Kartais taip patinka gyventi, aplinkui tiek daug laimės ir džiaugsmo. O kartais užplūsta liūdesys ir depresija, norisi, kad visa tai pasibaigtų. Tačiau po žiemos visada ateina pavasaris.

Maudytis jūroje galima skirtingai. Galima šiek tiek pabraidyti, galima įbristi giliau, galima pasipliuškenti seklumoje, galima nerti stačia galva, ar šokti nuo uolos. Gyventi irgi galima skirtingai. Atsargiai, protingai viską apskaičiuojant arba pilna jėga. O galima ir visai negyventi, tiesiog stebėti, kaip gyvenimas plaukia pro šalį. Išsinuomoti viešbučio numerį su vaizdu į jūrą ir nusiraminti…

Vaikai labai mėgsta jūrą. Nesvarbu, kokią – šaltą ar šiltą, akmenuotu dugnu ar smėlėtu, ramią ar audringą. Suaugusieji turi jūrai daugiau reikalavimų. Ir paplūdimys ne toks švarus, ir vanduo šaltas, ir kažkokie neaiškūs daiktai jame plaukioja… Lygiai taip pat vaikai myli ir gyvenimą. Jie godžiai gyvena – bėgiodami, viską tyrinėdami, eksperimentuodami. Suaugusieji nuo gyvenimo pavargsta. Pradeda dejuoti ir kelti sąlygas. Kaip viskas turi būti, kaip viskas turi vykti. Vietoje to, kad kaip vaikai tyrinėtų, eksperimentuotų ir džiaugtųsi.

Jūra banguoja, kaip ir gyvenime pilna nenumatytų situacijų. Kuriose nėra nieko baisaus, juk jei visiškai pasikliausi banga ir atsipalaiduosi – banguosi kartu su jūra. O smogti banga gali tik tam, kuris tvirtai įsikibo dugno, t.y. nustojo pasikliauti gyvenimu. Ir prisirišo prie žemiškų dalykų.

Reikia mokėti plaukti, kad puikiai jaustumėtės jūroje. Panašiai reikia mokytis ir gyventi, žinoti gyvenimo dėsnius, žinoti, kaip teisingai gyventi. Išmanyti plaukiojimo gyvenime techniką. Kaip kvėpuoti, kaip nardyti, kaip nenuskęsti.

Daug kam norisi užkariauti jūrą. Ir tada dažniausiai jūra užkariauja juos. Nes žmogus, lyginant su šia stichija – menkutė smiltelė. Gyvenimą žmonės irgi mėgina užkariauti, verčia paklusti jų taisyklėms. Kuria savo dirbtiną realybę, griauna tai, ką davė gyvenimas. Paprastai tai baigiasi labai liūdnai.

Tiems, kurie nemoka plaukti ar plaukioja prastai – įrengiami plūdurai, kurie žymi, kur jūra darosi gilesnė. Ir jeigu gerai neplaukioji – už plūdurų geriau nebristi. Gyvenime esama tokių pačių taisyklių, sukurtų nežinantiems, kaip teisingai gyventi, nesuprantantiems dėsnių. Tokiais atvejais tenka vykdyti nurodymus, priesakus, laikytis taisyklių.

Jūroje būtina judėti. Ilgiau stovint vienoje vietoje, galima sušalti. Reikia plaukti, irtis, matyti kažkokį tikslą. Gyvenime tas pats. Stovėti vietoje ir gyventi be tikslo – garantuotas būdas save palaidoti. Reikia kažkur eiti, turėti prieš akis kažkokį tikslą ir siekti jo žingsnis po žingsnio.

Kelyje galima pavargti. Jūroje tokiu būdu geriausia apsiversti ant nugaros ir atsipalaiduoti. Tai toks savotiškas pasitikėjimo stichija aktas. Gyvenime panašiai – jeigu pavargai, apsiversk ant nugaros, t.y. pasikliauk gyvenimu, ir atsipūsk. Nedaryk jokių staigių ir chaotiškų judesių. Tiesiog pasikliauk.

Paskęsti jūroje galima tik pasidavus panikai ar nemokant plaukti. Tas pats gyvenime – pačias didžiausias savo problemas susikuriame sau patys. Kai galvojame, kad esame už visus protingiausi, kai įsiveliame į kažkokias avantiūras ar darome sandėrius su sąžine.

Jūra kiekvienam duoda savas pamokas, savus išbandymus, savus siurprizus. Kažkas atranda jūroje perlus, o kažkas mato joje vien šiukšles ir sudaužytus butelius. Tas pats su gyvenimu. Galima matyti aplinkui gerus žmones ir nuostabias vietas, o galima skųstis bjauriais kolegomis ir pilku debesuotu dangumi.

O svarbiausia, kad prie jūros visada ateiname su kokiu nors tikslu. Pailsėti, pasisemti jėgų, surasti gražiausią kriauklę. Gyvenime irgi kiekvienas turi kažkokį tikslą ir uždavinį. Svarbiausia jį pamatyti, prisiminti…

Ir tuo pat metu jūra – tai didžiulis malonumas. Ji švelni, rūpestinga, mes jaučiame jos meilę.

Tas pats su gyvenimu. Mitus apie tai, kad jis žiaurus ir nuobodus, neteisingas ir sunkus sukūrė žmonės, kurie nemoka plaukti. Gyvenimas puikus ir nuostabus. Jis jus myli. Kiekvienu momentu.

Atminkite tai.

Šaltinis