Sunkiausias dalykas medituojant būna sustabdyti minčių karuselę galvoje. Harvardo universiteto studentai, kuriems buvo pasiūlyta tai padaryti, prisipažino, kad nenorėtų pakartoti eksperimento. Pasėdėję tuščiame kambaryje vos 6–10 minučių, jie papasakojo, kad mintys klaidžiojo nuo vieno dalyko prie kito. Atrodė, kad jie visiškai prarado sugebėjimą susikoncentruoti.
Psichologams tokia studentų reakcija pasirodė keista. Jie nusprendė, jog dėl visko kalta aplinka, trukdžiusi atsipalaiduoti ir mėgautis savo mintimis. Todėl jie paprašė studentų atlikti tą patį savo namuose.. Dauguma dalyvių šią užduotį pavadino neįgyvendinama, nes jie nuolat blaškėsi: klausėsi muzikos, naudojosi kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu.
Psichologai atliko eksperimentą ir su kitais žmonėmis: fermeriais, darbininkais ir tarnautojais. Visi rezultatai buvo analogiški: žmonės, kuriems nelikdavo nieko kito, tik galvoti, jautėsi kur kas blogiau. Ir tai visai nepriklausė nuo jų materialinės padėties, amžiaus, lyties ir išsilavinimo.
Kyla klausimas, kiek nejauku buvo eksperimento dalyviams? Kitame eksperimente tiems patiems dalyviams pasiūlė praleisti laiką tuščiame kambaryje arba alternatyvą: „smagintis“ elektros srovės smūgiais. Paspaudę mygtuką, jie galėjo gauti silpną, bet nemalonią elektros iškrovą. 67 proc. vyrų ir 25 proc. moterų taip bijojo pasilikti vieni su savo mintimis, kad pasirinko elektros smūgius.
Dauguma iš mūsų, kai neturi ko veikti, ima prisiminti praeities nesėkmes ir nerimauti dėl ateities. Kartais atrodo, kad mūsų smegenys – tiesiog negerų minčių kūrimo meistrės. Priimdami jas giliai į širdį, mes iškart imame veikti, ne visada suprasdami, kad tai – tik mintys, ir mes galime su jomis susidoroti.
Skuboti sprendimai retai kada duoda gerą rezultatą. Kad „pažabotume“ savo mintis ir išvengtume kvailų, impulsyvių poelgių, reikia paklausti savęs tik vieno dalyko: „Kokia iš to nauda?“
Sąžiningas atsakymas į šį klausimą padės viską sustatyti į savo vietas. „Kur nuves mano poelgis?“, „Kokios bus jo pasekmės?“, „Ar naudingos tos mintys, kurios man dabar atėjo į galvą?“, „Ar tikrai aš to noriu?“. Tokie klausimai sugrąžina į realybę, priverčia galvoti racionaliai ir priimti išmintingesnius sprendimus.
Tai nereiškia, kad reikia atmesti visas neigiamas mintis. Tiesiog pažvelkite į jas iš kito kampo. Jeigu nuolat barate save už klaidą, padarytą prieš penkerius metus , ar tai kam nors naudinga? Ar galės tos mintys padaryti jūsų gyvenimą geresnį? Jeigu patekote į kamštį, pavėlavote į traukinį ir dabar keikiate visą pasaulį, ar tai atneš jums naudos?
Vertinkite savo mintis tuo požiūriu ir nukreipkite jas reikiama vaga. Bent jau pasirinkite vektorių, kur joms bus lengviau judėti. Aukščiau minėtame eksperimente kai kurie dalyviai iškart nusprendė, apie ką mąstys, ir įgavo kur kas malonesnę patirtį.
