Internetas-ir-lytinis-brendimas

Internetas ir lytinis brendimas

„Jie auga taip greitai“. – neretai skundžiasi tėvai. Šiandien vaikai seksualizuojasi gerokai anksčiau iš dalies dėl to, kad susiduria su erotika kine, muzikoje, TV ir kituose medijų produktuose daug dažniau, nei kada nors prieš tai. Turėdami neribotą priėjimą prie interneto, smalsūs paaugliai gali atsitiktinai ar sąmoningai patekti į milijonus tinklapių, kurių turinys necenzūruojamas, seksualiai atviras, neretai neatitinka tikrovės ir gali pakenkti.

Na ir kas? Jeigu vaikai nesupras, ką pamatė, kokią žalą jie gali patirti?

Netgi jie, galbūt ie nesupranta, kas yra seksas ir koks jo vaidmuo žmonių tarpusavio santykiuose, vaizdai, kuriuos jie pamatys, gali padaryti grandiozinį įspūdį. Pagrindinis marketingo principas yra tas, kad tai, ką mes žiūrime, skaitome, į ką atkreipiame dėmesį, daro įtaką mūsų elgesiui. Kiekvienas marketologas puikiai žino, kad seksas labai gerai parduodamas. Būtent dėl to šiandien prekės ir paslaugos, kurios neturi su seksu nieko bendro, reklamuojamos vis labiau seksualiais siužetais.

Jaunesni nei 8-9 metų vaikai jau susiduria su seksu internete ir kitose masinės informacijos priemonėse. Nors tyrinėtojai dar tik pradeda vertinti potencialią žalą, yra pagrindo teigti, kad ankstyvas kontaktas su tokiu turiniu gali sukelti nepageidautinų pasekmių. Tokių kaip:

ANKSTYVI LYTINIAI SANTYKIAI. Tyrinėtojai seniai nustatė, kad paaugliai, kurie žiūri filmus ir klausosi muzikos, kur patraukliai pateikiami alkoholis, narkotikai ir prievarta, yra labiau linkę į tokį pat elgesį patys. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Psichologijos mokslas“ byloja, kad kuo dažniau paaugliai susidurdavo su erotiniu turiniu filmuose, tuo anksčiau jie pradėdavo lytinį gyvenimą ir tuo didesnė buvo tikimybė užmegzti atsitiktinius seksualinius kontaktus nenaudojant kontracepcijos.

Kaip rodo kitų tyrimų duomenys, berniukai, žiūrėję erotinį turinį, įsitraukdavo į intymius santykius tris kartus dažniau nei tie, kurie erotikos nežiūrėjo. Kalba eina apie dviejų metų laikotarpi nuo kontakto su erotika. Merginos, susidūrusios su atviru turiniu, buvo dvigubai dažniau užsiimdavo oraliniu ir pusantro karto dažniau – įprastu seksu. Moksliniai duomenys taip pat liudija, kad paaugliai, kurie klausosi muzikos, kurioje žeminančia maniera kalbama apie lytinius santykius, dažniau užmezga lytinius kontaktus nei tie, kurie tokios muzikos nesiklausė.

Kodėl paaugliai dažniau linksta užsiimti sekso po to, kai susiduria su atviru medijų turiniu?

Mes skaitome knygas ir rodome šviečiamuosius filmus savo vaikams, vildamiesi, kad jie išmoks iš personažų ko nors naudingo. Lygiai taip pat masmedija kiša jaunuoliams savo požiūrį į lytinį auklėjimą. Mediaprodukcijoje normaliu dalyku laikomi ankstyvi seksualiniai eksperimentai, o seksas pateikiamas kaip kažkas įprasto, kasdieniško, kas neturi jokių pasekmių. Tai pastūmėja jaunuolius lytiniam aktyvumui gerokai prieš tai, kai jie tampa emociškai, socialiai ir intelektualiai seksui pasirengę.

NESAUGŪS LYTINIAI KONTAKTAI. Kuo anksčiau vaikas susiduria su arvira medžiaga ir pradeda užsiimti seksu, tuo didesnė tikimybė, kad jis darys tai be kontracepcijos. Kaip byloja moksliniai duomenys, vaikai, kurie turėjo lytinių santykių iki 13 metų, prieš seksą vartojo narkotikus arba alkoholį. Daktaro Dženingso Brajanto tyrimai rodo, kad daugiau kaip 66% berniukų ir 40% mergaičių pareiškė, kad nori išbandyti kai kurias sekso rūšis, kurias matė medijų produkcijoje (ir vyresniosiose klasėje jau išbandė), kas didina venerinių susirgimų ir nepageidaujamų nėštumų tikimybę.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO SEKSO. Ne visi vaikai, susidūrę su atvira medžiaga, kentės psichinius susirgimus, tačiau, kaip rodo tyrimai, ankstyva pažintis su pornografija yra rizikos faktorius susidaryti seksualinei priklausomybei ir kitiems žmogaus intymaus gyvenimo pažeidimams. Viename tyrime iš 932 seksualine priklausomybe sergančių žmonių 99% vyrų ir 77% moterų prisipažino, kad pornografija tapo faktoriumi, kuris sukėlė jų priklausomybę. Kadangi internete pornografija itin lengvai prieinama, tokių problemų iškyla vis dažniau ir vis ankstyvesniame amžiuje.

SEKSUALINIS SMURTAS. Kai kurių tyrimų duomenimis, pornografijos ir kitos atviros medžiagos žiūrėjimas ankstyvame amžiuje (iki 14 metų) gali padidinti riziką, kad vaikas taps seksualinio smurto auka arba pats smurtaus prieš kitus vaikus. Kai kuriems žmonėms kasdieninis pornografijos žiūrėjimas gali sukelti norą pereiti prie žiauresnių ar psichiškai traumuojančių siužetų, tame tarpe prie video, kur vaizduojami išprievartavimai, kankinimai, pažeminimai. Jeigu žmonės bando įgyvendinti tai, ką pamatė, relaybėje, jie dažniausiai yra labai linkę į smurtą nepilnamečių atžvilgiu.

KAIP IŠSAUGOTI VAIKAMS VAIKYSTĘ

Ankstyvas pornografijos žiūrėjimas gali padaryti didžiulę įtaką vaikų vertybėms, pažiūroms ir elgesiui seksualinėje sferoje. Labai gaila, bet masinės informacijos priemonėse vaizduojamas seksas ne visada atspindi tai, kokiu jį norėtų matyti tėvai. Žemiau pateikiame kelis būdus kaip galima pakeisti situaciją.

  • Sužinokite, ką žiūri, ką žaidžia ir ko klausosi jūsų vaikai ir suraskite tinkamą progą aptarti su jais kokį nors nepadorų turinį ar elgesį;
  • Ribokite televizoriaus žiūrėjimą;
  • Naudokitės internetiniais filtrais ir tėvų kontrole;
  • Diekite vaikams jūsų šeimoje priimtas vertybes, pažiūras į intymius santykius;
  • Pasikalbėkite su vaikais apie tai, koks požiūris į intymius santykius ir lyčių vaidmenis pateikimas masmedijoje, išmokykite kritiškai vertinti gaunamos informacijos patikimumą ir tikslus;
  • Suteikite vaikui supratimą apie sveikus santykius, išmokykite vertinti patį save.

Daugumoje šeimų uždrausti žiūrėti televizorių neįmanoma. Kaip rodo Kaizerio Šeimos fondo 2009 metais atlikti tyrimai, dauguma 8-18 metų amžiaus vaikų skiria vidutiniškai 7,5 valandos medijų produkcijos vartojimui ir daugiau kaip pusė tos produkcijos pasižymi atviru turiniu. Dėl to tikslas turi būti ne mėginimai išvengti problemos, o jos sprendimas – pasirūpinkite, kad vaikai sužinotų apie intymius santykius iš paties patikimiausio šaltinio – iš jūsų.

Autorė – Kerolaina S. Ros, medicinos mokslų daktarė

www

Leave a Reply