Įpročiai

Kaip dažnai dienos bėgyje mes automatiškai atliekame įprastus veiksmus, nesusimąstydami apie juos nė akimirkai? Atrodytų, visi jie labai paprasti ir neverti dėmesio. Tačiau iš tokių įpročių ir susidaro mūsų kasdienybė.

Psichologai tvirtina, kad norint suformuoti įprotį, reikia atlikti vieną ir tą patį veiksmą daugybę kartų, kol jo atlikimui nustos priešintis valia. Šis procesas vadinamas įpratimu – išorinis dirgiklis tebeveikia, tačiau reakcija į jį nuslopsta. Be to, įpročio realizavimas sukelia teigiamas emocijas, o aplinkybės, kliudančios realizuoti įprotį, kelia susierzinimą.

Lengviausia kasdieniniame gyvenime atlikti veiksmus, kurie privesti iki absoliutaus automatizmo. Priimta manyti, kad įpročiai gali būti geri ir blogi, kenksmingi ir naudingi. Klasifikuodami, mes orientuojamės į rezultatą. Mums atrodo, kad jeigu įpročio realizavimas duoda teigiamą rezultatą, tai ir įprotis geras. Ir atvirkščiai.

Tačiau mes klystame. Bet koks veiksmas turi būti sąmoningas. Nesąmoningas įpročio, netgi, mūsų manymu, naudingo, laikymasis gali baigtis žlugimu, o neigiamas įprotis gali visiškai netikėtai atnešti sėkmę.

Pavyzdys: žmogus įprato ryte išgerti kavos. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo. Kava padeda atsibusti, pakrauna energijos, žvalina. Bet štai žmogus susirgo, tarkime, hipertonija, ir kava pavirto jam kone nuodais. Pakeldama arterinį kraujo spaudimą, ji kelia labai rimtą grėsmę. Kur kas naudingiau būtų išgerti mineralinio vandens, tačiau IŠ ĮPROČIO žmogus išsiverda kavos. Vietoje įprasto žvalumo jis jaučia galvos skausmą ir sunkumą visame kūne, tačiau nekreipia į tai dėmesio. Aplinka ima erzinti, o kai bloga savijauta – visos situacijos suvokiamos aštriau. Tai paprastas pavyzdys iš automatiško gyvenimo.

Net jeigu pašalinsime faktorius, kurie suformavo įprotį, pats jis, spėjęs įsišaknyti, niekur nedings.

Mūsų kasdienybę valdo įvairiausi susiklosčiusių įpročių rinkiniai. Visada galima pastebėti jau išsisėmusius įpročius, nebeaktualius šiuo momentu, tačiau niekas negali garantuoti, kad ir naujas įprotis nepanardins mūsų proto į gilų miegą.

Toks scenarijus kartosis iki to laiko, kol nesuvoksime savo įprastų veiksmų esmės. Sustokite, padarykite pauzę ir kruopščiai paanalizuokite savo gyvenimą. Kokie nebeaktualūs įpročiai jus vis dar tebevaldo?

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti